Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT

Publikuota: 2019-08-19
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Valstybės įmonės Turto bankas generalinis direktorius

Vos tik prasidėjo diskusijos apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtimą, metamas pats stipriausias argumentas: „O tu į save pažiūrėk!”. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė siūlo pažiūrėti į valstybės NT skaičius ir klausia, ar taip tvarkydamasi valstybė turi teisę iš piliečių reikalauti NT mokesčio.

Kadangi visi į save žiūri kritiškai, o dar kritiškiau — į valstybę, tai lyg niekam abejonių nekyla, kad viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT. Ironizuoju, žinoma, bet tiesos krislo apie požiūrį yra. Paliekant nuošalyje NT mokesčio klausimą (tikiu, kad dėl savo kompleksiškumo ir svarbumo jis vertas plataus ir detalaus visuomenės aptarimo), norisi susikoncentruoti į tai, kas gi iš tiesų vyksta su valstybei priklausančiu turtu ir ar valstybė toks blogas šeimininkas, kokiu ji piešiama.

Kaip sakė Platonas, geri sprendimai remiasi žiniomis, o ne skaičiais. Turto bankas turi ir žinių, ir skaičių: penktus metus vykdo valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimą, tiek pat laiko renka duomenis apie visą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl gali pateikti platesnį valstybės NT vaizdą.

• Apie 28 000. Tiek valstybė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektų. Valstybė aktyviai pardavinėja turtą, kuris nereikalingas valstybės funkcijoms atlikti: kasmet parduodama po 200-400 objektų, tačiau bendras skaičius nemažėja. Priežastis – valstybė kaip NT valdytojas priversta prisiimti socialinę funkciją. Valstybėje auga bešeimininkio turto kiekiai, kuriais reikia pasirūpinti. Nors galima sakyti, kad butai pakelėse nesimėto, tačiau realybė kitokia – kaupiasi menkavertis turtas kaimiškose vietovėse, kurio mažai kam nereikia.

• 67.700 kv. m – tiek valstybė 2018 m. turėjo poilsiaviečių, poilsinių, pirčių ir kitos poilsiui skirtos infrastruktūros. Niekas nesiginčija, kad toks turtas yra nereikalingas valstybės funkcijoms atlikti. Per metus tokio turto sumažėjo septintadaliu, jis ir toliau mažės – kryptis aiški.

• 76.000 kv. m – tiek valstybė 2018 m. buvo suteikusi panaudai patalpų ne viešojo sektoriaus subjektams, paprasčiau tariant — viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros fondams ir partijoms. Kas sudarė 0,7% viso Lietuvoje registruoto VNT ploto. Taip valdomo turto per metus sumažėjo 14%, tad judama kryptingai atsisakant tokios praktikos. Po prezidento Gitano Nausėdos veto bent jau centralizuotai valdomas turtas bus „išlaisvintas“ iš neatlygintinos panaudos. Taip pat sutinku, kad tai ydinga praktika, kuomet valstybė paramą teikia nekilnojamuoju turtu, tačiau fotografijos legendos Antano Sutkaus istorija, kuomet pasibaigus panaudai Fotomenininkų sąjungos patalpos turėjo grįžti valstybei, parodė, kad ir pati visuomenė nėra pasiruošusi vienareikšmiams sprendimams šiuo klausimu.

• 300 kv. m – tik tiek valstybė panaudai yra suteikusi patalpų partijoms, tad traukiamas skeletas „partijos naudojasi neatlygintinai valstybės turtu“ yra ne valstybės, o savivaldybių spintoje. Spalį įsigaliosiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas panaikins ir teorines galimybes valstybės turtą atiduoti panaudai partijoms, tad ir čia tvarkomasi.

Galima ir toliau nagrinėti vieną eilutę po kitos, bet visų esmė ta pati – valstybės turto valdyme vyksta pokytis. Labiausiai jis atsispindi administracinio turto valdyme, kurio reforma buvo pradėta 2015 m., ir kuriam vykstant centralizuota jau daugiau nei 50% administracinės paskirties patalpų. Reforma leido atsisakyti 53.000 kv. m patalpų, o vien pernai nauda sudarė daugiau nei 9 mln. Eur. Finansų ministerija užsakė galimybių studijas ir kitos paskirties nekilnojamajam turtui, tad pokyčiai nusimato ir čia.

Kritikams labai patogu lyginti Lietuvos NT situaciją su kitomis valstybėmis, tačiau tokie lygintojai užmiršta, kad bandoma matuoti dvi skirtingas patirtis ir skirtingo laikotarpio rezultatus. Gi nepuolame lyginti penkiamečio (valstybės NT reforma buvo pradėta 2015 m.) galimybių ir pasiekimų su penkiasdešimtmečio, o palyginę – peikti mažametį. Pavyzdžiui, Suomijoje valstybės NT reforma buvo pradėta prieš penkiasdešimt metų ir čia centralizuotas valstybės NT valdytojas dalyvauja vystymo projektuose kartu su privataus sektoriaus kapitalu. Duokite bent pusę to laiko, ir kažką panašaus pamatysime Lietuvoje.

