Prasideda geriausių NT projektų Baltijos šalyse konkursas
Septintą kartą organizuojamuose Baltijos NT apdovanojimuose ekspertai įvertins pernai baigtus plėtoti būsto, biurų, prekybos, industrinius ir konversijos projektus.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kasmetiniame „Verslo žinių“ organizuojamame Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume. Jo partnerės – NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ ir „Ober–Haus“ – iš viso atrinko 68 būsto ir 48 komercinius projektus, iš kurių trumpajame sąraše atsidursiančius geriausius vertins konkurso komisija.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai – inovatyvumas ir dizainas, vieta ir pasiekiamumas, kokybė ir statybos punktualumas, integracija ir poveikis aplinkai, bendruomenei, miestui. Kiekvienoje kategorijoje, atsižvelgiant į jos specifiką, vertinimo kriterijai kiek skiriasi.
[infogram id="1e3d5bda-97db-4f94-b782-e3b9ed388798" prefix="Vf5" format="interactive" title="Statyba ir NT. Geriausi Baltijos šalių NT projektai Būstas"]
[infogram id="a4ff5aa7-f9c0-4045-8782-79493f3c8e02" prefix="PRM" format="interactive" title="Statyba ir NT. Geriausi Baltijos šalių NT projektai Komercinis NT"]
Audrius Šapoka, NT paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad fundamentalių pokyčių ar naujų vėjų tarp geriausių siūlomų būsto projektų šiemet nėra. Tačiau jis teigia neabejojantis, kad tarp geriausių atsidurs išskirtinių objektų.
„Dažniausiai geriausi projektai plėtojami šalių sostinėse, išskyrus keletą atvejų. Jų statytojai paprastai yra solidžią patirtį turinčios bendrovės. Kita vertus, geriausi projektai akivaizdžiai turėtų išsiskirti tarp visų savo architektūriniais sprendimais, socialine infrastruktūra ir panašiai“, – sako jis.
Vilniuje ir Taline 2020 m. išplėtota daugiau didesnių būsto projektų, tuo metu Rygoje jie gerokai mažesni, vis dėlto konkurse gali būti lygiaverčiai konkurentai, teigia A. Šapoka.
„Kalbant apie architektūros raišką, įkomponavimą mieste, Latvijos sostinėje yra solidžių pavyzdžių“, – priduria jis.
Anot A. Šapokos, nors 2020 m. visame pasaulyje prasidėjusi COVID–19 pandemija smarkiai palietė ir Baltijos šalis, tačiau geriausių lentelėje rikiuojamiems projektams nepakenkė.
„Didžiosios dalies projektų ir jų koncepcijų pandemija nepaveikė: jie pabaigti praktiškai tokie, kokie ir planuoti. Gali būti, kad pandemija nespėjo arba realiai neturėjo poveikio jiems“, – teigia „Ober–Haus“ vadovas.
Jis pastebi, kad Baltijos šalių sostinių būsto segmentai išgyvena skirtingus etapus: Vilniuje ir Taline – jie ypač aktyvūs, o Ryga po pandemijos atsigauna lėčiau.
„Vis dėlto ir iki pandemijos Latvijos sostinėje naujo būsto pasiūla nebuvo tokio lygio kaip Vilniuje ar Taline, šiame mieste ir pirkėjų aktyvumas yra mažesnis, nors gyventojų jame yra daugiausiai. Taip yra greičiausiai todėl, kad Ryga po 2008–2009 m. krizės taip ir nespėjo atsigauti“, – kalba. A. Šapoka.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/893?placement=
Metai be viešbučių
Komercinis NT šiemet bus vertinamas keturiose kategorijose: biurų, prekybos, industrinio bei konversijos.
Mindaugas Kulbokas, „Newsec Advisers LT“ analizės ir tyrimų paslaugų grupės vadovas Baltijos šalyse, VŽ sako, jog 2020 m., nepaisant pandemijos, buvo derlingi gerais projektais.
„Tai lėmė, kad konkurse atsirado nauja – industrinio – turto kategorija, pakeitusi segmentą nelaimėlį – viešbučius. Deja, dėl pandemijos jie nebuvo pati patraukliausia plėtrai turto rūšis, nors projektų šiek tiek buvo. Industriniame segmente bus sandėlių, logistikos ir gamybos objektai“, – pasakoja jis.
Eksperto teigimu, 2020 m. Baltijos šalyse didelį poveikį NT rinkai darė bankai, taip pademonstruodami pasitikėjimą regionu.
„Dar praėjusių metų balandį metai atrodė labai baisūs, tačiau jau liepą įsivyravo ramybė, ir visi plėtotojai žinojo, ką daryti. Manau, kad 2020 m. labai didelį impulsą suteikė bankai, nes pirmiausia visiems, kuriems reikėjo, suteikė paskolų palūkanų atostogas. Taip pat galutiniams vartotojams nesustabdė skolinimo. Žinoma, to skatinimo pasekmė yra ta, kad pirkėjai vėliau iššlavė visus butus ir plėtotojai tuoj neturės ką pasiūlyti“, – sako M. Kulbokas.
