Pasinaudojo NMA parama ir įklimpo į gyvenimo skolą

Tekstas papildytas NMA komentaru ir teismo sprendimo patikslinimu

Prašymą finansuoti kuriamą verslą – kaminų valymo įmonę – L. Šauklys NMA pateikė 2016 m. Sutartis pasirašyta 2019 m. pradžioje, gavęs kiek daugiau kaip 26.000 Eur, verslininkas nusipirko autobusiuką, reikiamų įrankių ir pradėjo siūlyti dūmtraukių valymo paslaugas pagal individualią veiklą.

Pradžioje visai sėkmingai vykdytą verslą sustabdė COVID-19 pandemija. Kaip pasakoja L. Šauklys, dar prieš karantino paskelbimą žmonės, vengdami nereikalingų kontaktų, jo nebesamdė, teko atleisti įdarbintą žmogų. Siekdamas uždirbti pinigų pragyvenimui, kol buvo galima keliauti, L. Šauklys kartais išvažiuodavo padirbėti prie atskirų projektų į Nyderlandus.

Nepavyko pateikti ataskaitų

Problemos prasidėjo mėginant pateikti NMA ataskaitas. Kaip prisimena verslininkas, bandant įkelti į NMA sistemą ataskaitas už 2020 m. ir 2021 m., atsirasdavo užrašas „Įvyko klaida, kreipkitės į agentūros specialistą“.

Siekdamas įvykdyti prievolę, jis ne kartą telefonu ir e. paštu konsultavosi su NMA darbuotojais, buvo nuvažiavęs ir bandė pateikti dokumentus NMA Panevėžio skyriuje tiesiogiai, tačiau „gyvai“ dokumentų neėmė, nes reikia įkelti į sistemą.

2022 m. NMA atliko patikrą ir nustatė įvairių pažeidimų kaip prarastas įsigytas darbo įrankis, per COVID-19 atleistas darbuotojas, pati įmonės veikla esą iškelta už Lietuvos ribų, o ataskaitos, anot NMA, nepaisant daugybės bandymų, nepateiktos piktybiškai.

„Kas nors papasakotų, pagalvočiau, kad anekdotas. Atvažiavo moterytė, gražiai kalbėjomės, viskas lyg ir gerai. Tada pamatė papkėje tarp dokumentų buvusią Nyderlanduose išrašytą sąskaitą, ją paėmė, atsisveikinome, o po kelių dienų gavau išvadas, kur, pasirodo, veiklą iškėliau į užsienį, o ataskaitų neteikiau piktavališkai“, – prisimena L. Šauklys.

Pasak jo, segtuve buvo ir daug už darbus Lietuvoje išrašytų pajamų kvitų, jis siūlė paimti ir juos, bet tikrintojos kvitai nesudomino.

Ginčų komisija palaikė verslininką

Porą metų trukusio bylinėjimosi metu savo žodį tarė ir Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri 2023 m. nusprendė tenkinti L. Šauklio skundą ir „panaikinti NMA prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SKP–70 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo.“

Komisijos manymu: „Agentūros skundžiamas sprendimas yra nepakankamai aiškus ir nemotyvuotas, neatliktas išsamus aplinkybių tyrimas ir nesudaryta galimybė pačiam pareiškėjui teikti papildomų paaiškinimų ir (ar) turimų duomenų (dėl veiklos vykdymo), todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ (viešojo administravimo įstatymų – VŽ) reikalavimų.“

Nepaisant to, bylinėjimasis vyko toliau. Pasak L. Šauklio, nors, apskundus NMA sprendimą išieškoti visą paramos sumą, aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) – sumažino sumą 50%, šiuo metu iš NMA jis gavo žinią, kad vis tiek turi grąžinti visą paramos sumą – 26.000 Eur.

„Aš jau nebesuprantu, kas vyksta. Buvo apeliacinis teismas, kur sumažino sumą perpus, o dabar iš NMA vėl gavau laišką, kad reikia visos sumos. Advokatams išleista krūva pinigų, aš nebeturiu už ką toliau bylinėtis ir nebežinau ką daryti“, – guodžiasi L. Šauklys.

Šeimą ir du vaikus turintis vyras dirba samdomą darbą, dar užsiima ir savarankiška veikla, tik ją kiek pakeitė – pasibaigus sutartiniam veiklos vykdymo laikotarpiui, kaminų valymu L. Šauklys užsiima labai retai, nes tai nepasiteisino, bet bando jėgas augindamas vynuogių sodinukus.

Konkrečių atvejų nekomentuoja

NMA konkretų atvejį komentuoti atsisakė apeliuodama į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, tačiau atkreipė dėmesį, kad atvejis buvo vertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tad NMA tik vykdo LVAT sprendimą.

Nepaisant to, kad konkrečių atvejų dėl BDAR reikalavimų NMA sakė nekomentuojanti, jau pasirodžius publikacijai NMA kreipėsi į VŽ prašydama paneigti, kad paskutinį žodį taręs LVAT teismas sumažino L. Šauklio mokėtiną sumą 50%.

VŽ žiniomis, LVAT šioje byloje nedalyvavo, nes atmetė L. Šauklio skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutarties. Remiantis VAAT nutartimi, teismo pripažintų pagrįstomis pretenzijų L. Šaukliui suma siekia apie 14.000 Eur, ką L. Šauklys pokalbio metu apvalindamas ir interpretavo, kaip 50% sumažintą pretenziją.

