Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT

Kadangi visi į save žiūri kritiškai, o dar kritiškiau — į valstybę, tai lyg niekam abejonių nekyla, kad viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT. Ironizuoju, žinoma, bet tiesos krislo apie požiūrį yra. Paliekant nuošalyje NT mokesčio klausimą (tikiu, kad dėl savo kompleksiškumo ir svarbumo jis vertas plataus ir detalaus visuomenės aptarimo), norisi susikoncentruoti į tai, kas gi iš tiesų vyksta su valstybei priklausančiu turtu ir ar valstybė toks blogas šeimininkas, kokiu ji piešiama.

Kaip sakė Platonas, geri sprendimai remiasi žiniomis, o ne skaičiais. Turto bankas turi ir žinių, ir skaičių: penktus metus vykdo valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimą, tiek pat laiko renka duomenis apie visą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl gali pateikti platesnį valstybės NT vaizdą.

• Apie 28 000. Tiek valstybė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektų. Valstybė aktyviai pardavinėja turtą, kuris nereikalingas valstybės funkcijoms atlikti: kasmet parduodama po 200-400 objektų, tačiau bendras skaičius nemažėja. Priežastis – valstybė kaip NT valdytojas priversta prisiimti socialinę funkciją. Valstybėje auga bešeimininkio turto kiekiai, kuriais reikia pasirūpinti. Nors galima sakyti, kad butai pakelėse nesimėto, tačiau realybė kitokia – kaupiasi menkavertis turtas kaimiškose vietovėse, kurio mažai kam nereikia.

• 67.700 kv. m – tiek valstybė 2018 m. turėjo poilsiaviečių, poilsinių, pirčių ir kitos poilsiui skirtos infrastruktūros. Niekas nesiginčija, kad toks turtas yra nereikalingas valstybės funkcijoms atlikti. Per metus tokio turto sumažėjo septintadaliu, jis ir toliau mažės – kryptis aiški.

• 76.000 kv. m – tiek valstybė 2018 m. buvo suteikusi panaudai patalpų ne viešojo sektoriaus subjektams, paprasčiau tariant — viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros fondams ir partijoms. Kas sudarė 0,7% viso Lietuvoje registruoto VNT ploto. Taip valdomo turto per metus sumažėjo 14%, tad judama kryptingai atsisakant tokios praktikos. Po prezidento Gitano Nausėdos veto bent jau centralizuotai valdomas turtas bus „išlaisvintas“ iš neatlygintinos panaudos. Taip pat sutinku, kad tai ydinga praktika, kuomet valstybė paramą teikia nekilnojamuoju turtu, tačiau fotografijos legendos Antano Sutkaus istorija, kuomet pasibaigus panaudai Fotomenininkų sąjungos patalpos turėjo grįžti valstybei, parodė, kad ir pati visuomenė nėra pasiruošusi vienareikšmiams sprendimams šiuo klausimu.

• 300 kv. m – tik tiek valstybė panaudai yra suteikusi patalpų partijoms, tad traukiamas skeletas „partijos naudojasi neatlygintinai valstybės turtu“ yra ne valstybės, o savivaldybių spintoje. Spalį įsigaliosiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas panaikins ir teorines galimybes valstybės turtą atiduoti panaudai partijoms, tad ir čia tvarkomasi.

Galima ir toliau nagrinėti vieną eilutę po kitos, bet visų esmė ta pati – valstybės turto valdyme vyksta pokytis. Labiausiai jis atsispindi administracinio turto valdyme, kurio reforma buvo pradėta 2015 m., ir kuriam vykstant centralizuota jau daugiau nei 50% administracinės paskirties patalpų. Reforma leido atsisakyti 53.000 kv. m patalpų, o vien pernai nauda sudarė daugiau nei 9 mln. Eur. Finansų ministerija užsakė galimybių studijas ir kitos paskirties nekilnojamajam turtui, tad pokyčiai nusimato ir čia.

Kritikams labai patogu lyginti Lietuvos NT situaciją su kitomis valstybėmis, tačiau tokie lygintojai užmiršta, kad bandoma matuoti dvi skirtingas patirtis ir skirtingo laikotarpio rezultatus. Gi nepuolame lyginti penkiamečio (valstybės NT reforma buvo pradėta 2015 m.) galimybių ir pasiekimų su penkiasdešimtmečio, o palyginę – peikti mažametį. Pavyzdžiui, Suomijoje valstybės NT reforma buvo pradėta prieš penkiasdešimt metų ir čia centralizuotas valstybės NT valdytojas dalyvauja vystymo projektuose kartu su privataus sektoriaus kapitalu. Duokite bent pusę to laiko, ir kažką panašaus pamatysime Lietuvoje.

Apibendrinimui norisi paklausti, ar iš tiesų viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT ar tiesiog pritrūkstama argumentų diskusijoje apie NT mokestį ir nueinama paprasčiausiu keliu – kartojamos kelių metų senumo klišės? Šis kelias trukdo pamatyti ir valstybės NT politikos pokytį, ir užkertama diskusija mums visiems svarbiu – NT mokesčio – klausimu. Tad patys spręskite, kiek jis konstruktyvus.

Komentaro autorius — Mindaugas Sinkevičius, valstybės įmonės Turto bankas generalinis direktorius