Grįžti į nacionalinio stadiono lenktynes norinti įmonė pateikė savo viziją
Konkurso komisijai buvo pateikta komplekso koncepcija. O iki šių metų pabaigos „Vilniaus nacionalinis stadionas“ turi pateikti informaciją, kad atitinka konkurso kvalifikacinius reikalavimus. Tarp jų ir tai, ar potencialus koncesininkas turi rangovą bei lėšų darbams atlikti. Tik tada bus nuspręsta, ar šis pasiūlymas gali dalyvauti tolimesnėse darybose dėl koncesijos, kuriose jau dalyvauja koncernui „Icor“ priklausanti AB „Axis Industries“ su partneriais.
Savivaldybė ir Vyriausybė už darbus atsiskaitys per dvejus metus, kai jie bus visiškai baigti.
Spalio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti preliminarų „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymą ir jį įvertinus nuspręsti, ar bendrovė atitinka sąlygas toliau dalyvauti konkurse. Įmonė iš konkurso buvo pašalinta dėl to, kad laiku nepateikė pasiūlymo per elektroninę viešųjų pirkimų sistemą, o dokumentus išsiuntė paštu.
Patys žada investuoti beveik 5 mln. Eur
„Vilniaus nacionalinis stadionas“ komisijai vertinti pateikė pasiūlymą, kurio vertė – 77,8 mln. Eur. 73,1 mln. Eur šios sumos – darbams pagal koncesijos sutartį atlikti, 4,786 mln. Eur ketina investuoti pati bendrovė. Taigi savivaldybės ir valstybės būtų prašoma sumokėti 73,1 mln. Eur.
Kito konkurse dalyvaujančio konsorciumo, vedamo „Axis Industries“, pasiūlymas siekia 79,9 mln. Eur.
„Vilniaus nacionalinis stadionas“ siūlo pastatyti 23.050 kv. m stadioną su maždaug 17.000 vietų, jo danga būtų hibridinė. T. y. iš dalies natūrali, iš dalies dirbtinė. Taip part sutvarkyti 22 ha ploto sklypą.
Komplekse taip pat numatomas apie 60.600 kv. m ploto neformalaus ugdymo centras: multifunkcinė salė 13-ai sporto šakų su 400 persirengimo vietų, taip pat meninės gimnastikos, imtynių, bokso ir fizinio pasirengimo salės.
Lauke planuojama įrengti 46.300 kv. m ploto sporto aikštynų lengvajai atletikai ir futbolui.
Teritorijoje planuojama pastatyti 7.900 kv. m ploto darželį 300 vaikų, 2.200 kv. m biblioteką, 1.800 kv. m muziejų, olimpinių standartų 8 takelių 50 m ilgio baseiną, laipiojimo centrą, bendruomenės erdvę su amfiteatru, o komplekso teritorijoje įrengti bėgimo takus.
„Mūsų pasiūlymas sukuria didesnę naudą miestui ir bendruomenei, – sako Renatas Načajus, „Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovas. – Mūsų pasiūlyme – didesnis stadionas, turime galimybę išplėsti. Taip pat baseinas, rekreacinės zonos, bėgiojimo takai – žvelgiame į kompleksą kiek plačiau. Tai mūsų privalumai. Ir mes siūlome pigesnį sprendimą.“
„Vilniaus nacionalinio stadiono“ vizijoje vietos palikta ir oro gondolai, kuria nuo miesto centrinės dalies būtų galima pakilti į komplekso teritoriją Šeškinėje. Tiesa, šiam įrenginiui ryžtą turėtų išreikšti savivaldybė – jis papildomai kainuotų bent 3 mln. Eur.
„Mūsų noras – dalyvauti normalioje konkurencinėje kovoje. Tegu laimi stipriausias. Jei nematysime pažeidimų proceso eigoje, be jokios abejonės, stabdymo dėl stabdymo nedarysime“, – sako p. Načajus. Tiesa, jis pabrėžia esantis įsitikinęs, kad jo bendrovė kvalifikacinius reikalavimus atitinka, todėl dabartiniu etapu koncesijos komisija dėl to jos pašalinti neturėtų.
Vis dėlto, jei komisija bendrovę pripažintų neatitinkančia kvalifikacinių reikalavimų, p. Načajus tikina esantis pasirengęs skųstis teismui.
videoklipas::1
Tarp subrangovų – dalyvauti nenorintis „Budimex“
Bendrovės teigimu, projekto subrangovais pasirinktos šios bendrovės: „KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret“, UAB „Fima“, UAB „Elsis TS“, „Budimex“ ir „Stadion Amsterdam“.
Turkų „KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret“ šiuo metu Kaune rekonstruoja S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, Vilniuje yra stačiusi prekybos centrą „Ozas“. Ji pati pradiniuose etapuose norėjo dalyvauti nacionalinio stadiono koncesijos konkurse, tačiau nepavyko, nes neįrodė tinkamos kvalifikacijos. Anot p. Načajaus, bendrovė tiesiog nespėjo pristatyti visų reikalingų sertifikatų, juos gavo per vėlai. Tačiau, vadovo teigimu, tai neužkerta kelio turkų kompanijai tapti subrangove, nes galiausiai ji taip ir nebuvo pateikusi paraiškos dalyvauti koncesijos konkurse.
Konkurse iš pradžių dalyvauti norėjo ir lenkų „Budimex“, tačiau vėliau šios minties atsisakė. Anksčiau „Budimex“ atstovai BNS paneigė, kad bus subrangovai „Vilniaus nacionalinio stadiono“ projekte.
Renatas Načajus, „Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovas, spaudos konferencijoje teigė, kad iš „Budimex“ yra gautas raštas apie atsisakymą bendradarbiauti. Tačiau, jo teigimu, bendrovė negali vienašališkai nutraukti jau pasirašytos sutarties.
