4 bendruomenės vienijasi kovai su „Eika“
Trečiadienį keturi susivienijimai žiniasklaidai išplatino kreipimąsi, skirtą prezidentei, Valstybės saugumo departamento vadovui, Seimo Antikorupcijos komisijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkams, kandidatams į Vilniaus merus bei kandidatams į Lietuvos prezidentus.
Pasirašė keturi žmonės
Kreipimąsi pasirašė Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos valdybos narys Artūras Saladžius, Reformatų skvero iniciatyvinės grupės atstovė Eglė Mikalajūnė, Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių 7A pirmininkas Kęstutis Jauniškis ir Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė.
Prie Gedimino pr. „Eika“ šiuo metu plėtoja biurų, butų ir viešbučio kompleksą „Live Square“, UAB „Eikos statyba“ Vilniaus m. savivaldybės užsakymu tvarko Reformatų skverą, Naujamiestyje, šalia Šaltinių gatvės, grupė plėtoja daugiabučių kvartalą „Baltas lapas“ , o Žvėryne stato butus „Vytauto 35“.
Iš šių keturių pasirašiusių organizacijų Juridinių asmenų registre registruotos 3, neregistruota Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Tiesa, registruose nėra ir tokios organizacijos kaip Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių 7A – raštą kaip šios pirmininkas pasirašęs p. Jauniškis yra kito juridinio vieneto – Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių 7, Vilniuje – valdybos narys.
Raštą politikams paviešinę atstovai VŽ sakė, kad šios organizacijos vienija apie 500 gyventojų.
„Gyventojus atstovauja juos vienijančios organizacijos, kurios organizuoja tokios pozicijos derinimą su savo nariais, pasirašo ir atsako už tai. Beje, Šaltinių 7 pozicijoje įsivėlė klaida — parašas vieno Kęstučio, o pavardė – kito. Turi būti Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių 7 Vilniuje pirmininkas Kęstutis Dapkevičius“, – kitą dieną, vasario 28-ąją, VŽ patikslino p. Saladžius.
Lygina su „MG Baltic“
Į politikus besikreipiantys gyventojai teigia norintys, kad būtų ištirti „galimi „Eikos“ ryšiai su sostinės savivaldybės tarnautojais, statybų inspektoriais, paveldą prižiūrinčiais specialistais, įstaigų vadovais bei būtų išardyta oligarchinė struktūra“. Besikreipiantys žmonės aiškina, kad valdžios įstaigos sutartinai palaiko bendrovę ir negina gyventojų interesų.
„Mes manome, kad įtakinga verslo organizacija, valdoma jos įkūrėjo su jaunaisiais šeimos nariais (Dargių šeima – VŽ), sukūrė galimai neproporcingai didelę įtaką valdžios institucijoms, kurios pareigūnai ir tarnautojai ėmė labiau tarnauti ne piliečiams, o šiai galingai verslo grupei. Leidimus statyboms išduodantys valstybės tarnautojai, statybas prižiūrintys pareigūnai, projektuotojai ir architektai yra galimai įtraukti į artimus socialinius ar ekonominius ryšius su verslo grupės atstovais“, – teigiama šių asmenų išplatintame pranešime.
Jame šie gyventojai „Eiką“ lygina su politinės korupcijos byloje įtariamu koncernu „MG Baltic“.
„Manoma, kad „Eika“ atveju taip pat matosi oligarchinio darinio požymių – galimas valstybės ar viešosios politikos, pavienių valstybės institucijų užvaldymas, kuris apima neteisėtą įtaką politikos formavimui, viešosios politikos sprendimus priimant ne visuomenės, o tam tikros interesų grupės ar asmens (dažniausiai verslo grupės) naudai“, – teigiama šių gyventojų pranešime.
Supranta nepatogumus
Jorūnė Juodžbalytė, „Eikos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė, sako, kad bendrovė supranta gyventojų patiriamus nepatogumus statybos darbų metu.
