Nezinau, jau reiktu nustoti stebetis, kad verslas visada nori uzdirbti. Na niekaip neina islipti is sovietinio mastymo.

Noras uždirbti yra sveikintinas (ir jis yra būdingas ne tik verslui), tačiau noras uždirbti laužant sutarties sąlygas yra pasibjaurėtinas ir neteisėtas. Šitoks supratimas nėra "sovietinis mąstymas": greičiau atvirkščiai, manyti, kad galima pasišluostyti kojas ir silpnesnę pusę yra sovietinės mąstysenos atrūga. (Įdomu ir juokinga, kad dažnas taip besielgiantis plėtotojas savo elgesyje nemato nieko blogo, tačiau pratrūksta žaibais, keiksmais ir Dievo rūstybės šauksmais, jeigu koks nors jį kredituojantis bankas pamėgina pakeisti sutarties sąlygas, pvz. padidinti kredito palūkanas :)).

pagal tokią logiką, mafija irgi nori uždirbti, gal reikia nustoti stebėtis :D

Gal jau laikas apsidairyti aplink save- nustebsi pamatęs, kad šiame pasaulyje svarbu, kaip uždirbi. Kieno sąskaita.

Jei yra laužomos sutarties sąlygos, galima visada kreiptis į teismą. O jeigu parašai dedami neskaitant sutarčių, tai kaltas ne plėtotojas.

Hipsteriu pasakeles.

Į teismą visada ir dėl visko galima kreiptis, tačiau tai kainuoja: ir finansiškai, ir laiku, ir energijos sąnaudomis. O tai ne kiekvienas klientas (silpnesnioji pusė) išgali aukoti bylinėjimuisi. Ant šito ir stato dažnas plėtotojas-verslininkas. Taip sakant, "spjoviau tau į snukį, jei nori - kreipkis į teismą (ir vargu ar laimėsi, nes aš išgaliu pasisamdyti geresnius advokatus, negu tu)". Va, toks "biznio modelis" ir yra vadinamas "lietuviškai sovietiniu" (tžk necivilizuotu). Teisėtai ir teisingai taip vadinamas. P.S.: nekalbu apie tokius atvejus, kada naudojamasi sutarties nutraukimo galimybe, įtraukta į pačią sutartį - kalbu tik apie sutarties laužymą; tai ne tas pats.