Investicinė sąskaita smulkiesiems: dar teks laukti, nors prašo įteisinti 5 metus

Publikuota: 2022-09-23
R. Klaassenas, „Fundvest“ vadovas, V. Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis, LIPFA vadovas. Manopinigai.lt montažas
svg svg
R. Klaassenas, „Fundvest“ vadovas, V. Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis, LIPFA vadovas. Manopinigai.lt montažas

Idėjai įteisinti investicinę sąskaitą, kuri leistų gyventojams kaupti, investuoti ir nemokėti mokesčių, kol neišleidžia pelno, viešai pritaria visi, tačiau ji taip ir nevirsta kūnu ir, atrodo, šioje Seimo kadencijoje nevirs. Rinkos dalyviai sako, kad nepadeda nei prikišamas rodymas, kiek išaugo smulkiųjų investuotojų skaičius Estijoje po to, kai tokia sąskaita buvo įteisinta, nei faktas, kad Lietuva – paskutinė regione, neturinti šios priemonės.

Investicinė sąskaita – tai įprasta fiziniams asmenims skirta sąskaita, kurioje sukauptos lėšos investuojamos į įvairias finansines priemones. Iš tokių investicijų gautas pelnas apmokestinamas tik tada, kai jis išimamas iš investuoti skirtos sąskaitos ir pinigai išleidžiami asmeniniams poreikiams. Tokia priemonė veikia daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Skirta vidurinei klasei

Rinkos dalyviai ir finansų ekspertai aiškina, kad toks įrankis būtų didelė paskata efektyviau įdarbinti laisvas lėšas, dabar laikomas indėliuose, – tai neišvengiamai didintų gyventojų finansinį raštingumą. Sąskaitos administravimas galėtų būti ypač lengvas ir patiems smulkiesiems investuotojams, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – informaciją VMI gautų iš investicinės sąskaitos teikėjo, o investuotojams nereikėtų kasmet pildyti deklaracijų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ką pirkti, kiek lėšų tokioje sąskaitoje būtų galima turėti – valdžios apsisprendimo reikalas. Įvairiose šalyse taikomi skirtingi investicinių sąskaitų modeliai. Pernai sausį Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, svarstė, kad reiktų užtikrinti, jog ši sąskaita būtų skirta vidurinei klasei, ir numatyti maksimalų, pavyzdžiui, 30.000 ar 50.000 Eur įnašą, užtikrinant, kad nebus jokių mokesčių vengimo galimybių.

Prašo įteisinti 5 metus

Investuotojų asociacija įteisinti investicinės sąskaitos priemonę ragina jau nuo 2017 m.

„Baltijos šalys yra viena kapitalo rinka, ir akivaizdu, kad mažmeninio investavimo srityje gerokai atsiliekame nuo Estijos. Pavyzdžiui, Estijos „Enefit Green“ viešame akcijų siūlyme (IPO) dalyvavo 60.000 mažmeninių investuotojų, o „Ignitis grupės“ – tik 7.000, nors pagal gyventojų skaičių Estiją lenkiame beveik tris kartus“, – aiškina Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Tuos pačius IPO pavyzdžius mini ir Rasmusas Klaassenas, Lietuvoje veikiančios investavimo platformos „Fundvest“ vadovas. Anot jo, investicinės sąskaitos įteisinimas pagyvino Estijos kapitalo rinką. 

„Mažmeninių investuotojų susidomėjimas ir jų skaičius Estijoje auga nuo pat 2011 m., kai buvo priimti investicinę sąskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Tai buvo ypač aktualu 2021 m. per mažmeninio investavimo „bumą“ arba „IPO-dromą“, kai beveik viskas, kas buvo listinguojama „Nasdaq“ biržoje, investuotojams uždirbdavo pinigus“, – teigia R. Klaassenas.

Pagrindinis investicinės sąskaitos pranašumas, anot jo, yra mokesčių lengvatos, dėl to investavimas į akcijų rinką yra daug pelningesnis ir konkurencingesnis nei į nekilnojamąjį turtą.

