Lukas investuoja: pasigilinau ir nusipirkau obligaciją

Žinoma, paskutinė grietinėlė jau kiek liesesnė, bet dar pateko į nuokrypio nuo siekiamos ilgalaikės vidutinės 10% metinės grąžos tolerancijos ribas.

Taigi įsigijau 9,5% metines palūkanas nešančią bendrovės „Žalvaris“ obligaciją. Vieną vienetą tik, mat nominali vertė siekia 1.000 Eur.

Tiesa, dar nežinau, ar įsigijau, nes pavedimą pateikiau trečiadienį priešpiet, paskutinėmis viešo obligacijų siūlymo valandomis. Teksto rašymo metu, ketvirtadienį, dar nebuvo aišku, ar gausiu tai, ko geidžiau.

Idant nebūtų insinuacijų, kad kokį nors vertybinį popierių reklamuoju, apie įsigijimą pranešu jau pasibaigus viešam siūlymui.

Ką?! Taip taip, mano pirma reakcija, kai pamačiau šitą siūlymą irgi buvo tokia pat. Bendrovė skolinasi obligacijomis, iš kurių penktadalį lėšų išsimokės dividendais. Kas čia per įtartinos schemos?

Instinktyviai apie neaiškias schemas įtarinėji, kai pamatai, kad obligacijas siūlančios bendrovės akcininkai ir kontroliuojančioji organizacija yra įregistruoti Kipre.

Bet, kaip tokiais atvejais rekomenduoja investavimo guru, neskubėkime daryti skubotų išvadų, o raitokimės rankoves ir imkimės namų darbų. Pasiaiškinęs su finansiniu tarpininku, panaršęs žiniasklaidoje, susidariau jau kiek kitokią nuomonę – su dividendais ir akcininkais nieko pikta menančio nėra.

Pradžiai – nuo akcininkų. Pernai bendrovę įsigijo privataus kapitalo šulai, kaip supratau, iš Lenkijos. Įvairiems privataus kapitalo investuotojams nuo senų laikų Kipras yra patogi jurisdikcija, leidžianti veikti paprasčiau plačioje geografijoje. Tai ne kokie šešėlinio pasaulio ar rusų verslininkai pasislėpę už fiktyvių bendrovių Kipre, o privataus kapitalo fondai ir jų investuotojai, kurie nusiperka verslą, jį paaugina ir po kokių 5–7 m. parduoda už brangiau.

Su jais susijęs ir klausimas dėl dalies pasiskolintų lėšų išmokėjimo dividendais. Šioks toks nustebimas-pasipiktinimas kyla, kai perskaitai tokį faktą informaciniame dokumente be jokio konteksto ir informacijos. O ten nebuvo paminėta, kad dividendų mokėjimas yra dalis naujųjų savininkų atsiskaitymo su senaisiais „Žalvario“ akcininkais už pasiektus po pardavimo bendrovės veiklos rezultatus, kas šiaip yra normali praktika. Beje, apie tai sužinojau, perskaitęs „Verslo žiniose“.

Taigi šitie du dalykai man nebekliuvo ir į siūlomas obligacijas pradėjau žiūrėti pozityviau.

Besidomint, man tiko ir bendrovės rezultatų dinamika, prisiimti užtektinai griežti kovenantai – ne didesnis kaip 3,5 grynosios skolos ir EBITDA santykis, mažiausiai dvigubai palūkanų kaštus viršijantis ETBITDA pelnas, ne mažesnė kaip 30% savininkų nuosavybė kapitalo struktūroje. Kol kas šios sąlygos tenkinamos su saugia atsarga.  

Obligacijos užtikrintos pirminiu bendrovės akcijų įkeitimu. Tačiau, kaip „Verslo žinioms“ komentavo obligacijų profesionalas Tautvydas Marčiulaitis, sudėtinga įvertinti tokio užstato vertę ir jo realizavimą, taigi ir investuotojo užtikrintumą. Turbūt tenka kliautis bendrovės vadovo žodžiais, kad, jo asmeniniu vertinimu, „užstato dydis kelis kartus viršija siekiamą pritraukti sumą“.

Man imponuoja ir akcininkai. Kažkaip labiau tiki, kai už verslo stovi patyrę finansuotojai, kurie neleistų bendrovei susidurti su įsipareigojimų neįvykdymu.

O ir asmeniškai kažkaip man vertybiškai imponuoja verslas, kur vertė kuriama iš atliekų.

Pamenu, kaip su nusivylimu stebėjau prieš metus vykusį „Eco Baltia“ – irgi, beje, privataus kapitalo šulų valdomos atliekų tvarkytojos – obligacijų siūlymą su 9% palūkanomis, bet jos man buvo neprieinamos dėl aukštos minimalios investavimo sumos kartelės. Tai, štai, dabar turėsiu šio sektoriaus atstovą savo portfelyje. T. y. galbūt turėsiu, jeigu gausiu obligaciją.

Įsigyti beveik 10% obligaciją dar norėjau ir ne tik dėl to, kad, manau, baigiasi aukštų dviženklių palūkanų grietinėlė vietinėje rinkoje. Noriu artimiausius porą metų (tokia šios emisijos trukmė) gauti artimą siekiamai daugiametei vidutinę grąžą tuo metu, kai užbrangusiose rinkose, atrodo, kuriam laikui šviečiasi žemų grąžų potencialas. Gal gi neklystu...

Pateikiau paraišką įsigyti obligacijų per, mano vertinimu, geriausią banką vietinių obligacijų pirkimui ir prekybai, SEB banką. Deklaruoju, kad čia yra reklama, kurią darau nemokamai, be banko žinios ar prašymo. Paraiškos pirkti obligaciją pateikimas teužtruko gal pusę minutės (ir tai dėl mano lėtumo), o įsigijęs obligaciją, jeigu ją norėsiu parduoti biržoje (o atlikinėti sandorius antrinėje obligacijų rinkoje jau teko ne kartą), tekainuos apie 2 Eur komiso. Tiek kainavo ir paraiškos pirkti obligaciją pateikimas. Pas kitus bankus komisas, parduodant obligacijas, yra kartais didesnis.