„Delta Air Lines“ skraidintų iš Baltijos šalių į Niujorką, jei perspektyvoje matytų milijoną keleivių

Rygos oro uostas siekia užtikrinti tiesioginius skrydžius iš Rygos į Niujorką JAV, interviu Latvijos nacionalinio transliuotojo radijo laidai „Krustpunktas“ sakė L. Odina. Skelbiama, kad oro uostas tokius planus aptarė tiek su JAV vežėjais, tiek su Latvijos nacionaline aviacijos bendrove „Air Baltic“.

JAV federalinė aviacijos administracija 2023 m. vasarą Latvijai suteikė 1 kategorijos lygį, o tai reiškia, kad Latvijoje registruotos transporto bendrovės gali pradėti tiesioginius skrydžius į JAV ir iš jų. Tereikia, kad atsirastų susidomėjęs vežėjas.

„Tai yra užsibrėžtas tikslas, kad tikrai norime turėti tiesioginį skrydį iš Rygos oro uosto bent jau į Niujorką, ir mes aktyviai dirbame prie to“, – eteryje kalbėjo oro uosto vadovė.

Ji teigė susitikusi su JAV oro linijų bendrovės „Delta Air Lines“ atstovais. Jie kaip pavyzdį pateikė Čekijos sostinę Prahą – arčiausią vietą Rytų Europoje, kur ši bendrovė skraido. 

„Praėjusį sezoną jie taip pat bandė atidaryti skrydžius į Dubrovniką (Kroatija), tačiau juos domina maždaug milijonas keleivių per metus, o šiuo metu tik Prahoje yra toks keleivių skaičius. Todėl bet kur, kur jų yra mažiau nei milijonas, jų tai nedomina“, – laidoje sakė L. Odiņa.

Rygos oro uosto atstovė žiniasklaidai Ilze Salna „Verslo žinioms“ vėliau patikslino, kad omenyje turėtas ne realus keleivių skaičius, o ilgalaikis potencialas.

„Delta Airlines“ į Prahą skraido jau 15 metų ir per tą laiką pergabeno daugiau nei 1,12 mln. keleivių (5.900 skrydžių). Visgi, kaip pernai nurodė Prahos oro uostas, įskaitant jungiamuosius skrydžius, 2023 m. iš viso aptarnauta daugiau kaip 0,5 mln keleivių į JAV ir iš jų.

Rygos oro uosto skaičiavimu, šiuo metu yra bent 250.000 keleivių kasmet, kurie iš Baltijos šalių oro uostų skraido į JAV ir atgal. 

Vilnius generuoja bent 36.000 per metus

Simono Bartkaus, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo, liepą pasidalintais duomenimis, Niujorko kryptis patenka į populiariausių Vilniaus oro uostų skrydžių su persėdimu penketuką. 

Skaičiuota, kad su persėdimais kasdien tarp Vilniaus ir Niujorko (skaičiuojami tiek Johno F. Kennedy, tiek Niuarko oro uostai) juda 52 keleiviai, t. y. apie 20.000 per metus, į Čikagos O'Hare'o – dar maždaug 16.000 per metus.

Skrydžių su persėdimais statistika yra labai reikšmingas kelrodis Lietuvos oro uostams matuojant galimus maršrutus ar jų dažninimus – 2023 m. pabaigoje tarp 20 populiariausių skrydžių iš Vilniaus ir į jį su persėdimais buvo tokie miestai kaip Madridas (9-a pagal populiarumą kryptis), Praha (12-a), Lisabona (13-a) ir Diuseldorfas (14-a), su kuriais tiesioginio susisiekimo nebuvo.

Šiuo metu visos minėtos kryptys, išskyrus Madridą, kuriam taip pat ieškoma vežėjo, yra arba netrukus bus pasiekiamos tiesioginiais skrydžiais. Beveik visi jie įgyvendinti remiantis rizikos pasidalijimo modeliu. 

Transatlantiniai skrydžiai, žinoma, yra brangesnis variantas, kuriam reikia ne tik ilgesnį nuotolį galinčių skristi lėktuvų, bet ir mokių keleivių srauto.

Lietuvos aviacijos kuluaruose ne pirmus metus kalbama, kad tiesioginių skrydžių į JAV galima tikėtis maždaug „po penkmečio“. 

Kaip pernai vasarą LNK žinioms kalbėjo Tadas Vasiliauskas, LTOU atstovas žiniasklaidai, šiuo metu paklausos Lietuvoje lygis yra dvigubai mažesnis, nei jis turėtų būti, kad aviacijos kompanijos apskritai pradėtų galvoti apie atsiperkančio reguliaraus tiesioginio skrydžio organizavimą. 

O kaip atrodo Praha?

„Delta Air Lines“ nurodytas Čekijos sostinės oro uosto pavyzdys gali būti matomas kaip aiškesnis riboženklis, ko reikėtų siekti. Tačiau tiesiogiai lygintis yra labai sudėtinga.

Pernai Prahos Vaclavo Havelo oro uoste aptarnauta 16,3 mln. keleivių, o priešpandeminis šio oro uosto rekordas buvo 17,8 mln. Jei reguliarūs transatlantiniai skrydžiai bet kuriame Baltijos oro uoste būtų ilgai laukta naujiena, iš Čekijos sostinės galima nuskristi, pavyzdžiui, į Kanadą ar Pietų Korėją. Šiais metais Prahos oro uostas tikisi padidinti krypčių skaičių iki 190, kuriomis reguliariai skraidytų apie 80 oro bendrovių.

Baltijos šalių lyderis Rygos oro uostas pernai aptarnavo 7,12 mln. keleivių, Vilniaus oro uostas – 4,8 mln., o Talino – 3,5 mln. Bendras skaičius siekia 15,42 mln. keleivių. LTOU dažniausiai į savo statistiką įtraukia ir Kauną bei Palangą – tokiu atveju bendras penkių oro uostų rodiklis siektų 17,22 mln. keleivių.

Žinoma, Čekijos sostinei padeda tai, kad šalyje gyvena 10,8 mln. gyventojų (Baltijos šalyse kartu – 6 mln.), nors jos plotas daugiau nei dukart mažesnis.

Visos Čekijos kaimynės yra Šengeno zonos šalys, todėl potencialūs keliautojai gali be trikdžių į jį atvykti. Baltijos valstybių geografija nėra tokia palanki. Ilgiausios sienos yra su Baltarusija ir Rusija, kurių piliečiams net ir taikos laikais tekdavo žengti papildomą žingsnį ir gauti vizas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą dėl įvestų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimas į Lietuvą tapo itin sudėtingas.