Koks modelis

„Tikėtina, kad didžiausios diskusijos kiltų dėl investicinės sąskaitos apribojimų – kiek lėšų per metus į šią sąskaitą galima įdėti, bei priemonių, kurias per šią sąskaitą galima įsigyti – ar tai turėtų būti tik finansinės priemonės (akcijos, obligacijos, fondų vienetai), ar platesnis spektras, pavyzdžiui, sutelktinio skolinimo produktai“, – svarsto V. Plunksnis.  

Ankstesniuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasitarimuose tarp netinkamų tokiai sąskaitai investicijų minėtos kriptovaliutos, valiutų biržos („Forex“).

Investuotojų asociacija siūlo neišradinėti dviračio, o pasinaudoti Estijos ar Latvijos pavyzdžiu.

„Estijoje investicinė sąskaita veikia jau daugiau kaip 10 metų. Tai – standartinė banko sąskaita, atidaryta vienoje iš EBPO priklausančių šalių. Tam, kad būtų atidėtas mokesčio mokėjimas, sandoriai gali būti sudaromi tik su finansiniu turtu (biržinės akcijos, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, bankų indėliai). Sąvoka „finansinis turtas“ neapima nelistinguojamų įmonių (UAB) akcijų, paskolų palūkanų, nekilnojamojo turto ar tauriųjų metalų“, – vardija V. Plunksnis.

Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją, estams užtenka nurodyti į investicinę sąskaitą per metus įmokėtas ir iš jos išmokėtas lėšas. Ja naudotis gali tik fiziniai asmenys, juridiniams ji netaikoma.

„Iš esmės analogiška tvarka galioja ir Latvijoje. Reikėtų pabrėžti, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje į investicinę sąskaitą pervedamų lėšų suma nėra ribojama, – tą patį siūlytume įteisinti ir Lietuvoje“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Didintų konkurenciją

Artūras Milevskis, „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas, mano, kad investicinė sąskaita būtų didelė paskata daugeliui investuotojų, nes leistų su mokesčių atidėjimo lengvata investuoti ne tik į pensijų fondus, bet ir į kitus produktus: ETF ir bendrovių akcijas.

„Tai sukurtų daugiau konkurencijos esamiems lengvatiniams produktams, nes investicinis gyvybės draudimas turi didžiulį konkurencinį pranašumą prieš kitus produktus, bet mokesčių požiūriu jis labai brangus“, – teigia A. Milevskis.

Apžvelgdamas sistemą, A. Milevskis pabrėžia, kad gyventojams kur kas daugiau naudos, kai šalia II pensijų pakopos Lietuvoje veikia ir III, o su šia konkuruoja investicinio gyvybės draudimo produktai.  

„Tačiau matome, kad šių produktų tiekėjai – tie patys žaidėjai: didžiųjų bankų arba didžiųjų užsienio kompanijų bendrovės Lietuvoje“, – svarsto A. Milevskis.  

Anot jo, investicinės sąskaitos įteisinimas galėtų paskatinti rinkos persiskirstymą – dalis klientų galbūt rinktųsi išeiti iš III pakopos ar gyvybės draudimo ir investuoti savarankiškai.

„Žinoma, reikėtų suvaldyti rizikas, kad nepriinvestuotų į vieną kriptovaliutą ir neprarastų visko, reikėtų numatyti saugiklius, bet iš principo tai būtų tiktai į gerą“, – teigia A. Milevskis.    

Raštingumas – pirmiau

O štai Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) mano, kad investuojančių gyventojų skaičių reikėtų didinti tik kartu su jų švietimu.

Tadas Gudaitis, LIPFA vadovas ir „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius, aiškina, kad teisinės aplinkos korekcija neduos maksimalaus efekto, jei nebus atsižvelgta į tai, kad visuomenė neturi pakankamai žinių, kaip tais įrankiais naudotis ir kodėl tai daryti.

„Apie visuomenės finansinio raštingumo didinimą daug kalbame, bet vis dar nedaug darome, pastangos yra epizodinio pobūdžio. Deja, bet be šito bet kokie kiti pokyčiai gali tapti tiesiog naujų tapetų išklijavimu: gražu, nauja, bet galiausiai teks pripažinti, kad esminio lūžio ir vėl nepasiekėme“, – aiškina T. Gudaitis.  

