Krovinių vagys vėl didina tempą, grėsmių daugėja ir vairuotojams

Transportuojamo turto apsaugos asociacija (TAPA) konstatuoja, kad pavogtų krovinių suma Europoje per praėjusius metus sudarė 8,2 mlrd. Eur, o iš organizacijos narių gauti duomenys Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos (EMEA) regione rodė po 140 krovinių vagysčių per dieną. 80% šių nusikaltimų susiję su išpuoliais prieš sunkvežimius ir priekabas. Šiuos duomenis skelbianti asociacija konstatuoja, kad vis dažniau dėmesį tenka kreipti ne tik į krovinių, bet ir į asmeninį vairuotojų saugumą, nes atvirų užpuolimų metu vairuotojai taip pat tampa nusikaltėlių taikiniu.

„Vairuotojų apsauga turi būti svarbiausias suinteresuotųjų tiekimo grandinės šalių tikslas, nes nusikaltėliai mato kelyje arba poilsio vietose esančių sunkvežimių ir vairuotojų pažeidžiamumą“, – rašoma TAPA išplatintame biuletenyje.

Mastas vėl didėja

2025-ieji, remiantis naujausiais asociacijos paskelbtais duomenimis, vėl pasitinka su nauju nusikalstamumo augimu: sausį asociacijos narių patirti nuostoliai EMEA regione pasiekė 37,2 mln. Eur ir 22,8% viršijo pirmojo 2024 m. mėnesio ataskaitoje nurodytą lygį. Galima palyginti – praėjusį lapkritį užfiksuota didžiausia per mėnesį pavogto turto vertė siekė 40 mln. Eur.

TAPA nurodo, kad apgaule vykdomi nusikaltimai Europoje sudaro tik 2% fiksuojamų krovinių vagysčių, tačiau šis nedažnas būdas gali vesti prie labai didelių praradimų. Kaip pavyzdį asociacija pateikia atvejį, kai praėjusį lapkritį klasta pasinaudojęs vairuotojas iš Schipholio oro uosto Amsterdame pavogė daugiau kaip 1,5 mln. Eur vertės mobiliųjų telefonų krovinį.

Praėjusio sausio 29 d. Vokietijoje užregistruotas kelis kartus stambesnis apiplėšimas, kai, pasinaudojant apgaule, buvo pavogtas 5,5 mln. Eur vertės tabako gaminių krovinys.

TAPA skelbiamų sausio vagysčių sąrašas, kaip įprasta, pilnas įvairiausių atvejų, įskaitant kelis stambius, dešimtimis tonų matuojamus vario krovinio pasisavinimo atvejus keliose Europos valstybėse. Nusikaltėliai buvo aktyvūs Italijoje, įskaitant ir 3 mln. Eur vertės medikamentų pasisavinimą. Vokietijoje pavogta 400 automobilių padangų už 270.000 Eur, o Bavarijoje iš nesaugomoje aikštelėje stovinčio vilkiko su puspriekabe pradingo 1 mln. Eur įvertinti automobilių katalizatoriai. Jungtinėje Karalystėje surasta vogtų golfo lazdų už 591.000 Eur.

Taikosi į besiilsinčius

Miglė Rudinskė, ERGO draudimo departamento Specialiųjų rizikų grupės vadovė, VŽ aiškina, kad jos atstovaujamos bendrovės turima statistika patvirtina bendrą tendenciją, kad vagystės išlieka aktuali logistinio proceso rizika.

„Per pastaruosius metus (2019–2023 m.) kasmet didėjo tiek įvykių skaičius, tiek išmokamos draudimo išmokos, o 2023 m. buvo pasiektas pikas: vagysčių skaičius per šį laikotarpį augo 40%, jų nuostoliai išaugo beveik 2,5 karto, – dėsto ji. – Nors 2024 m. vagysčių žalų skaičius buvo mažesnis nei 2023 m., pagal žalų nuostolius 2024 m. išlieka antroje vietoje per pastaruosius šešerius metus.“

Draudimo specialistė sako, kad klientai dažniausiai praneša apie krovinių pervežimo metu patirtas vagystes, kurios įvykdomos vairuotojui sustojus pailsėti.