Apibendrinimui norisi paklausti, ar iš tiesų viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT ar tiesiog pritrūkstama argumentų diskusijoje apie NT mokestį ir nueinama paprasčiausiu keliu – kartojamos kelių metų senumo klišės? Šis kelias trukdo pamatyti ir valstybės NT politikos pokytį, ir užkertama diskusija mums visiems svarbiu – NT mokesčio – klausimu. Tad patys spręskite, kiek jis konstruktyvus.

Komentaro autorius — Mindaugas Sinkevičius, valstybės įmonės Turto bankas generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaunas aplenkė Vilnių: pirmą kartą moderniausios grindinio technologijos panaudotos rekonstruojant sankryžą miesto širdyje  Verslo tribūna 2

Kaune pirmą kartą Lietuvoje panaudotos moderniausios grindinio judėjimo prevenciją užtikrinsiančios...

Planuojamas Vilniaus Sapiegų parko kraštovaizdžio architektūros konkursas 1

Vilniaus Sapiegų parkui sutvarkyti planuojamas kraštovaizdžio architektūros konkursas.

Statyba ir NT
2019.11.11
Kauno centre suplanavo 6 aukštų automobilių stovėjimo aikštelę

Kauno centrinėje dalyje esančioje K. Donelaičio g. ketinama statyti beveik 7.000 kv. m ploto automobilių...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ketina atnaujinti Vilniaus autobusų stotį

Vilniaus autobusų stotis nebus iškelta į kitą vietą, o jos valdytojai skirs resursų rekonstrukcijai.

Statyba ir NT
2019.11.11
Vilniuje suplanavo pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu 

Ties sostinės Zuikių g. ketinama įrengti 113 m. ilgio pėsčiųjų tunelį, sujungsiantį Aukštųjų ir Žemųjų...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Transmedos projektai“ gaivina verslo centro idėją Vilniaus J. Jasinskio g. Premium

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Transmedos projektai“ Vilniaus Naujamiestyje imasi praėjusios...

Statyba ir NT
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Molėtuose parduotas pastatas, kuriame įsikūrusi „Maxima“

Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) investicijų bendrovės EECP įmonė Molėtuose įsigijo parduotuvę,...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Rail Balticos“ terminalo Taline architektūrinį konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“ ir „Esplan“  1

Europinės vėžės „Rail Baltica“ terminalą Estijos sostinėje gali projektuoti viena garsiausių architektūros...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ar „nepritempti“ vertinimai NT platformose: Domeikavos atvejis Premium 6

Lietuvos NT platformose atsirandantys pirmieji NT plėtotojų nemokumo atvejai rodo, kad užstatų vertė gali...

Rinkos
2019.11.11
Didžiausias algas mokančios statybos įmonės Premium

Iš 1.000 didžiausių pagal 2018 m. apyvartą Lietuvos bendrovių VŽ atrinko statybos sektoriaus įmones,...

Statyba ir NT
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 4

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10
Naujo „Akropolio“ vystytojai koncepciją pristatė Vilniaus savivaldybei

Netoli Vingio parko esančios buvusios gamyklos „Velga“ sklype nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtros įmonė...

Verslo aplinka
2019.11.08
Vilniaus savivaldybė pasirašė 31 mln. Eur sankryžos rekonstrukcijos sutartį 7

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis penktadienį pranešė pasirašęs 31 mln. Eur...

Statyba ir NT
2019.11.08
„Rail Balticos“ progresą atidžiai stebi ir užsienio investuotojai Premium

Ignas Degutis, „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Esti­jos įmonės „RB...

„Rail Baltica“ statanti „Hidrostatyba“ siekia restruktūrizavimo 2

Finansinių sunkumų slegiama Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“ siekia restruktūrizavimo. 

Statyba ir NT
2019.11.08
Šalia „Litexpo“ centro Vilniuje suplanavo beveik 32.000 kv. m ploto pastatų kompleksą  Premium 2

„Helios“ įmonių grupei priklausanti UAB „Via sportas“ sostinės Parodų g. 1 planuoja komercinės ir...

Statyba ir NT
2019.11.08
Parduotas pirmasis Vilniaus A klasės verslo centras 1

Pasikeitė verslo centro Goštauto g. 40 savininkas.

Statyba ir NT
2019.11.08
„Ober–Haus“: per metus butai didmiesčiuose pabrango 6,2%  1

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu...

Statyba ir NT
2019.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau