Klaipėdos uostas nieko nepešė: „Hidrostatybai“ priteista daugiau nei 260.000 Eur

Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris pripažino, kad rastų didelių akmenų iškėlimas ir pašalinimas yra papildomi darbai, bei įpareigojo uosto direkciją sumokėti už juos „Hidrostatybai“ 257.800 Eur (su PVM) ir 6% metines palūkanas.

Ginčas kilo dėl Klaipėdos uosto ir „Hidrostatybos“ 2017 m. sutarties dėl krantinių Nr. 139 ir 140 rekonstravimo. „Hidrostatyba“ prašė jai priteisti 307.000 Eur (su PVM), nes esą tiek kainavo rastų didelių akmenų pašalinimas po naujai įrengiama spraustasiene.

Rangovė teismui nurodė, jog po sienute buvo didelių, negabaritinių akmenų, o jų šalinimo darbai nebuvo numatyti nei pirkimo dokumentuose, nei techninio projekto sprendiniuose.

Tuo metu kompanija BMGS aiškino, kad 307.000 Eur už šiuos darbus turi būti pervesti jai, o ne „Hidrostatybai“, nes būtent ji atliko papildomus darbus, be to, nuo 2019 m. lapkričio tapo atsakinga projekto partnere. Tačiau teismas šį reikalavimą atmetė.

Direkcijos teigimu, daugiau negu 1,5 m dydžio riedulių radimo tikimybė buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, todėl rangovai darbus privalėjo atlikti savo lėšomis.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo“,– pažymėjo Apeliacinis teismas.

Direkcija atskiru ieškiniu už vėlavusius darbus teismo prašė iš „Hidrostatybos“ ir BMGS solidariai priteisti 1,834 mln. Eur ir 6% palūkanų, o iš BMGS – dar 626.000 Eur delspinigių. Teismas šias pretenzijas atmetė.

Rangovių teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jų kaltės, o dėl papildomų darbų bei direkcijos nebendradarbiavimo.

Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbai uoste baigti 2019 m. rugsėjį, antrojo – 2021 m. kovą.