„Todėl labai svarbu iš anksto planuoti numatomą sustojimo vietą, kuri būtų saugoma arba bent jau stebima, gerai apšviesta ir aptverta, nes saugesnėse sustojimo vietose įvyksta mažiau vagysčių. Dažniausiai įvykių įvyksta tose šalyse, kuriose Lietuvos vežėjai aktyviai vykdo veiklą, – Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Skandinavijos šalyse“, – pasakoja M. Rudinskė.

Apsimetėlių spąstai

Ji taip pat mini apgaulės modelį, kai užsakovas vežėjui pateikia pervežti krovinį ir jį pasisavina vežėjais apsimetantys nusikaltėliai. Tokiu atveju net mažos vagystės rizikos krovinys gali nepasiekti gavėjo, nes apsimetėliai vežėjai per trumpą laiką siekia pasisavinti kuo daugiau krovinių, tarp kurių gali pasitaikyti ir ne tokių vertingų.

„Tokiais atvejais ne tiek pati vagystės vieta yra svarbi, kiek pasamdytas vežėjas ir jo patikimumas, – aiškina draudikė. – Mūsų patirtis rodo, kad sunkiausia sukontroliuoti vagystės procesą, kai susidaro ilga vežėjų ar ekspeditorių grandinė. Kuo jis ilgesnė – tuo didesnė tikimybė, kad bent viena iš grandies dalių turės neteisėtų ketinimų arba prastai pasirinks kitos grandies vežėją.“

Vagys, norėdami gauti prieigą prie krovinio, apsimeta krovinių siuntėjais, tarpininkais, policijos pareigūnais. Dėl to vairuotojams patariama visą informaciją tikrinti su vadybininkais, neatskleisti konfidencialios informacijos ir įvertinti prisistačiusių pareigūnų teisėtumą.

M. Rudinskė sako, kad krovinių vagystės pervežimo metu yra rimta problema daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą.

„Dėl teritorijos dydžio Lietuvoje yra pranešama apie mažiau vagystės įvykių, palyginti su užsienio šalimis, nors jų irgi pasitaiko, ypač kai sustojama pailsėti, – pasakoja ji. – Lietuva yra tranzitinė šalis, pervežimo sektorius yra gerai išvystytas ir labai daug dalyvauja pervežimuose visuose regionuose. Taigi net jeigu įvykis būna ne Lietuvoje, nuostolių rizika dažnai tenka ir Lietuvoje registruotam krovinio savininkui, vežėjui ar ekspeditoriui.“

Transporto priemonių vagystės

Vasarį „Lietuvos draudimas“ buvo išplatinęs informaciją apie tai, kad vagys Lietuvoje vis dažniau taikosi į didelės vertės komercinį transportą. Ši bendrovė skelbė, kad, palyginti su 2023 m., komercinių transporto priemonių vagysčių skaičius išaugo 13%. Tokią tendenciją bendrovės ekspertai aiškino didele komercinių transporto priemonių verte.

„Pastebime, kad vis rečiau automobiliai vagiami iš chuliganiškų ar spontaniškų paskatų. Ruošdamiesi automobilio vagystei, vagys paprastai žino, kur ir kaip realizuos pasisavintą turtą, todėl nusikaltimai būna kruopščiai suplanuoti, jiems pasiruošti skiriama nemažai laiko ir pastangų“, – stebimus pokyčius išplatintame pranešime komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Tačiau M. Rudinskė tvirtina, kad ERGO turimi duomenys šioje srityje nerodo pokyčių. „Keletą pastarųjų metų pasitaikė atvejų, kai pavagiamos priekabos – tiek tuščios, tiek su kroviniais, kurios būna paliktos be tinkamos priežiūros. Iš įvykusių atvejų vienos tendencijos įžvelgti negalime“, – konstatuoja ji.

Grėsmių sąrašas nemažėja

M. Rudinskė aiškina, kad vagystės rizika didėja su krovinio paklausa ir verte. Kuo vertė didesnė ir kuo lengviau krovinį realizuoti, tuo didesnė vagystės rizika. Didžiausia grėsmė kyla dėl elektronikos prekių, kosmetikos priemonių, vaistų, akcizinių prekių, metalo gaminių ir pan.

