„Nemuno aušros“ užmojui licencijuoti skolų išieškojimą – kritika

„Yra mažiau ribojančių priemonių svarbiems visuomenės interesams apsaugoti nei veiklos licencijavimas – veiklos sąlygų laikymosi priežiūra“, – aiškinamajame rašte Vyriausybei nurodo ministerija.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vertinimu, paskolų administratoriai ir yra licencijuoti skolų išieškotojai, o juos prižiūri Lietuvos bankas.
„Naujo licencijavimo įvedimas reikštų, kad toms pačioms įmonėms tektų įgyti dvi skirtingas licencijas dėl tos pačios veiklos, tai būtų ne tik perteklinis, bet ir klaidinantis reikalavimas“, – rašoma Mariaus Šlepečio, asociacijos vadovo, išvadoje.
Teisingumo ministerija kritikuoja ir pataisų iniciatorių siekį leisti skolų išieškojimu užsiimti tik akcinėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms arba komanditinėms bendrijoms, o ne ir fiziniams asmenims ar kitos komercinės veiklos atstovams. Pasak ministerijos, taip būtų nepagrįstai ribojamos veiklos laisvės bei iniciatyvos ir sudarytų kliūtis konkurencijai.
Tuo metu Vartotojų aljansas ragina vyriausybę stiprinti skolų išieškotojų stebėseną bei primena, kad skolų administravimą perleidus išieškojimo įmonėms, skolininkai nepatiria papildomų išlaidų.
„Pavyzdžiui, registruotų pranešimų, trumpųjų žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui ar užklausų registro tarnyboms teikimas yra skolų administravimo įmonių ūkinė veikla ir iš skolininko negali būti reikalaujama už ją sumokėti. Tuo tarpu (siūlomas – BNS) projektas suformuotų praktiką, kad būtų įteisintas atlygis už skolų išieškojimą, o tai reiškia, kad augtų skolos, daugėtų skolininkų“, – rašoma Kęstučio Kupšio, Vartotojų aljanso viceprezidento, išvadoje.
Konkurencijos taryba sako, kad maksimalių skolų išieškojimo kainų nustatymas gali turėti rizikų.
„Nustatant maksimalias paslaugų kainas, dažniausiai siekiama apsaugoti vartotojus nuo nepagrįstai didelių kainų sektoriuose, kuriuose yra ribotas paslaugų teikėjų skaičius. Tačiau tuo atveju, kai yra daug atitinkamų paslaugų teikėjų, tokio kainų reguliavimo rezultatas gali būti priešingas – paslaugų teikėjai tokiu atveju ne tik netenka papildomos paskatos (...) didinti paslaugų kokybės, bet taip pat jiems tampa itin paprasta derinti kainas ties didžiausios leistinos kainos riba, dėl ko nukenčia vartotojai“, – išvadoje teigia Konkurencijos taryba.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pritarus pataisoms naujus reikalavimus reikėtų notifikuoti Europos Komisijoje.
Seimas šių metų pavasarį pradėjo svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos narių parengtą projektą, įteisinantį skolų išieškojimo įmones. Pataisomis siūloma nustatyti licencijavimo tvarką, įmonių teises, pareigas ir atsakomybę. Siūloma, kad skolų išieškojimo įmonė privalėtų būti apsidraudusi civilinę atsakomybę bent 30.000 eurų. Priežiūros institucija už jos nurodymų nevykdymą galėtų skirti iki 500 Eur baudas arba panaikinti licenciją, o už pakartotinius pažeidimus – iki 10% pajamų baudas, bet ne mažiau kaip 5.000 Eur.
Seimo Teisės departamentas projektą yra sukritikavęs ir pateikęs maždaug 100 pastabų.