Taip pat nuspręsta: „Panaikinti atsakovės NMA 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje taikyti apibendrintą sankciją – visos išmokėtos 26.155 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį, kad atsakovė iš naujo įvertintų, ar apibendrinta sankcija neturi būti mažesnė“.

Nors skiriant sankciją trūkumų matė ir Ginčų komisija, ir VAAT, NMA iš naujo įvertinusi situaciją paliko galioti savo sprendimą nutraukti sutartį ir išieškoti visą sumą, nes, kaip sakoma NMA VŽ atsiųstame laiške, „NMA sankcijas apskaičiuoja vadovaudamasi žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sankcijų taikymo metodika“.

Kaip teigia Vaiva Kovaliūnienė, NMA Komunikacijos skyriaus vedėja, kiekvienas atvejis agentūroje vertinamas individualiai, suteikiama įvairiapusė pagalba siekiant ištaisyti klaidas, o atsiradus force majeure aplinkybėms, paramos gavėjui suteikiama teisė tai įrodyti ir į tai atsižvelgiama, sankcijos, kaip teigia NMA atstovė, taikomos tik kraštutiniu atveju.

Pagal NMA pateiktą informaciją, per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos laikotarpį buvo sudaryta 46.631 sutartis dėl paramos, iš jų nutrauktos 274 sutartys. Reikalauta grąžinti suma sudaro 7,6 mln. Eur iš 1,4 mlrd. Eur suteiktos paramos.

„Dažniausiai paramos sutartys yra nutraukiamos, kai paramos gavėjai nevykdo arba nustoja vykdyti projekte numatytą vykdyti veiklą. Tai yra vienas esminių įsipareigojimų skiriant paramą projektui įgyvendinti“, – atsakymuose VŽ teigia NMA. 

Pastebi pokyčių NMA tyrimuose

Su NMA bylomis darbe dažnai susiduriantys advokatai agentūros geranoriškumu abejoja.

„Prieš keletą metų buvo skelbiama, kad NMA, pralaimėjusi ginčą Administracinių ginčų komisijoje ar teisme, toliau jų nebeskųs. Kurį laiką taip ir buvo, bet dabar iš esmės beveik visais atvejais NMA, kai jos sprendimai yra panaikinti, skundžia sprendimus teismui, jei panaikina Ginčų komisija, arba teikia apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jei sprendimą panaikiną pirmosios instancijos teismas“, – patirtimi iš savo bylų dalijasi Mindaugas Gadeikis, advokatų kontoros „AG Invest“ asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas.

Pasak jo, pasitaiko, kad, net ir pralaimėjusi visas instancijas, NMA vėl pradeda iš naujo tyrimus tam pačiam asmeniui ir bando jį vėl nubausti.

„Iš esmės susidaro įspūdis, kad vykdomas konkretaus asmens persekiojimas, kai kitų asmenų dėl panašių aplinkybių net netiria“, – piktinasi teisininkas.

Dar vienas M. Gadeikio pastebėtas pokytis – anksčiau dėl turto arešto būdavo kreipiamasi tik esant ginčui dėl didelių sumų, dabar tai daroma ir dėl palyginti mažų, o galimas pažeidėjas yra fizinis asmuo.

„Kol vyksta ginčai dėl NMA sprendimo, kurie gali trukti ir 2 metus, ūkininko turtas yra areštuotas, o tai sukelia papildomų neigiamų pasekmių kaip apribojimai dėl turto perleidimo, skolinimosi ir pan.“, – pasakoja M. Gadeikis.

Valdininkai bijo Valstybės kontrolės

Griežtėjančią valstybinių institucijų poziciją sprendžiant ginčus mato ir dr. Deividas Soloveičikas, advokatų bendrijos „Cobalt“ partneris. Pasak jo, sutarties nutraukimų, kurie turėtų būti kraštutinė priemonė, daugėja.

„Veikia biurokratinis mechanizmas, apie kurį mes daug pastaruoju metu kalbame: valdininkas mąsto – kas nutiks, jei jis nenutrauks sutarties, o tada ateis Valstybės kontrolė ir paklaus, kodėl jis esant tokiam pažeidimui nenutraukė sutarties? Jiems visada lengviau padaryti veiksmą, kurį gal vėliau paneigs teismas, bet jie bus ramūs. Čia yra esmė“, – įsitikinęs D. Soloveičikas.

Pasak jo, įprastai NMA ir kitų institucijų sutartyse viskas aprašyta labai detaliai ir lengvai galima rasti, kas nevykdoma, bet ne visuomet gilinamasi, kodėl nevykdoma.

„Tai taikoma formalizuotai. Tris keturis kartus pažeidei, vadinasi, esi piktybinis ir sutartis nutraukiama. Nors Civilinio kodekso normos sako, kad sutarties nutraukimas yra paskutinė stadija ir ja reikėtų pasinaudoti tik tada, kai kitos priemonės ištaisyti pažeidimą išnaudotos“, – pasakoja teisininkas.

O toliau priklauso nuo teisėjų, kurių dalis žiūri taip pat formaliai ir palaiko valstybės įstaigų sprendimus, bet yra ir tokių teisėjų, kurie vertina konkrečius atvejus plačiau: ar naudojamos priemonės tikrai proporcingos, ar pažeidimai tikrai piktavališki.

„Pas mus vis dar per daug formalaus požiūrio, o proporcingumo, aplinkybių vertinimo mažokai“, – apibendrina situaciją D. Soloveičikas.