„Kitas aktualus kriterijus, kai kurioje nors rinkoje atsiranda tam tikrų prekių trūkumas (pvz., taikomos sankcijos prekių įvežimui į tam tikrą teritoriją), tuomet išauga organizuotas nusikalstamumas tų prekių atsigabenti nelegaliu būdu“, – aiškina draudikė. Ji priduria, kad draudimo įmonių išmokos indikuoja, jog su krovinių pervežimu susijęs ne tik krovinių praradimas arba pažeidimas ir vagystės: dažnai pasitaiko ir tokių atvejų kaip gaisras, transporto priemonių avarijos, pašalinių asmenų įsibrovimas, krovinių pažeidimai dėl temperatūros skirtumų, lėktuvų avarijos (kaip įvykis Vilniuje 2024-ųjų pabaigoje) ar laivų avarijos, kurių skaičius pastaraisiais metais taip pat yra gerokai išaugęs.

Chrestomatinės priemonės

Kaip visuomet, norintiems apsisaugoti logistikos saugumo ekspertai vardija chrestomatines, tačiau aktualumo neprarandančias saugumo priemones. M. Rudinskė dėsto, kad pirmiausia pervežimo proceso rizikos vertinimas turėtų būti integrali įmonės veiklos dalis ir procesą būtina vertinti sistemiškai nuo krovinio paruošimo išsiųsti, vežėjo parinkimo, pervežimo ir sandėliavimo, pristatymo galutiniam gavėjui.

„Svarbu, kad proceso dalyviai bendradarbiautų ir skaidriai pateiktų kitiems dalyviams reikiamus duomenis, būtinus įsipareigojimams tinkamai atlikti“, – aiškina ji. 

Grėsmė iš vidaus

Britų logistikos naujienų portalas „The Loadstar“ skelbia tiekimo grandinės draudimo specialisto „TT Club“ analizę, kurioje akcentuojama, kad iš įmonių vidaus kylanti grėsmė yra viena klastingiausių ir sudėtingiausių rizikų. Taip yra todėl, kad organizuotų nusikaltėlių tinklai vis dažniau skverbiasi į tiekimo grandinę ir joje ieško procesų trūkumų, kurių randa išnaudodami tiekimo grandinės įmonių darbuotojus. Tuomet surengia atakas, kurios sukelia tiek materialinę, tiek reputacinę žalą.

Dažnai taikoma praktika – darbuotojų verbavimas, pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant papirkimą ir grasinimus, šantažą. 

Bendradarbiauti su nusikaltėliais pradėję darbuotojai gali būti tiesiogiai nesusiję su prekių vagystėmis, nes dažnai tėra naudingos informacijos šaltiniai, turintys prieigą prie, pavyzdžiui, atsargų apskaitos dokumentų, krovinių ir maršrutų planų ar vaizdo stebėjimo kamerų įrašų. Dėl to saugumo ekspertai rekomenduoja įvertinti sisteminės prieigos prie jautrių duomenų apribojimą, net jeigu tai trikdytų procesus. Jie taip pat siūlo atskirti sandėliavimo ir transportavimo verslų duomenis, taip suformuojant efektyvią informacinę užkardą.

Užduotys vadovams

Vadovams, ypač dirbant su didžiausios rizikos prekių grupėmis, rekomenduojama kruopščiai atrinkti būsimus darbuotojus ir stebėti subrangovų personalo veiklą, nes būtent pastarieji yra dažnas nusikaltėlių taikinys.

„TT Club“ atkreipia dėmesį ir į tokius niuansus kaip finansinių sunkumų patiriantys darbuotojai, nes jie gali lengviau pasiduoti nusikalstamoms organizacijoms. Dėl to labiau pažeidžiamiems darbuotojams rekomenduojama siūlyti reikiamą paramą.

Įmonėse turi būti įtvirtinta veiksminga informacijos apie pažeidimus politika, o jos veiksmingumui užtikrinti būtinas pasitikėjimas tarp personalo ir vadovybės.

„Nusikaltėliai išnaudoja darbuotojus, šantažuodami ir baugindami, kad jie jaustųsi izoliuoti ir pažeidžiami. Įmonės gali pasipriešinti šiai taktikai, atvirai kalbėdamos apie šią problemą ir siūlydamos darbuotojams supratimą, apsaugą ir net amnestiją už ankstesnius nusižengimus, – dėsto „TT Club“ specialistai. – Darbuotojai, kurie jaučiasi patekę į šantažo ir nusikalstamų veiksmų ratą, gali sunkiai įžvelgti išeitį iš tokios padėties. Įmonės gali padėti, parodydamos darbuotojui išeitį.“