Verslas su poveikiu: kurios socialinio verslo idėjos šiemet geriausios

Šiemet tarp nugalėtojų – ir daugkartinių puodelių užstato sistema „CupCup“, paramos moterims „Mamos Linija“, Rokiškio tautodailininkų asociacija, Salų dvare įkūrusi kultūros ir laisvalaikio rezidenciją, Kėdainių „Gerų patirčių namai“, organizuojanti veiklas plėsti socializacijos galimybes vaikams, jaunimui su negalia. Daugiausiai publikos simpatijų sulaukė „Social Experiment“, organizuojanti bendravimo ir pažinčių renginius.

„Tiek Lietuvoje, tiek Europoje stebime didėjančią socialinio verslo svarbą. Socialiniai verslai tampa vis reikšmingesni ekonomikoje, o jų įtaka nuolat auga, nes jie kuria vertę ne tik vietinėms bendruomenėms, bet sprendžia ir globalius iššūkius. Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje matysime ir socialinio verslo „vienaragius“ – įmones, kurios pasieks ne tik išskirtinių rezultatų, bet ir pelnys tarptautinį pripažinimą už kuriamą poveikį žmonėms ir planetai“, – pranešime cituojama Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė.

VŽ primena, kad „Poveikio akademiją“ organizuoja LiSVA ir „Luminor“ bankas. Šiemet programoje dalyvauti norėjo beveik 50 socialinių verslų. Atrinkti 10 dalyvių tris mėnesius mokosi padedami mentorių, o programos pabaigoje pretenduoja į „Luminor“ banko įsteigtą 3.000 Eur vertės finansinį paskatinimą.

Pernai šį laimėjo vienas iš pirmųjų socialinių verslų – Vilniaus salotų baras „Mano Guru“, vienas pirmųjų socialinių verslų Lietuvoje. 2004 m. jį valdančios VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ tikslas buvo sukurti socialinį verslą, skirtą į darbo rinką integruoti socialinėje atskirtyje esantiems asmenims: buvusiems priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, buvusiems kaliniams, neįgaliems asmenims, benamiams. 80% tikslinės grupės narių sėkmingai sugrįžo į visuomenę.

Pagaliau sulaukė įtvirtinimo

Kaip nurodo Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA), Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pasaulyje daugiau kaip 10 mln. verslų renkasi ne tik siekti pelno, bet ir kurti pokyčius. 2024 m. Pasaulio ekonomikos forumo pristatytoje ataskaitoje, skirtoje socialiniam verslui, nurodoma, kad šie verslai sudaro maždaug 3% ir sukuria arti 200 mln. darbo vietų.

Lietuvoje skaičiuojama apie 200 socialinių verslų, tačiau, pasak LISVA, potencialas bent dešimt kartų didesnis net neįtraukiant fizinių asmenų įgyvendinamų socialinio verslo modelių.

„2023 m. gruodį Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo“, – pranešime spaudai cituojama V. Bražiūnaitė.

VŽ rašė, kad nuo lapkričio 7 d. verslai, norintys oficialiai įgyti socialinio verslo statusą, gali kreiptis dėl jo suteikimo. Inovacijų agentūros Socialinio verslo platforma buvo savanoriška vieta pristatyti savo veiklą, nuo šiol tampa oficialiu socialinių verslų registru.  

Tokią galimybę atvėrė lapkritį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtas Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašas, kuriame ir įvardyta, kas tokie yra socialiniai verslai.

„Ši tvarka numato kelias naujoves, kurios įvairiais būdais sustiprins socialinio verslo ekosistemą. Pirma, oficialus registras ir aiškūs statuso kriterijai padidins socialinių verslų matomumą, leis stebėti jų poveikį, veiklos sritis ir indėlį į šalies BVP“, – nurodo V. Bražiūnaitė.

Ji pažymi, kad apibrėžti socialinio poveikio kriterijai skatins verslus siekti konkrečių socialinių ar aplinkosaugos tikslų, taip didės jų veiklos efektyvumas ir ilgalaikis poveikis.

„Galiausiai, aiškūs kriterijai ir oficialus statusas leis finansinėms institucijoms ir investuotojams lengviau atpažinti šiuos verslus. Iki šiol socialiniai verslai susiduria su nenuosekliais standartais ir apibrėžimais, kas sukeldavo nelygias sąlygas sektoriuje“, – nurodo V. Bražiūnaitė.

50% pelno – poveikiui kurti

Pagal Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą, kuriamo poveikio įvertis – socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui verslas skiria daugiau kaip 50% pelno.

V. Bražiūnaitė, paklausta apie tokią numatytą pelno dalį, sako, kad dėl tokio kriterijaus nemažai diskutuota, buvo įvertinta ir kitų šalių patirtis.

„Mūsų asociacija analizavo kitų šalių gerąsias praktikas bei Europos Komisijos rekomendacijas ir manome, kad tai buvo optimaliausias pasirinkimas. Pavyzdžiui, valstybėse, kuriose buvo nustatytas labai aukštas reinvestavimo procentas, pastebėta, kad nesivysto socialinių investicijų ekosistema. Tokia situacija susiklostė Latvijoje ir dabar vyksta diskusijos, kaip tai pakeisti“, – pasakoja V. Bražiūnaitė.

Socialinio verslo statusą įgyti galės visi verslai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Bet viešosioms įstaigoms (VšĮ) nebus taikoma daugiau kaip 50% pelno reinvestavimo sąlyga, nes pagal VšĮ įstatymą, tai – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tad VšĮ reinvestuoja 100% pelno.

Pasak LISVA vadovės, teisinės bazės stiprinimas, prieiga prie finansų ir jaunosios kartos įtraukimas – tai tik keli būdai, kurie galėtų prisidėti, kad socialinis verslas Lietuvoje stiprėtų. Dar viena iš galimybių pagreitinti šį augimą – socialiai atsakingi viešieji pirkimai, kurie skatintų socialinio verslo plėtrą ir sudarytų sąlygas didesniems ir tvaresniems pokyčiams.

Antrosios vietos „Poveikio akademijos“ nugalėtojas gavo „JCDecaux“ įsteigtą prizą – 2.500 Eur vertės reklamos skaitmeninių ekranų tinkle Vilniaus Centre, trečiosios – „Widen“ advokatų kontoros 1.000 Eur vertės privačių konsultacijų paketą, ketvirtos – tyrimų ir dizaino agentūros „The Critical“ 950 Eur vertės konsultacijų, penktosios – LISVA 500 Eur piniginį paskatinimą. „Verslo žinios“ visiems 10 dalyvių suteikė mėnesio trukmės VŽ Premium prenumeratą.