Lietuvos bankas siūlo didinti pradinį įnašą ne pirmo būsto paskoloms
Centrinis bankas siūlo griežtinti reikalavimus tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų – nuo kitų metų sausio 1 d. ne pirmai būsto paskolai reikėtų turėti ne mažesnį nei 30% pradinį įnašą.
Išimtis būtų taikoma tik tiems kredito gavėjams, kurie kreipiasi dėl dar vienos paskolos būstui, kai ankstesnių būsto paskolų likusi neišmokėta paskolos suma yra mažesnė nei pusė turto vertės.
Lietuvos bankas taip pat ketina būsto kredito davėjams pradėti taikyti 2% dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui. Numatoma, kad rezervo reikalavimas nebūtų taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis yra mažesnis už 50 mln. Eur.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad bankas ir toliau stebi itin didelį aktyvumą būsto rinkoje, kuris esą lemia kainų įsibėgėjimą – didelė dalis pirkimų tebėra vykdomi nuosavomis lėšomis, tačiau pastaruoju metu būsto paskolų augimo tempas ženkliai paspartėjo.
„Temperatūra rinkoje akivaizdžiai didėja. Nerimą kelia tai, kad vis dažniau imamos papildomos būsto paskolos jau turint vieną ar daugiau tokių paskolų, tikėtina, su tikslu įsigytą būstą išnuomoti ar uždirbti iš vertės kilimo ateityje. Tokie sandoriai prisideda prie rinkos kaitimo ir, kaip parodė Lietuvos banko analizė, kelia didesnę riziką, kad dėl tinkamai nepasvertų finansinių įsipareigojimų netikėtai pasikeitus ekonominei situacijai namų ūkiai patirs rimtų finansinių problemų“, – pranešime cituojamas G. Šimkus.
Anot jo, didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmąjį būstą įsigyjančių asmenų, o didesnė kapitalo apsauga didins bankų atsparumą su būsto paskolomis susijusiai rizikai.
Šiuo metu dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų griežtinimo ir taikymo termino vyksta vieša konsultacija su rinkos dalyviais. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki šių metų spalio 7 d.
Planuojama, kad nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d.
Kaip rodo Lietuvos banko duomenys, šių metų pirmąjį pusmetį būsto paskolų išduota už 971,7 mln. Eur, o tai 372,8 mln. Eur, arba 62,2%, daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį. Taip pat 55,3% daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Centrinio banko duomenimis, pagal sandorių skaičių, su paskola įsigytų būstų dalis šių metų antrąjį ketvirtį siekė 42,2% ir buvo 2,7 proc. punkto mažesnė nei pirmąjį metų ketvirtį ir 0,8 proc. punkto mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
VŽ rašė, kad Vilniuje šių metų pirmąjį pusmetį atlikti 1.135 investicinių butų sandoriai – 46,8% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 50,5% daugiau nei iki pandemijos 2019 m., rodo Registrų centro (RC) duomenys.
Tarp visų butų sandorių kas penktą RC Vilniuje ir Klaipėdoje laiko investiciniu, t. y. kai butą įsigijo pirkėjas, jau turintis kitą gyvenamosios paskirties turtą. Kaune tokių – beveik kas ketvirtas.