Nėra ir greitai nebus

Kaip jau minėta, pernai sausį M. Majauskas vylėsi, kad Finansų ministerija (FM) reikalingą projektą parengs dar pernykštei pavasario sesijai, tačiau jo nėra iki šiol.

„Jau greitai bus dveji metai, kai BFK diskutuojame su FM ir vis dar laukiame, kada ši pateiks investicinę sąskaitą įteisinančius projektus“, – VŽ sako BFK pirmininkas.

Juos rengti turėtų finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės vadovaujama Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią įkūrus ypač džiaugtasi pritrauktu „plačiu specialistų ir ekspertų spektru“.

Vienas jų – ekonomistas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako nepamenąs, kada darbo grupėje posėdžiavo pastarąjį kartą.  

„Aš manau, kad ta darbo grupė žlugo, nes darbas buvo organizuotas netinkamai, posėdžiai nevyko, o pasiekti rezultatai – nei aptarti, nei įgyvendinti. Jeigu esu darbo grupės narys ir jau pusantrų ar dvejus metus nesu kviečiamas, tai suprantu, kad ji nebedirba“, – sako M. Dubnikovas.

Kad investicinės sąskaitos įteisinimas tiesiog „užstrigo valdžios koridoriuose“, teigia ir V. Plunksnis.

„Teoriškai prieštaraujančių investicinės sąskaitos įteisinimui nėra – idėją palaiko tiek mažmeniniai investuotojai, tiek finansų rinkos dalyviai, tiek politikai Seime. Tačiau pakeitimus, anot jo, norėta įteisinti kartu su mokesčių reforma, o ji dėl pandemijos ir karo Ukrainoje atidėta“, – aiškina V. Plunksnis.

M. Dubnikovo vertinimu, „krizė po krizės“ nėra tinkamas valdininkų argumentas pasiaiškinti dėl visų nepadarytų darbų.

„Investicinė sąskaita privalo būti. Tai yra higieninis sprendimas, kuris turi būti atliktas. Koks turėtų būti jos modelis, reikia svarstyti, tačiau šiandien jokie siūlymai nėra svarstomi, bent man nėra žinoma“, – teigia M. Dubnikovas.

Paprašius viceministrės R. Bilkštytės paaiškinimo apie investicinės sąskaitos perspektyvas, FM atsakė, kad šiuo metu yra vertinamos darbo grupėje aptartos mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvos.

„Vyriausybei apsisprendus dėl pasiūlymų, bus konsultuojamasi su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais. Seimą galiausiai pasieks tie kompleksiškai teikiami pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – manopinigai.lt atsakė  FM.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Rugsėjo TOP: skaitomiausi portalo „Mano pinigai“ straipsniai

Rugsėjį portalo „Mano pinigai“ skaitytojai labiausiai domėjosi, kiek grynųjų pinigų turi turėti skirtingos...

Mano pinigai
2022.10.03
Ką renkasi lietuviai: populiariausi ETF investuojant per bankus

Biržoje prekiaujami fondai (ETF) sulaukia vis daugiau Lietuvos investuotojų dėmesio. Remiantis bankų...

Mano pinigai
2022.10.03
Kainos rekordinės: kaip tvarkytis su pinigais ir išleisti mažiau

Pastebimai pakilusios prekių ir paslaugų kainos bei sparčiai artėjantis šildymo sezonas gyventojus verčia...

Mano pinigai
2022.09.30
Investuoti pradėjo padidėjus pajamoms ir nebežinant, kur išleisti pinigus

Lauros Šeškienės, investicijų konsultantės, investavimo kelionė prasidėjo, kai pajamos staiga padidėjo beveik...

Mano pinigai
2022.09.30
Radote dokumentą, įrodantį mirusio giminaičio pirktas akcijas? Ką daryti toliau

Jei tvarkydami stalčius ir perrinkinėdami seniai užmirštus dokumentus rasite vieną, įrodantį jau mirusio...