„Mes turime sutartį (su „Budimex“ – VŽ), kurioje numatyta, kad jie negali nutraukti sutarties, o turi įvykdyti užsakomosios institucijos (savivaldybės – VŽ) užsakymą ir jį besąlygiškai vykdyti ne mūsų, o institucijos naudai. „Budimex“ vienašališkai atsitraukti negali. Todėl esame nusimatę keletą rangovų, kurie dubliuoja „Budimex“, vien juo savo kvalifikacijoje nesiremiame“, – tikina p. Načajus.
Projekto architektai – studija „AV Archilab“, projektavimo įmonė – „ORK Baltic“ bei „Amsterdam Arena“.
Neatskleidžia, kaip užtikrins paskolas
Paklaustas, kaip įmonė žada užtikrinti projekto finansavimą, p. Načajus sako, kad bus pasitelktas investicinių fondų ir užsienio bankų finansavimas, bus „remiamasi subrangovų pajėgumais“.
VERSLO TRIBŪNA
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Šalies statybų sektoriuje vis sparčiau įsitvirtina „Design-Build“ modelis, kai projektavimas, gamyba ir montavimas sujungiami į nuoseklų, vienose rankose sutelktą procesą. Šį požiūrį taikanti statybų paslaugų grupė „Huvud Group“ išsiskiria tvariu ir automatizuotu gamybos procesu, kuris pastatus leidžia kurti greičiau, efektyviau ir atsakingiau. Justinas Putys, „Huvud Group“ įkūrėjas ir vadovas, pasakoja, kaip suvienijus projektavimo, gamybos ir statybos padalinius galima modernizuoti statybas, konkuruoti dinamiškoje rinkoje ir mažinti poveikį aplinkai.
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
„Garantijas turime, tačiau, kol neturime laimėjimo fakto, tol (paskolų – VŽ) sutarčių pasirašyti negalime. Preliminarius įsipareigojimus finansuoti mūsų siūlomus sprendinius turime“, – kalba p. Načajus.
Jo teigimu, visas finansavimas bus užtikrintas skolintomis lėšomis. VŽ paklaustas, kas garantuos už bankų paskolas, turint omenyje, kad „Vilniaus nacionalinis stadionas“ neturi turto, p. Načajus sakė, jog tai kol kas konfidenciali informacija.
„Tai komercinės sąlygos, kurių aš atskleisti negaliu. Tai konfidencialus susitarimas su investuotoju – kuo laiduojame, kuo dengiame tą paskolą. Laimėjimo atveju, be abejo, atskleisime visus susitarimus“, – aiškina p. Načajus.
Buvo susidomėjęs „BaltCap“
VŽ paklaustas, ar daugiafunkcio komplekso finansavimu buvo susidomėjęs didžiausias privataus kapitalo fondų valdytojas Baltijos šalyse „BaltCap“, p. Načajus tai patvirtino.
„Jis pradinėje stadijoje buvo išreiškęs norą dalyvauti, vėliau dėl, sakykim, projekto sudėtingumo ir besikeičiančios situacijos toliau projekte neplanuoja dalyvauti“, – sakė p. Načajus.
Jis taip pat patvirtino, kad „Vilniaus nacionalinis stadionas“ projektui finansuoti galvojo išleisti obligacijas. Tiesa, palyginti nedidelę dalį – „kelis milijonus“.
„Tai buvo pirminis planas. Šiame etape esame užsitikrinę keletą finansavimo šaltinių, manome, kad obligacijų gal ir neprireiks išleisti“, – svarsto bendrovės vadovas.
Kam priklauso verslas
Registrų centro duomenimis, 2016-ųjų pabaigoje įkurtą „Vilniaus nacionalinį stadioną“ valdo UAB Nacionalinio stadiono operatorius ir UAB „Naudos virsmas“.
2017-ųjų rugsėjį įkurtas Nacionalinio stadiono operatorius priklauso Vitalijui Vasiliauskui ir p. Načajui. Pirmasis buvo Lietuvos olimpinio fondo vadovas, šiuo metu eina direktoriaus pareigas Lietuvos olimpinių federacijų asociacijoje ir užima prezidento postą Lietuvos tūkstantmečio „Rotary“ klube.
Ponas Načajus, Registrų centro duomenimis, šiuo metu taip pat eina direktoriaus pareigas Nacionalinio stadiono operatoriuje, yra vadovavęs Vilniaus „Compensos“ koncertų salei, „Žalgirio“ arenos renginių organizavimui.
2016 m. gegužę įkurto „Naudos virsmo“ vienintelė akcininkė – Anelė Irutė Brusokienė, verslininko Vyto Brusoko mama. Jis eina „Naudos virsmo“ direktoriaus pareigas, su partneriu Birštone atidarė kompleksą „Vytautas Mineral SPA“. Kita p. Brusokienei priklausanti ir p. Brusoko vadovaujama UAB „Sveikatos kurortas“ Birštone suplanavo išplėtoti Sportininkų ir aktyvių žmonių testavimo ir reabilitacijos centrą.
Ponas Brusokas taip pat vadovauja įmonėms „Birštono projektas“, „Danėja“, „Green Birštonas“ ir „Gitena“, rodo Registrų centro duomenys.
Kitą pasiūlymą nacionaliniam stadionui ir sporto kompleksui yra pateikęs įmonių konsorciumas, sudarytas iš koncernui „Icor“ priklausančios „Axis Industries“, taip pat „Venetus Capital“, „Kauno arenos“, tarptautinės architektų kompanijos „Populous“ ir lietuvių bendrovės „Cloud architektai“. Šio konsorciumo pasiūlymas – 79,9 mln. Eur.
