Keistos naujos „nacionalinės“ oro linijos: kinai ir Vengrija įkūrė „Hungary Airlines“

Vengrijoje įkurtos naujos „Hungary Airlines“ oro linijos praėjusią savaitę užsitikrino oro vežėjo sertifikatą (AOC) ir galės vykdyti veiklą savo vieninteliu turimu „Airbus A330-200F“ krovininiu lėktuvu. Skirtingai nei tradicinės nacionalinės oro linijos, kurias priimta vadinti nacionalinėmis, ši kompanija yra įkurta kinų verslininko ir neskraidins keleivių. Be to, Europos valstybės jau stengiasi nebekišti viešųjų pinigų į avialinijų akcijas.

Kaip nurodo tinklapis aviation24.be, ši kompanija buvo įkurta dar 2021 m. kaip „Universal Translink Airline Hungary (UTA)“, o į „Hungary Airlines“ ji pervadinta 2024 metų balandį. Lapkričio pabaigoje mažąja akcininke, per kompaniją „Air Hungary Szolgaltato rt“, oficialiai tapo Vengrijos vyriausybė.

Naujųjų oro linijų įkūrėju ir vadovu nurodomas Wu Jiangas, Vengrijoje gyvenantis ir daugiau nei 50% akcijų turintis Kinijos verslininkas. Antruoju jos vadovu nurodomas Duan Bo, dar vienas verslininkas iš Kinijos. Be Vengrijos valstybės tarp mažųjų investuotojų nurodoma ir Pekine registruota „UTL Digital Logistics Co. Ltd.“.

Šios oro linijos, bent jau kol kas, užsiims tik krovinių gabenimu tarp Vengrijos ir Kinijos.

Apie naująsias oro linijas žinoma labai nedaug detalių, o paviešinta informacija gali būti ir prieštaringa. Štai gruodžio pradžioje pranešta, kad bendrovė pasirašė supratimo memorandumą su JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ dėl šimto 737 MAX lėktuvų įsigijimo.

Vis dėlto pasaulio aviacijos žiniasklaida tokią naujieną pasitiko atsargiai – pirminis pranešimas Kinijos interneto puslapyje buvo ištrintas, o kritikai atkreipė dėmesį ne tik į labai ambicingą naujų lėktuvų skaičių.

Kaip pastebėjo airwaysmag.com, „Boeing 737 MAX“ būtų keistas pasirinkimas skrydžiams iš Budapešto į Pekiną, nes šie orlaiviai negali be degalų papildymo nuskristi tokio atstumo.

Didesnio paveikslo dalis

Kita vertus, Vengrijos aviacijos jungtys su Kinija pastaraisiais metais tik sustiprėjo.

Per pastaruosius kelerius metus šalyje labai išaugo skrydžių, atliekamų į žemyninę Kinijos dalį, skaičius. Vien tik 2024 m. „China Southern“ pradėjo skrydžius į Vengrijos sostinę iš Guangdžou, „Shanghai Airlines“ pradėjo skraidyti iš Sianio, o „Hainan Airlines“ – iš Šendženo.

Šiuo metu Budapeštą su septyniais Kinijos miestais, t. y. Pekinu, Čongčingu, Guangdžou, Ningbo, Šendženu, Šanchajumi ir Sianu tiesiogiai jungia „Shanghai Airlines“, „China Southern“, „Air China“ ir „Hainan Airlines“.

Vengrijos siekis turėti didesnę įtaką savo šalies aviacijoje taip pat nėra naujiena.

2024 metų vasarą vyriausybė už 3,1 mlrd. Eur išpirko dalį pagrindinio šalies Budapešto Ferenco Liszto (BUD) tarptautinio oro uosto akcijų iš Vokietijos, Kanados ir Singapūro kompanijų. Tai leido jai maždaug po dviejų dešimtmečių vėl tapti pagrindinio akcijų paketo savininke.

„Oro uosto nuosavybė yra suvereniteto klausimas, kuris yra strategiškai svarbus ne tik keleivių vežimui ir turizmui, bet ir prekių vežimui, kuris yra vienas iš pagrindinių ekonominės apyvartos elementų“, – buvo sakoma Vengrijos vyriausybės pareiškime.

Kiti kratosi nuosavybės

Nors kadaise turėti savas oro linijas buvo ne tik prestižas, bet ir neišvengiamybė, pastaruosius 10–15 metų Rytinės Europos dalyje esančios šalys pamažu atsisakė nacionalinių oro linijų ir perdavė susisiekimo organizavimą privačiam verslui.

Pati Vengrija nuo 1954 m. turėjo nacionalinį keleivinį vežėją „MALEV Hungarian Airlines“, tačiau šios oro linijos 2012 m. nutraukė veiklą. Žinomiausia šalies aviacijos įmonė šiuo metu yra buvusio „MALEV Hungarian Airlines“ vadovo Jozsefo Varadi 2004 m. įkurta privati pigių skrydžių bendrovė „WizzAir“.

Jos kaimynė Čekija savo nacionalinio vežėjo dalies atsisakė 2018 metais, o kuriam laikui dar paliktas „Czech Airlines“ prekės ženklas savo gyvenimą užbaigė pernai rudenį. Slovakų „Slovak Airlines“ gyvavimą baigė 2007 m., Slovėnijos vyriausybės valdyta „Adria Airways“ bankrutavo 2019 m. „Austrian Airlines“ taip pat yra tik prekės ženklas – ši aviakompanija nuo 2009 m. priklauso „Lufthansa“ grupei.

Ieškant pavyzdžių nebūtina žiūrėti į Vidurio Europą – panaši situacija atsikartoja ir Baltijos šalyse. 2015 m. veiklą nutraukė Vilniaus miesto savivaldybės įkurtos „Air Lituanica“ ir Estijos „Estonian Air“. Jei lietuviai nuo to laiko į nacionalinių oro linijų klausimą rimtai nebežiūrėjo, estai dar pabandė – 2015 m. įkurta „Nordica“ 2019 m. nutraukė keleivinius skrydžius, o 2024 m. pabaigoje bankrutavo, palikdama dešimtmilijonines skolas.

Sėkmingiausiomis Baltijos šalių oro linijomis galima laikyti „airBaltic“, kurios 97% akcijų valdo Latvijos vyriausybė. Vis dėlto ne kartą gelbėjusi šią kompaniją finansinėmis injekcijomis, Latvija taip pat nori sumažinti savo įsipareigojimis. Planuojama dalį akcijų parduoti strateginiam investuotojui ir išplatinti per biržą. Pagal planą, Latvija gali pasilikti ne mažiau nei 25% ir 1 akciją.