Jis pastebi, kad projektų kiekiu 2020 m. didelėje dalyje segmentų itin aktyvūs buvo Lietuvos plėtotojai, todėl jų darbų gerokai daugiau nominuota biurų, industrinio turto ir konversijos kategorijose.
M. Kulboko teigimu, gausus kiekis logistikos ir gamybos projektų – šešių laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų ne vienerių metų rezultatas.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus verslo infrastruktūra netrukus pasipildys nauju, strategiškai suplanuotu objektu – daugiafunkciniu verslo centru „ROD5“, kuris iškilo Rodūnios kelyje, vos kelių minučių atstumu nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Tai modernus, 2 970 m² ploto trijų aukštų pastatas, kuriame puikiai dera sandėliavimo ir administracinės paskirties erdvės – sprendimas, atitinkantis šiuolaikinio verslo poreikius ir tempą.
Vilniaus Naujamiestyje, J. Basanavičiaus gatvėje, pradedamas naujas etapas prestižinio projekto „Basanavičiaus“ įgyvendinime – gautas paskutinis statybų leidimas rekonstrukcijai su paskirties keitimu į gyvenamąją. Tai suteikia galimybę formuoti apartamentus, įrengti požeminę automobilių aikštelę ir terasas mansardiniuose bei pirmojo aukšto butuose. Taip pat leista modernizuoti pirmojo aukšto langus bei įgyvendinti inžinerinius ir sklypo planavimo sprendimus.
Per pastaruosius kelerius metus Kauno nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka pastebimai keitėsi. Tiek pirkėjai, tiek NT pardavimų ekspertai sutinka, jog šiandien nebeužtenka sekti vien skelbimų portaluose pasirodančių objektų tam, kad surastum geriausius būstų pasirinkimus.
Vilnius – neeilinis miestas, kuriame susipina istorija ir šiuolaikiški architektūriniai sprendimai. Todėl, kaip teigia britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP architektai, įgyvendinant naują modernia architektūra išsiskiriantį projektą, net ir turint sukauptą vertingą tarptautinę patirtį, atsiveria galimybė dar labiau augti, mokytis ir ieškoti naujų sprendimų.
„Pramonė ir logistika yra Lietuvos ekonomikos stuburo dalis, o ne vienerių metų darbas lemia tai, kad jau galime turėti atskirą kategoriją. Latvijos ir Estijos kryptys kiek kitokios. Pavyzdžiui, Estija orientuojasi į paslaugas, todėl šioje šalyje reikia daugiau biurų ir jų projektų Taline beveik tiek pat kiek Vilniuje“, – aiškina jis.
Vis dėlto, anot eksperto, aktyvumu biurų segmente Latvijos ir Estijos plėtotojus lietuviai taip pat lenkia.
„Jie dirba teisinga kryptimi: greitą kliento pritraukimą užsitikrina statydami kvadratinius metrus, kurie gali būti išnuomoti. Taip, vis dar vyrauja atsargusis investavimas ir statybos konkretiems nuomininkams, tačiau jau ir profesionalūs investuotojai nebijo imtis spekuliatyvių projektų, žinodami, kad visą plotą išnuomos tik projekto pabaigoje. Tuo Lietuvos plėtotojai yra labai profesionalūs ir šias žinias pradeda eksportuoti į Rygą“, – aiškina M. Kulbokas.
Pasak jo, Vilniuje statytojai aktyviau imasi ir konversijos projektų.
Tačiau prekybos pastatų kategorijoje daugiausia projektų nominuota iš Latvijos, o Lietuvoje nebuvo nė vieno tokio objekto.
„Šioje kategorijoje projektai labai skirtingi. Pavyzdžiui, „Saga“ Rygoje inspiruota IKEA parduotuvės atsiradimo, kaip kad buvo Vilniuje, šalia pastačius „Nordiką“. Taigi tas pats plėtotojas, puikiai išnaudojęs sinergiją Lietuvoje, tą patį daro Latvijoje. „Origo“ plėtra – labai natūrali, ją skatina geležinkelio stoties konversija. O „Jūrmala outlet“ nuo jų skiriasi ne tik koncepcija, bet ir tuo, kad atsidarė sunkiu laiku. Dar sunku komentuoti, ar jo koncepcija prigis“, – pasakoja M. Kulbokas.
Analitikas prognozuoja, kad, nepaisant pozityvių nuotaikų, komercinio NT ateities perspektyvos gana miglotos. Esą akivaizdu, kad dalis prekybos centrų ir biurų nuomininkų žlugs, atlaisvindami nuomotas patalpas.
„Komercinio NT ateityje dar laukia įvairių įtampų, nes ne viskas aišku prekybos, biurų segmentuose – prognozuojame, kad juose augs vakansijos rodiklis. Vis dėlto kalbant apie projektus, 2022 m. tikrai turėsime, ką nominuoti tiek prekybos, tiek biurų, tiek logistikos segmentuose. Tikiu, kad atsidarymui pasirengs ir viešbučiai“, – sako M. Kulbokas.
