Pirmadienį pradeda griauti dalį „Nidos seklyčios“ pastatų

Papildyta aplinkos ministro komentaru, naujas antras skyrius.

„Išaušo ta diena, kai tenka baigti kovą už savo teises šioje valstybėje ir bandyti apsaugoti valstybę nuo milijoninių nuostolių. Kitos savaitės pradžioje, planuojam pirmadienį, pradėsiu griauti savo mylimą „Nidos Seklyčią“. Neradęs jokio sveiko proto apraiškų Aplinkos ministerijos biurokratinėje sistemoje, nusprendžiau pabaigti visą šitą keliolika metų trunkantį cirką – ne tik griauti, bet ir, be abejo, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Romas Kvaselis, pastatų savininkas.

Anot jo, ieškinys, negalutiniais skaičiavimais, sieks daugiau nei 2,5 mln. Eur.

Taikai nėra galimybės

Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, sako, kad taikaus susitarimo galimybės su neteisėtais pripažintų pastatų savininkais neliko po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

„Prieš gerus dvejus metus inicijavau kreipimąsi į KT ir išaiškinimas buvo, sakyčiau, toks perteklinis – jis apima ne tik Kuršių neriją, bet visą civilinį procesą. KT pasakė, kad šalys nebegali susitarti taikos sutartimi. Buvo šiek tiek netikėta, kad teismas pasisakė taip plačiai, ir lūkestis buvo, kad jis į kitą pusę išaiškintų, bet nutartys yra tokios. Man labai apmaudu dėl tokio sprendimo ir atėjus į ministro postą galvą skauda dėl valstybės pinigų, bet toks teismo išaiškinimas“, – sako jis.

Ministro teigimu, šiuo metu konfliktas atsiranda, nes paveldosaugos bei urbanistikos klausimus tokiose teritorijose kaip Kuršių nerija saugo Saugomų teritorijų tarnyba tvarkymo planais.

„Kaip ministras noriu pažadėti, kad ateityje tokių absurdų nebus ir už mokesčių mokėtojų pinigus legaliai pastatyti pastatai neturės būti griaunami. Reikia peržiūrėti planavimo taisykles, kad urbanizuotose vietovėse būtų labiau atskirta ir ten spręsti turėtų ne Saugomų teritorijų tarnyba. Yra architektai, urbanistai, paveldosaugininkai, kad unikalias gyvenvietes savo reglamentavimu užklotų. Tuo tarpu Kuršių nerijos gamtosauginis planas ėjo į pastatų reguliavimą ir konkrečiai buvo nurodyta, kuriose privačiose teritorijose nuosavybė turi būti nugriauta“, – kalba S. Gentvilas.

Anot jo, šiuo metu yra parengta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcija, tačiau ji įstrigusi Neringos savivaldybėje.

„KT pasakė, kad planas turi būti koreguojamas. Jis jau finalinėje stadijoje ir yra pateiktas derinti. Dauguma institucijų yra daugiau mažiau suderinusios, išskyrus Neringos savivaldybę. Jie nederina to projekto ir reikėtų klausti jų. Bet suprantu savivaldybės frustraciją, tikrai valstybės dokumentuose yra netvarkos“, – teigia ministras.

S. Gentvilo teigimu, šiuo metu yra 9 objektai, kurie turi būti nugriauti pagal tvarkymo planą.

„Pakoreguotas planas iš esmės legalizuoja griovimą. „Robalos“ ir kiti savininkai yra įpareigoti vykdyti teismo sprendimus ir gauna kasdienines baudas. Problema, kad jų nuosavybė yra griaunama valstybės vardu ir yra eilė precedentų, kai po to savininkai teisėtai paprašo kompensacijų“, – pridūrė jis.

Statė su leidimais

2004 m. išduoti leidimai rekonstrukcijai neteisėtais pripažinti po aštuonerių metų, o 2016 m. teismas įpareigojo bendrovę „Robala“, kuri valdo pastatus Nidoje, per metus nugriauti svečių namus, konferencijų patalpą, stoginę ir kitus pastatus.

„Robala“ pastatų negriovė, siekdama išsiaiškinti, kieno lėšomis tai turėtų būti daroma. Per dvejus metus teismai galutinai išaiškino, kad tai turi būti padaryta savininko lėšomis.

Be to, įmonė tikėjosi su valstybe sudaryti taikos sutartį.

Dėl pastatų teisėtumo į teismą kreipėsi prokurorai, kurių teigimu, rekonstruojant pastatus pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatus.

R. Kvaselis savo įraše socialiniame tinkle pabrėžia, jog rekonstrukcija vyko turint statybos leidimus, o po darbų statiniai institucijų buvo pripažinti tinkamais naudoti.

„Neteisėta statyba yra statyba neturint tam leidimo. O čia visi leidimai buvo, buvo surinkta begalę parašų, padaryta begalė ekspertizių ir projektų, kaip to reikalavo institucijos, vėliau pačios teismuose ėmusios naikinti savo sprendimus ir parašus. Per tą laiką Europos Žmogaus Teisių Teismas jau kelis kartus konstatavo, kad valstybės institucijų klaidos neturi būti užkraunamos ant privačių asmenų pečių“, – teigia jis.

Anksčiau institucijoms nesusitarus, nutarta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimą nutraukti ir įgyvendinti 2012 metų Vyriausybės nutarimą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.

Iki šiol iš penkių griauti numatytų objektų nugriautas tik Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas bei druskos sandėlis Gintaro įlankoje. Savininkams skirtos 1,3 mln. Eur kompensacijos, nes objektai buvo pastatyti gavus leidimus, o šie vėliau buvo panaikinti.