Mano pinigai
2022.09.29
Investuoja neprofesionalai: 4 skirtingų sričių ekspertų patirtys

Jei norite investuoti, tačiau nedrįstate pradėti, nes manote, kad tam būtinas finansinis išsilavinimas, – jūs...

Mano pinigai
2022.09.29
Ekspertas atsako: kokia valiuta investuoti į JAV vertybinius popierius

Jau investuojate, o gal dar tik planuojate ir norite ko nors paklausti eksperto, – atsiųskite savo klausimą...

Mano pinigai
2022.09.28
Pradinis įnašas namui – iš per pandemiją įsigytų ir parduotų akcijų prieaugio

Arūnė Kimontė, atitikties pareigūnė vienoje užsienio kapitalo „fintech“ įmonėje, investuoti pradėjo vos...

Mano pinigai
2022.09.27
Kaip sutaupyti ir nuo ko pradėti: trūksta pinigų ar įgūdžių

Nuoseklus taupymas – vienas finansinio raštingumo ženklų. Nors taupome daugiau, nei prieš 5 m., kai...

Mano pinigai
2022.09.26
Kaip nuo vaikystės ugdyti tinkamą elgesį su pinigais

Tai, kaip elgiamės gyvenime, dažnai yra tiesiogiai susiję su tuo, ko išmokome jauname amžiuje. Tėvai,...

Mano pinigai
2022.09.23
Investicinė sąskaita smulkiesiems: dar teks laukti, nors prašo įteisinti 5 metus

Idėjai įteisinti investicinę sąskaitą, kuri leistų gyventojams kaupti, investuoti ir nemokėti mokesčių, kol...

Mano pinigai
2022.09.23
Tyrimas: kiek Lietuvoje kainuoja užauginti vaiką iki pilnametystės

Maždaug 100.000 Eur – tiek kainuoja užauginti vaiką iki pilnametystės, atskleidė SEB banko atliktas tyrimas.

Mano pinigai
2022.09.22
Asmeninė N. Kozikienės kišenė: pirma investicija per pusmetį augo nuo 2.500 iki 10.000 Eur

Natalja Kozikienė, platformos „Rontgen“ finansavimo vadovė, investavimą „atrado“ per kovido pandemiją. Prieš...

Mano pinigai
2022.09.22
Ekspertė atsako: kokios yra populiariausios investavimo tendencijos ir kodėl (ne)reikia jų vaikytis

Portalas „Mano pinigai“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame ekspertai atsako į klausimus apie investavimo...

Mano pinigai
2022.09.21
R. Urbano investavimo patirtis: aukščiausiame taške įsigytos „Teslos“ akcijos buvo nusmukdžiusios visą portfelį

Prieš penkerius metus investicinį portfelį pradėjęs pildyti technologinių bendrovių akcijomis šiandien...

Mano pinigai
2022.09.21
Populiariausi ETF: ką renkasi Europos investuotojai

Gyventojai vis aktyviau domisi investavimu į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). O jų gausoje nesunku...

Mano pinigai
2022.09.20
Kokias platformas naudoja investuotojai: „Interactive Brokers“, „Revolut“ ir kitos

Investuotojai dalijasi, kokias platformas renkasi ir kokius jų privalumus bei trūkumus įžvelgia.

Mano pinigai
2022.09.19
10 lietuviškų tinklaraščių apie investavimą

Portalas „Mano pinigai“ pateikia sąrašą lietuviškų tinklaraščių, kuriuose autoriai atvirai su skaitytojais...

Mano pinigai
2022.09.16
Tėvų finansinė parama: kada padeda, kada trukdo

Tapti suaugusiuoju taip pat reiškia tapti finansiškai nepriklausomu nuo tėvų. Lietuvoje atliktas mokslinis...

Mano pinigai
2022.09.16
Padaugės asmeninių bankrotų? Gyventojai nerimauja dėl didesnių išlaidų

Išaugusios maisto, paslaugų kainos, artėjantis šildymo sezonas gyventojams kelia nerimą – ar užteks turimų...

Mano pinigai
2022.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku