Raudonuojančių kreivių rinkose perka „su nuolaida“ – ką investuotojai rinkosi spalį

Apsiperkančiųjų akcijų rinkose elgesys, pasak specialistų, smarkiai skiriasi, nei kitų produktų pirkėjų: daugiau perkama kai kainos kyla ir mažiau, kai jos krenta. Taip siekiama saugumo, baiminantis, kad pinigai rinkoms šėlstant bus prarasti per naktį. Neramiu periodu apsaugo ir ilgalaikis investavimas.   

Galima nusipirkti „su nuolaida“

Greta Zarembienė, platformos „Rontgen“ ryšių su investuotojais vadovė, visuomet laikosi taisyklės: atskirti pragyvenimui skirtus pinigus nuo atidedamų investicijoms.

„O pastaruosius įdarbinu nepaisant to ar gyvename gerais, ar sudėtingais laikais. Todėl spalį papildžiau portfelį keliomis verslo paskolomis, užtikrintomis kur kas didesnės vertės nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu. Vadovaujuosi principu investuoti į tai, ką suprantu geriausiai, todėl didelė dalis mano investicijų yra susijusios su NT bei juo užtikrintomis paskolomis“, – pasakoja investuotoja.

Banguojančių akcijų rinkų kontekste ji teigia vertinanti fiksuotas palūkanas, trumpus terminus ir NT įkeitimą su dideliu vertės rezervu – taip kompensuoja momentinius, anksčiau pirktų akcijų ar ETF, verčių svyravimus.

„Šis rugsėjis akcijų rinkose pasižymėjo smarkiai raudonuojančiomis kreivėmis. Tą priėmiau kaip galimybę įsigyti akcijų „su nuolaida“ ir papildžiau savo portfelį pavienėmis JAV bendrovės „Maxeon Solar Technologies“ akcijomis. Bendrovė gamina saulės jėgaines, kurios parduodamos daugiau kaip 100 pasaulio rinkų, taip pat turi platų pardavėjų ir technologinių partnerių tinklą“, – aiškina G. Zarembienė.  

Ji tiki visos atsinaujinančios energetikos ateitimi, tačiau neskiria daug laiko pavienių šios rinkos akcijų analizei. 

„Todėl spalį pirkau ir kelis „iShares Global Clean Energy ETF“ vienetus“, – sako ji. 

G. Zarembienės portfelį sudaro akcijos, ETF, obligacijos, sutelktinės paskolos su NT įkeitimu, bei pats NT.

„Taip pat II pensijų pakopa ir investicinis gyvybės draudimas, tačiau šių priemonių nelaikau investavimu – tai higieniniai sprendimai, kuriuos priėmiau anksčiau ir jų laikausi“, – sako investuotoja.

Akcijos ir ETF – ilgalaikės investicijos, kurios dešimtmečių perspektyvoje, jos teigimu, atneš reikšmingą grąžą.

„Todėl pastarieji akcijų rinkų bangavimai mane veikia nebent psichologiškai: gal ir nėra malonu, kai tam tikros pozicijos tampa nuostolingomis, tačiau tas nuostolis yra virtualus, nes jo nefiksuoju (akcijų ir fondų vienetų neparduodu)“, – teigia G. Zarembienė ir priduria tikinti, kad akcijoms dar yra kur pigti.

Periodiniam investavimui – visada tinkamas metas

Kotryna Grigentė, „INVL Asset Management“ produktų vadovė sako esanti pasyvi investuotoja. Apie 90% jos portfelio sudaro periodinės investicijos į II ir III pakopos pensijų fondus, kita dalis – investiciniai fondai ir 5 kriptovaliutos, pirktos už nedideles sumas, pramogai ir azartui patenkinti.

„Į kriptovaliutas investuoju labai ilgam laikotarpiui, nepardavinėju ir nestebiu jų svyravimų – tiesiog tikiu pačia decentralizuotų finansų idėja. Tai lyg mano kazino ar loterijos bilietai, kurie, sėkmės atveju, leis man pakeliauti po pasaulį išėjus į pensiją“, – sako K. Grigentė. 

Pasyvus periodinis investavimas, pasak jos – visuomet ramus: kai turimų investicijų kainos kyla – gerai, nes kyla visa investicijų portfelio vertė;  kai krenta – irgi gerai, nes galima „su nuolaida“ pirkti daugiau vertybinių popierių ar fondų vienetų.

„Spalio mėnesį jie kainavo maždaug 20% pigiau, nei prieš metus“, – teigia investuotoja.

K. Grigentė taip pat pasakoja padariusi kelių metų pertrauką pensijos kaupime.

„Auginau vaikus, išbandžiau save kurdama vieną, po to kitą verslą, tuo metu įmokos į pensijų fondus buvo minimalios. Dabar ketinu tai atstatyti ir didžiąją dalį investavimui skirtų lėšų nukreipiu į pensijų fondus, netgi kai tai viršija galimybes pasinaudoti GPM lengvata. Šiuo metu II pakopos pensijų fondai, kaštų ir mokesčių lengvatos požiūriu, yra pats optimaliausias ilgo laikotarpio investavimo instrumentas“, – aiškina „INVL Asset Management“ produktų vadovė.  

