Įgyvendino vieną projektą – naudas skaičiuoja tūkstančiais
Eduard Trofimov, 20 m. veikiančios metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo bendrovės „Troimeta“ direktorius, pasakoja, kad pagal projektą įsigytas naujas įrenginys – gamyboje naudojamos lazerinės metalo pjovimo staklės – yra gerokai našesnis ir energetiškai žymiai efektyvesnis už naudotą senesnės technologijos terminio plazminio pjovimo įrenginį. Įmonė, anot jo, tuo pačiu investavo į elektros vartojimo efektyvumo (EVE) didinimą ir energijos vartojimo intensyvumo mažinimą, naujausios ir aplinkai palankios įrangos pritaikymą gamybos procesuose bei CO2 emisijos kiekio sumažinimą.
Auditas parodė, ką modernizuoti
„Su naujuoju įrenginiu tas pats darbas – metalo pjovimas – atliekamas bent tris kartus sparčiau ir gerokai mažesnėmis sąnaudomis. Taip pat klientams galime pasiūlyti platesnę paslaugų gamą, nes su nauja įranga apdirbame gerokai storesnį metalą, – aiškina „Troimeta“ vadovas. – Sumažėjo ir operacijų skaičius, netgi galėjome atsisakyti kai kurios anksčiau eksploatuotos įrangos. Mat naudojant senesnę technologiją gaminių kraštai neatitiko aukščiausių kokybės reikalavimų ir juos papildomai privalėjome apdirbti frezavimo staklėmis, o dabar jų kokybė patenkinama, papildomo apdirbimo nereikia. Tai lemia, kad per tą patį laiką galime pagaminti daugiau ir kokybiškesnių gaminių, nes sumažėjo ne tik gaminiui pagaminti reikalingas laikas, bet ir energijos sąnaudos, savikaina.“
Pagal projektą įsigytas įrenginys yra gerokai našesnis ir energetiškai efektyvesnis.
„Troimeta“ buvo pirmoji, kuri įgyvendino Inovacijų agentūros administruojamą projektą pagal kvietimą „Energetinis efektyvumas pramonei“. Iki projekto rengimo įmonėje buvo atliktas energijos suvartojimo auditas ir numatyti tikslai, kiek galima sumažinti elektros energijos vartojimą įsigijus naują įrenginį ir įdiegus naujas technologijas.
„Išanalizavus situaciją buvo ieškoma naujausios ir aplinkai palankios įrangos reikalingiems gamybos procesams, kuri gali padėti pasiekti EVE tikslus ir sumažinti energijos vartojimą bei CO2 emisijos kiekį, o taip pat, suprantama, padidinti darbo našumą ir metalo dirbinius pagaminti per trumpesnį laiką, – modernios įrangos įsigijimo istoriją prisimena E. Trofimov. – Pavyko rasti tokį tinkamą įrenginį, kuris leido atsisakyti dalies anksčiau privalomai atlikti operacijų, o tuo pačiu tapo nereikalingi ir keli toms operacijoms naudoti įrenginiai. Be to, skirtingo metalo apdirbimo procesuose naudojamos azoto dujos ar deguonis. Jų su nauju įrenginiu reikia gerokai mažiau – tai taip pat prisideda prie ekonomiško sprendimo ir žalesnės gamybos.“
Pliusų daugiau
Su naujomis lazerinio pjovimo staklėmis „Troimeta“ išplėtė klientams siūlomų paslaugų spektrą. Jomis apdirbamas ne tik juodasis metalas, bet ir spalvotasis, pvz., aliuminis. Jei anksčiau turėtomis senomis panašios technologijos staklėmis įmonė galėjo pasiūlyti pagaminti detales tik iš ne storesnio nei 8 mm storio aliuminio, tai su nauja įranga įvairius gaminius ir detales gamina ir iš 20 mm storio aliuminio.
„Taip pat aktualu, kad, pasitelkus naujas technologijas, nereikia gaišti su aušinimu, pjovime naudoti vandens ir smėlio, nes tuomet operacijos atliekamos lėtokai“, – teigia „Troimetos“ vadovas.
Jis dideliu pliusu vertina ir tai, kad naujoje įrangoje naudojamos programos, kurios panašios į buvusiame įrenginyje – „logika, kaip buvusiose staklėse“. Todėl įrangą aptarnaujantiems operatoriams buvo paprasčiau įvaldyti naujas stakles ir jose naudojamas technologijas, neprireikė ilgų mokymų įvaldant visas modernių staklių funkcijas.