„Kiekvienos statybos miesto centre kelia daugybę aistrų ir diskusijų su kaimyninėmis bendruomenėmis. Visiškai suprantamas kaimynų nepasitenkinimas dėl besikeičiančio vaizdo pro langus ar keliamų nepatogumų, kol vyksta statybos“, – teigia ji VŽ atsiųstame komentare.
Kita vertus, p. Juodžbalytė užsimena apie šmeižtą.
„Ši situacija, kuri neva vertina visus su „Eika“ susijusių valdomų projektų vystymą, jau remiasi manipuliacijomis ir balansuoja ties šmeižto riba. Labai paprasta savo asmeninį interesą paversti visuotiniu ir jei toks interesas laimi, mes, visi Vilniaus gyventojai ir svečiai, dar ilgai negalėsime džiaugtis atnaujintomis centrinėmis miesto erdvėmis. Jau ne kartą esame pabrėžę, kad visi vykdomi darbai ir vystomi projektai vyksta pagal su institucijų suderintus leidimus ir statybos reglamentus, be to, visi projektai praėjo visas privalomas ir net papildomas viešinimo procedūras. Su visomis kaimyninėmis bendruomenėmis yra bendraujama konstruktyvia kalba ir visada randamas susitarimas“, – teigiama atstovės atsiųstame komentare.
Darbą vadina imitacija
Šių bendruomenių atstovai piktinasi negavę deramo dėmesio iš atsakingų institucijų, kai kreipėsi dėl „Eikos“ vykdomų statybų ir jų darbą vadina imitacija.
„Susidūrę su „Eikos“ statybų buldozeriu, tapome kone jokių teisių neturinčiais piliečiais, nes visos atsakingos institucijos tapo abejingomis gyventojų problemoms. Vienas statybų inspektorius nustato pažeidimus, kreipiasi į teismą, kitas greitai panaikina, ieškinį atsiima. Žemės tarnyba tai išduoda pažymą, tai sakosi, kad neišdavė, savivaldybės tarnautojai apsimeta nematantys padarytų pažeidimų, statybos vyksta pagal galimai suklastotus duomenis, Architektų rūmai kratosi atsakomybės. Viską vainikuoja galimai korupcinėmis aplinkybėmis „Eika“ įmonei perduota Dainavos gatvė, atsidūrusi statomo komplekso sklype“, – pranešime cituojamas Artūras Saladžius, Daugiabučių namų Gedimino 46 ir 48 bendrijos valdybos narys.
Konfliktus programuoja teritorijų planavimas
VŽ neseniai rašė, kad konfliktus tarp gyventojų ir NT plėtotojų užprogramuoja prastas teritorijų planavimas miestuose. Be to, patys verslininkai teritorijų planavimą įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių Lietuvos verslo aplinkai.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
„Turime beveik nevaldomą miestų drieką – priemiesčiai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vystosi chaotiškai, neracionaliai naudojama žemė, nesukuriama pakankama infrastruktūra. Žmonės keliasi, kur pigesnė žemė, kur pigiau statyti, bet nepasveria, kad turi stovėti kamščiuose važiuodami į miestą ir atgal, neturi viešojo transporto, stokoja socialinės infrastruktūros. Visa tai būtų galima išspręsti geru planavimu“, – VŽ aiškino Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė.
Evaldas Klimas, advokatų kontoros „Walless“ partneris, NT teisės ekspertas, sako, kad dabartinė teritorijų planavimo sistema yra didžiulis iššūkis verslui, nes planavimo procesas ilgas ir komplikuotas, o detaliojo plano turėjimas jokiu būdu negarantuoja projekto realizavimo galimybės. Be to, teritorijų planavimo pagrindinis tikslas yra suderinti įvairių grupių interesus ir tai jau savaime lemia šio proceso sudėtingumą.
„Šią padėtį puikiai iliustruoja šiuo metu rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano derinimas. Nors savivaldybė ir labai stengiasi rasti galimus kompromisus, visos pagrindinės interesų grupės nepritaria parengtam dokumentui – pasiūlymus ir skundus yra pateikę visuomeninės organizacijos, verslo atstovai, o dar net nepradėtas šio plano derinimas su svarbiausiomis institucijomis“, – teigia p. Klimas.