Pensijai ji kaupia ten kur dirba – INVL pensijų fonduose, investavimui renkasi „Swedbank Robur“ fondus dėl plataus diversifikavimo, mažų valdymo mokesčių bei patogaus būdo investuoti periodiškai.

 „Turbūt akivaizdu, kad dėl šalia vykstančio karo ir didžiulės infliacijos einame į ekonomikos sąstingį, kurio gylį sunku prognozuoti. Sau ir visiems investuotojams linkiu išlikti ramiems ir laikytis ilgalaikės strategijos“, – pabrėžia K. Grigentė.

Nuotaikos – grėsmingai neigiamos

Rasmuso Klaasseno, „Fundvest“ investavimo platformos vadovo ir vieno įkūrėjų, portfelį sudaro rinkų indeksai – 50 %, bendrovių akcijos – 40 % ir grynieji – 10 %.   

„Daugelį metų investavau tik į akcijas, tačiau šiuo metu nebeturiu laiko jų rinktis, esu linkęs pirkti tik tas akcijas, kurios aiškiai yra pernelyg nuvertintos“, – teigia R. Klaassenas.   

Jis sako, kad jo investavimo strategija – „visuomet kontraversiška“, todėl dabar pradėjo mažinti turimų energetikos įmonių akcijų paketus.

„Ir pridėjau „JPMorgan Chase & Co.“ ir „MSCI USA Info Technology ETF“ vienetų, kuriuos įsigijau per „Fundvest“ mobiliąją programėlę“, – pasakoja „Fundvest“ vadovas.

Dabartinės rinkos nuotaikos, jo vertinimu – grėsmingai neigiamos.

„Reaguodamos į greitą ir nuolatinį centrinių bankų vykdomą palūkanų normų kėlimą, rinkos atrodo labai niūriai. Ši pernelyg pesimistinė situacija atbaido ir mažmeninius, ir institucinius investuotojus. Artimiausia periodą (3-6 mėn.) manau būsiant neutralų ar neigiamą: turto kainos gali dar kristi, nebent įvyktų kažkoks didelis teigiamas sukrėtimas. Vidutinį laikotarpį (6-18 mėn.) vertinu labai optimistiškai – nuotaikos rinkose būtinai pasikeis ir, paprastai, po labai niūrių ir neigiamų metų seka atsigavimo ralis“, – sako R. Klaassenas.    

Sunku, kai pinigai „nedirba“

Manto Gudo, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidento, portfelį sudaro bendrovių akcijos – 50% ir grynieji – 50%.

„Rimtų investicijų spalį nedariau, priklausau manantiems, kad tikrai čia dar niekas nesibaigė ir matysime dar didesnių kritimų. Todėl didžiąją dalį investavimui skirtų lėšų laikau grynaisiais, tačiau ramiai nusėdėti irgi negaliu – labai sunku laikyt „neįdarbintus“ pinigus“, – dėsto M. Gudas.

Todėl sako leidžiąs sau „papirkalioti“ kasdien.

„Nusiperku kokią nors akciją, pasivažinėju su ja ir vakare parduodu. Toks žaidimas pasiteisina didelių svyravimų atveju, pavyksta uždirbt iki 3-4% per dieną. Būna, kad kokį 1-1,5% pradirbti, bet suskaičiavus mėnesio rezultatus – esi pliuse“, – aiškina investuotojas.

Įdomesnis vienkartinis jo pirkinys – investicija į pastarąjį dolerio ir euro kurso svyravimą.

„Doleris euro atžvilgiu buvo sustiprėjęs per daug ir per greitai. Todėl nesusilaikiau –  didžiąją dalį laisvų pinigų investavau į nusilpusį eurą, po savaitės vėl iškeičiau į dolerį ir nuo viso portfelio uždirbau 2%. Valiutas pirkau per „Interactive Brokers“ platformą“, – pasakoja jis.      

M. Gudas sako palengva pradedąs ieškoti ir akcijų „kainų dugno“.

„Ieškau įdomesnių JAV bendrovių akcijų, kurios yra perspektyvios – ir pačios bendrovės, ir jų veiklos sritys – ir, nedidelėmis sumomis, jau pradedu jas pirkt. Man įdomios kruizų kompanijų akcijos – tai ir „Carnival Corp.“,  ir „Norwegian Cruise Line“, manau, kad jos neteisingai tapo labai nebrangios. Tikiu, kad ilguoju laikotarpiu jų kainos atsistatys“, – svarsto M. Gudas.

Tačiau didžioji jo akcijų dalis – Baltijos biržoje.

„Bandau iš jos išeiti, nes portfelyje turiu tikrai per didelių pozicijų, tačiau tą padaryti sunku dėl likvidumo stokos. Pagrindinė išėjimo priežastis – geresnės alternatyvos kitose rinkose“, – teigia (LPK) viceprezidentas.   

Investuojant, pasak M. Gudo, svarbiausia turėti planą ir jo laikytis.