Investicinė sąskaita smulkiesiems: dar teks laukti, nors prašo įteisinti 5 metus
Investicinė sąskaita – tai įprasta fiziniams asmenims skirta sąskaita, kurioje sukauptos lėšos investuojamos į įvairias finansines priemones. Iš tokių investicijų gautas pelnas apmokestinamas tik tada, kai jis išimamas iš investuoti skirtos sąskaitos ir pinigai išleidžiami asmeniniams poreikiams. Tokia priemonė veikia daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Skirta vidurinei klasei
Rinkos dalyviai ir finansų ekspertai aiškina, kad toks įrankis būtų didelė paskata efektyviau įdarbinti laisvas lėšas, dabar laikomas indėliuose, – tai neišvengiamai didintų gyventojų finansinį raštingumą. Sąskaitos administravimas galėtų būti ypač lengvas ir patiems smulkiesiems investuotojams, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – informaciją VMI gautų iš investicinės sąskaitos teikėjo, o investuotojams nereikėtų kasmet pildyti deklaracijų.
Ką pirkti, kiek lėšų tokioje sąskaitoje būtų galima turėti – valdžios apsisprendimo reikalas. Įvairiose šalyse taikomi skirtingi investicinių sąskaitų modeliai. Pernai sausį Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, svarstė, kad reiktų užtikrinti, jog ši sąskaita būtų skirta vidurinei klasei, ir numatyti maksimalų, pavyzdžiui, 30.000 ar 50.000 Eur įnašą, užtikrinant, kad nebus jokių mokesčių vengimo galimybių.
Prašo įteisinti 5 metus
Investuotojų asociacija įteisinti investicinės sąskaitos priemonę ragina jau nuo 2017 m.
„Baltijos šalys yra viena kapitalo rinka, ir akivaizdu, kad mažmeninio investavimo srityje gerokai atsiliekame nuo Estijos. Pavyzdžiui, Estijos „Enefit Green“ viešame akcijų siūlyme (IPO) dalyvavo 60.000 mažmeninių investuotojų, o „Ignitis grupės“ – tik 7.000, nors pagal gyventojų skaičių Estiją lenkiame beveik tris kartus“, – aiškina Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Tuos pačius IPO pavyzdžius mini ir Rasmusas Klaassenas, Lietuvoje veikiančios investavimo platformos „Fundvest“ vadovas. Anot jo, investicinės sąskaitos įteisinimas pagyvino Estijos kapitalo rinką.
„Mažmeninių investuotojų susidomėjimas ir jų skaičius Estijoje auga nuo pat 2011 m., kai buvo priimti investicinę sąskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Tai buvo ypač aktualu 2021 m. per mažmeninio investavimo „bumą“ arba „IPO-dromą“, kai beveik viskas, kas buvo listinguojama „Nasdaq“ biržoje, investuotojams uždirbdavo pinigus“, – teigia R. Klaassenas.
Pagrindinis investicinės sąskaitos pranašumas, anot jo, yra mokesčių lengvatos, dėl to investavimas į akcijų rinką yra daug pelningesnis ir konkurencingesnis nei į nekilnojamąjį turtą.
Koks modelis
„Tikėtina, kad didžiausios diskusijos kiltų dėl investicinės sąskaitos apribojimų – kiek lėšų per metus į šią sąskaitą galima įdėti, bei priemonių, kurias per šią sąskaitą galima įsigyti – ar tai turėtų būti tik finansinės priemonės (akcijos, obligacijos, fondų vienetai), ar platesnis spektras, pavyzdžiui, sutelktinio skolinimo produktai“, – svarsto V. Plunksnis.
Ankstesniuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasitarimuose tarp netinkamų tokiai sąskaitai investicijų minėtos kriptovaliutos, valiutų biržos („Forex“).
Investuotojų asociacija siūlo neišradinėti dviračio, o pasinaudoti Estijos ar Latvijos pavyzdžiu.
„Estijoje investicinė sąskaita veikia jau daugiau kaip 10 metų. Tai – standartinė banko sąskaita, atidaryta vienoje iš EBPO priklausančių šalių. Tam, kad būtų atidėtas mokesčio mokėjimas, sandoriai gali būti sudaromi tik su finansiniu turtu (biržinės akcijos, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, bankų indėliai). Sąvoka „finansinis turtas“ neapima nelistinguojamų įmonių (UAB) akcijų, paskolų palūkanų, nekilnojamojo turto ar tauriųjų metalų“, – vardija V. Plunksnis.
Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją, estams užtenka nurodyti į investicinę sąskaitą per metus įmokėtas ir iš jos išmokėtas lėšas. Ja naudotis gali tik fiziniai asmenys, juridiniams ji netaikoma.
„Iš esmės analogiška tvarka galioja ir Latvijoje. Reikėtų pabrėžti, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje į investicinę sąskaitą pervedamų lėšų suma nėra ribojama, – tą patį siūlytume įteisinti ir Lietuvoje“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Didintų konkurenciją
Artūras Milevskis, „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas, mano, kad investicinė sąskaita būtų didelė paskata daugeliui investuotojų, nes leistų su mokesčių atidėjimo lengvata investuoti ne tik į pensijų fondus, bet ir į kitus produktus: ETF ir bendrovių akcijas.
„Tai sukurtų daugiau konkurencijos esamiems lengvatiniams produktams, nes investicinis gyvybės draudimas turi didžiulį konkurencinį pranašumą prieš kitus produktus, bet mokesčių požiūriu jis labai brangus“, – teigia A. Milevskis.
Apžvelgdamas sistemą, A. Milevskis pabrėžia, kad gyventojams kur kas daugiau naudos, kai šalia II pensijų pakopos Lietuvoje veikia ir III, o su šia konkuruoja investicinio gyvybės draudimo produktai.