Laimi ir klientas
„Galiausiai – laimi ir mūsų klientas, nes dabar jam siūlome gerokai daugiau paslaugų, galime įgyvendinti žymiai daugiau ir įvairesnių bei sudėtingesnių metalo konstrukcijų gamybos užsakymų. Jei ilgą laiką didesnės dalies užsakymų sulaukdavome iš statybininkų, tai pastaruoju metu ypač daug užsakymų gauname iš transporto bendrovių, Lietuvos automobilių gamintojų, pavyzdžiui, gerai žinomo mažųjų autobusų gamintojo „Altas Auto“, – pasakoja E. Trofimov. – Labai svarbu patenkinti užsakovo reikalavimus ne tik kokybei, bet ir užsakymus atlikti laiku, nepriekaištingai, pasiūlyti tokį sprendimą, kad klientui neliktų jokių rūpesčių. Tarkim, mes ne tik lenkiame, pjaustome, viriname metalus, lazeriu sužymime gaminiui reikalingus suvirinimo ar gręžimo taškus, bet ir visiškai pagaminame reikalingas detales ar įrangą, ją, esant reikalui, paruošiame dažymui, nudažome ir pristatome į nurodytą vietą, t. y. pateikiame visiškai baigtą gaminį ir klientas viską gauna iš vienų rankų.“
Tarp išskirtinių gaminių jis mini statybininkų užsakymu sostinės MO muziejaus laiptinei sukurtus monumentalius metalo laiptus, kurie į akį krinta kiekvienam apsilankiusiam šiame muziejuje. Automobiliams gamina įvairiausias detales, kurios, anot „Troimetos“ direktoriaus, „dažniausiai pasislepia ir keleivis jų nemato“. Tarp jų – aliuminio lankstiniai autobusų langų stiklams montuoti, iš vamzdžių sulankstyti reikiamos formos porankiai, baterijų laikikliai elektriniams autobusams.
„Beje, bendraudami su užsakovais baterijų laikiklių gamybą pasiūlėme optimizuoti – pavyko sutrumpinti gamybos laiką ir sumažinti jų kainą. Kai gauname užsakymą, nepuolame jo aklai vykdyti. Ieškome, ar galimi kiti, optimalesni sprendimai, o juos radę – pasiūlome užsakovui,“ – glaudžių ryšių su klientais naudą atskleidžia „Troimetos“ direktorius.
Įgyvendindama projektą įmonė planuoja ir reikšmingus pokyčius siekiant klimatui neutralios ekonomikos. „Troimeta“ skaičiuoja, kad daugiau kaip 55% sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį palyginti su bendru įmonės išmetamu kiekiu, o taip pat 50% sutaupys metinio suvartojamo pirminės energijos kiekio.
Artėja trečiasis kvietimas ir 54,89 mln. Eur
Pagal kvietimą „Energetinis efektyvumas pramonei“ „Troimetos“ projektui skirtas 153.400 Eur ES Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Iš viso bendra projekto vertė – 341.800 Eur. Naują įrenginį pavyko įsigyti ir įdiegti per gana trumpą laiką, nes taip sutapo, kad jo gamintojas iš karto galėjo jį pasiūlyti.
„Troimeta“ finansuota iš 2021–2027 m. laikotarpio kvietimo „Energetinis efektyvumas pramonei“. Tai pirmas baigtas šio kvietimo projektas. Iš viso buvo paskelbti du kvietimai „Energetinis efektyvumas pramonei“, kuriais siekiama sudaryti sąlygas pramonės įmonėms investuoti į naujausios ir aplinkai palankios įrangos bei technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose. Per du kvietimus buvo skirtas 34,59 mln. Eur finansavimas 64 pramonės įmonėms, kurios investuoja į gamybinės įrangos pakeitimą, mažins energijos suvartojimą ir bent 30% mažins CO2 išmetimą.
Trečiojo kvietimo „Energetinis efektyvumas pramonei“ finansavimo suma – 54,89 mln. Eur.
Diana Martinavičė, Inovacijų agentūros Verslo skatinimo skyriaus vadovė, atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu, siekiant paskatinti pramones įmones sparčiau pereiti link neutralios klimatui ekonomikos, bus paskelbtas dar vienas, trečiasis, kvietimas „Energetinis efektyvumas pramonei“ pagal investicines veiklas „Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse (Visa Lietuva)“ ir „Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“. Šio kvietimo bendra finansavimo suma – beveik 55 mln. Eur, o vienam projektui didžiausia galima skirti finansavimo suma – net 1,5 mln. Eur. Projekto finansuojamoji dalis sudarys nuo 30% iki 65%, priklausomai nuo pramonė įmonės statuso (didelė, vidutinė, maža ar labai maža įmonė) ir projekto investicinės veiklos regiono (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas ar Sostinės regionas).
