„Air Baltic“ dvigubins skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Amsterdamo, pridės ir Talinui
Viso maršrutu Vilnius–Amsterdamas bus vykdoma 14 savaitinių skrydžių, o šis tvarkaraštis galios iki spalio pabaigos.
Amsterdamo oro uostas (AMS) yra itin svarbus aviacijos centras, o oro bendrovės turimi jungtinio kodo susitarimai su „KLM – Royal Dutch Airlines“, „Air France“ ir „Delta Air Lines“ suteikia galimybę vos vienu persėdimu pasiekti daugybę miestų Europoje ir kituose žemynuose.
Kaip nurodo LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus, 2024 m. keleivių srautas tarp Vilniaus ir Amsterdamo pasiekė 88.800.
„Šalia įprasto rytinio „Air Baltic“ skrydžio nuo kovo 30 dienos pridės antrą kasdienį skrydį. Iš Vilniaus jis išvyks 14 val. 10 min., o iš Amsterdamo – 16 val. 35 min. Ypatingai toks popietės skrydis pagerins jungtis su Centrine ir Pietų Amerika bei padidins jungčių skaičių su Šiaurės Amerika. Papildomai pagerės jungimai ir su kai kuriomis šiuo metu nepatogiai pasiekiamomis jungtimis Europoje, pvz., į Aberdyną, Madridą, Liuksemburgą ar Ženevą“, – savo įraše „Substack“ platformoje rašė S. Bartkus.
„Air Baltic“ siūlo skrydžius į Amsterdamą ir iš Palangos oro uosto.
Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovų teigimu, šis skrydžių dažnio padidinimas bus užtikrintas LTOU administruojamomis skrydžių skatinimo programomis.
Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas naujienų agentūrai BNS teigė kol kas negalintis įvardyti konkretaus paramos modelio „Air Baltic“, kol nėra baigti formalūs patvirtinimo procesai.
Vis dėlto dažniausiai tokie skrydžių dažninimai būna paremti vadinamąja de minimis pagalba. Pernai skrydžių iš Vilniaus oro uosto dažninimo paramos galimybe pasinaudojo oro linijos „Play“, pridėjusios papildomus skrydžius į Reikjaviką, SAS skrydžiams į Kopenhagą ir „Swiss“ skrydžiams į Ciurichą. Bendrai ši priemonė 2024 m. Lietuvai atsiėjo 700.000 Eur.
S. Bartkus nurodo, kad šiuo metu 61% skrendančių Vilnius–Amsterdamas kryptimi, per Nyderlandų sostinę keliauja tranzitu.
„Svarbu tai, jog trys pačios populiariausios jungtys per Amsterdamą yra tarpkontinentinės: Vašingtonas, Čikaga ir Bostonas. Populiariausių jungčių dešimtuke dar yra Taipėjus, Detroitas, Niujorkas ir Mineapolis. Tarp šių populiariausių krypčių dešimtuko įsiterpia tik Madridas ir Njūkaslis bei Lisabona. Amsterdamo jungtis su KLM išsiskiria savo krypčių unikalumu – praktiškai visą krypčių dešimtuką sudaro kitais maršrutais sunkiai pasiekiamos kryptys“, – krypties privalumus vardijo S. Bartkus.
Jis pažymi, kad KLM priklauso „SkyTeam“, o į šį aljansą peršokusi SAS ateinančią vasarą pirmą kartą istorijoje skraidins 4 kartus per dieną iš Vilniaus į Kopenhagą. Pridėjus dar su „Air France“ kodu vykdomus skrydžius per Paryžių, Vilnius turės 7 jungtis per dieną su „SkyTeam“ tinklu.
S. Bartkus pažymėjo, kad taip pat augs skrydžių dažnis iš Vilniaus į Taliną iki 9 skrydžių per savaitę – 4 dienas per savaitę bus galima nuskristi ryte ir grįžti vakare. Šiuo metu tarp sostinių skraidoma 8 kartus per savaitę.
2024 m. tiesioginis keliautojų srautas tarp Vilniaus ir Talino pasiekė 70.000 keleivių.
Penki atšaukti skrydžiai galėtų sugrįžti kitą vasarą
S. Bartkus taip pat nurodė, kad dalis sausį „Air Baltic“ atšauktų planuotų skrydžių iš Vilniaus gali įvykti vėliau. 2025 m. vasarą planuoti nauji maršrutai iš Vilniaus į Ibizą, Rodą, Kišiniovą, Tel Avivą, Valensiją.
„Tikėtina, jų startas bus atidėtas 2026 m. pavasariui“, – rašė S. Bartkus.
Kartu atšauktas ir šeštasis maršrutas Vilnius–Dubrovnikas, kuris turėjo grįžti šiam vasaros sezonui. Visgi panašu, kad jo keleiviai nesulauks ir 2026 m.
„Ateinančiais metais „Air Baltic“ planuoja nebevykdyti tiesioginių reguliarių skrydžių iš Vilniaus į Dubrovniką“, – „Substack“ paskyroje rašė LTOU vadovas.
Iš Vilniaus „Air Baltic“ vykdys 808 skrydžiais mažiau nei planuota. Vilniaus kryptys apima 17% nuo visų 4.670 atšauktų skrydžių, o didžioji dalis skrydžių nebus vykdoma iš Rygos.