„Tačiau matome, kad šių produktų tiekėjai – tie patys žaidėjai: didžiųjų bankų arba didžiųjų užsienio kompanijų bendrovės Lietuvoje“, – svarsto A. Milevskis.
Anot jo, investicinės sąskaitos įteisinimas galėtų paskatinti rinkos persiskirstymą – dalis klientų galbūt rinktųsi išeiti iš III pakopos ar gyvybės draudimo ir investuoti savarankiškai.
„Žinoma, reikėtų suvaldyti rizikas, kad nepriinvestuotų į vieną kriptovaliutą ir neprarastų visko, reikėtų numatyti saugiklius, bet iš principo tai būtų tiktai į gerą“, – teigia A. Milevskis.
Raštingumas – pirmiau
VERSLO TRIBŪNA
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tampa teisininkų kasdienybės dalimi, padeda greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, analizuoti duomenis bei sutartis. „Infolex“ profesionalai atkreipia dėmesį, kad taikant DI praktiškai, itin svarbu suprasti šio įrankio trūkumus ir laiku pastebėti galimus netikslumus.
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. ginčų tarp vartotojų ir verslininkų. Bendra jų piniginė vertė viršijo 2,6 mln. eurų. Konfliktų sąraše – nuo nepavykusio internetinio užsakymo iki lūkesčių neatitikusios kelionės. Ekspertai ragina verslą suklusti – vartotojų nepasitenkinimas dažnai tikslingai beda į sritis, kuriose vertėtų pasitempti.
Nepriklausomas 2025 m. spalio 21 d. pristatytas tyrimas atskleidžia – Rivile geriausiai vertinama ir dažniausiai naudojama verslo valdymo bei apskaitos sistema Lietuvoje, jos atotrūkis nuo konkurentų ryškus.
Artimiausiu metu beveik 1 500 Lietuvos įmonių privalės atitikti griežtus Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2) reikalavimus. Specialistai perspėja – atidėliojimas gali kainuoti brangiai, o verslai dažnai nežino, nuo ko pradėti. Prievolė apima ne tik viešąjį, bet ir didelę dalį privataus sektoriaus: energetiką, gamybą, logistiką, sveikatą, netgi tiekimo grandines, taip pat smulkesnius paslaugų teikėjus, jei jie dirba su didesnėmis organizacijomis.
O štai Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) mano, kad investuojančių gyventojų skaičių reikėtų didinti tik kartu su jų švietimu.
Tadas Gudaitis, LIPFA vadovas ir „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius, aiškina, kad teisinės aplinkos korekcija neduos maksimalaus efekto, jei nebus atsižvelgta į tai, kad visuomenė neturi pakankamai žinių, kaip tais įrankiais naudotis ir kodėl tai daryti.
„Apie visuomenės finansinio raštingumo didinimą daug kalbame, bet vis dar nedaug darome, pastangos yra epizodinio pobūdžio. Deja, bet be šito bet kokie kiti pokyčiai gali tapti tiesiog naujų tapetų išklijavimu: gražu, nauja, bet galiausiai teks pripažinti, kad esminio lūžio ir vėl nepasiekėme“, – aiškina T. Gudaitis.
Nėra ir greitai nebus
Kaip jau minėta, pernai sausį M. Majauskas vylėsi, kad Finansų ministerija (FM) reikalingą projektą parengs dar pernykštei pavasario sesijai, tačiau jo nėra iki šiol.
„Jau greitai bus dveji metai, kai BFK diskutuojame su FM ir vis dar laukiame, kada ši pateiks investicinę sąskaitą įteisinančius projektus“, – VŽ sako BFK pirmininkas.
Juos rengti turėtų finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės vadovaujama Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią įkūrus ypač džiaugtasi pritrauktu „plačiu specialistų ir ekspertų spektru“.
Vienas jų – ekonomistas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako nepamenąs, kada darbo grupėje posėdžiavo pastarąjį kartą.
„Aš manau, kad ta darbo grupė žlugo, nes darbas buvo organizuotas netinkamai, posėdžiai nevyko, o pasiekti rezultatai – nei aptarti, nei įgyvendinti. Jeigu esu darbo grupės narys ir jau pusantrų ar dvejus metus nesu kviečiamas, tai suprantu, kad ji nebedirba“, – sako M. Dubnikovas.
Kad investicinės sąskaitos įteisinimas tiesiog „užstrigo valdžios koridoriuose“, teigia ir V. Plunksnis.
„Teoriškai prieštaraujančių investicinės sąskaitos įteisinimui nėra – idėją palaiko tiek mažmeniniai investuotojai, tiek finansų rinkos dalyviai, tiek politikai Seime. Tačiau pakeitimus, anot jo, norėta įteisinti kartu su mokesčių reforma, o ji dėl pandemijos ir karo Ukrainoje atidėta“, – aiškina V. Plunksnis.
M. Dubnikovo vertinimu, „krizė po krizės“ nėra tinkamas valdininkų argumentas pasiaiškinti dėl visų nepadarytų darbų.
„Investicinė sąskaita privalo būti. Tai yra higieninis sprendimas, kuris turi būti atliktas. Koks turėtų būti jos modelis, reikia svarstyti, tačiau šiandien jokie siūlymai nėra svarstomi, bent man nėra žinoma“, – teigia M. Dubnikovas.
Paprašius viceministrės R. Bilkštytės paaiškinimo apie investicinės sąskaitos perspektyvas, FM atsakė, kad šiuo metu yra vertinamos darbo grupėje aptartos mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvos.
„Vyriausybei apsisprendus dėl pasiūlymų, bus konsultuojamasi su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais. Seimą galiausiai pasieks tie kompleksiškai teikiami pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – manopinigai.lt atsakė FM.
