Ekologinė revoliucija plaka automobilių kainų ir kvotų kokteilį

Europos Komisijai (EK) kelis mėnesius sistemingai atmetant automobilių pramonės lobistų pastangas atidėti griežtinamus lengvųjų automobilių taršos reikalavimus arba bent švelninti skaičiavimo metodiką, nuo Naujųjų metų gamintojai koreguos savo pardavimų strategiją, produktų pasiūlą ir kainodarą.

VŽ kalbinti automobilių importuotojai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje tvirtina, kad šis perėjimas atneš pokyčių, bet jis nebūtinai bus dramatiškas. Tuo metu mažmenininkai – autorizuoti atstovai neoficialiai tvirtina laukiantys pakankamai drastiškų pokyčių.

Griežtesni taršos reikalavimai

Nuo 2025-ųjų ES nustatytas gaminamų lengvųjų automobilių anglies dvideginio (CO2) taršos vidurkis, matuojant WLTP metodika, turi neviršyti 93,6 g/km, o lengvųjų komercinių – 153,9 g/km. Tai – 15% žemesnis taršos lygis nei 2021–2025 m. galioję ribojimai, dar vertinti senąja, mažiau reiklia, NEDC metodika.

Galima pastebėti, kad 94 g/km CO2 yra emisija, kurią išmeta mažytis hibridinis miesto hečbekas „Toyota Yaris“. Todėl gamintojai visų taršesnių modelių anglies pėdsaką kompensuos arba išskirtinai elektra, arba įkraunamomis hibridinėmis sistemomis varomais automobiliais. 

Kadangi EK taršą skaičiuoja pagal visos atskirų gamintojų produkcijos rezultatus, tokių koncernų, kaip „Volkswagen AG“, rezultatas apims „Škodos“, „Audi“, „Lamborhgini“, „Bentley“ ir visų kitų jam priklausančių markių parduotų automobilių CO2 emisiją.

Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA skelbia, kad dabar tik nedaugelis kompanijų gali būti įsitikinę tuo, kad jiems tikrai pavyks tilpti į naujuosius taršos standartus ir neprireiks mokėti milžiniškų baudų, siekiančių 95 Eur už kiekvieną viršytą anglies dioksido g/km, padauginus iš parduotų transporto priemonių skaičiaus.

„Reuters“ pateikiami duomenų analitikų agentūros „Rho Motion“ skaičiavimai rodo, kad, remiantis 2024-ųjų duomenimis, „Volkswagen“ bauda siektų 7,7 mlrd. Eur, „Renault-Nissan-Mitsubishi“ – 1,7 mlrd. Eur, „Stellantis“ – 1,6 mlrd., „Mercedes“, BMW ir „Toyota“ – apie 1 mlrd. Eur. Skaičiuojama, kad bendros visų gamintojų baudos galėtų viršyti 15 mlrd. Eur. 

Norint nepasiekti nustatytos ribos, reikia, kad elektromobiliai sudarytų bent penktadalį visų pardavimų. Tačiau ACEA duomenys rodo, kad 2024 m. tik 13% visų ES parduotų transporto priemonių buvo elektrinės. Ir esamas atotrūkis vertinamas kaip pakankamai didelis.

Jau kelia kainas

„Reuters“ rašo, kad Europos gamintojai jau didina benzininių automobilių kainas ir ruošiasi taikyti nuolaidas elektra varomoms transporto priemonėms. Pasak agentūros, VW, „Stellantis“ ir „Renault“ per pastaruosius porą mėnesių keliais šimtais eurų padidino benzininių modelių kainas. Manoma, kad šiuo žingsniu siekiama apriboti taršesnių modelių paklausą ir padidinti elektrinių modelių populiarumą.

Praėjusį mėnesį koncernas „Stellantis“ visų, išskyrus elektrinių, Prancūzijoje parduodamų „Peugeot“ modelių kainas padidino 500 Eur. „Renault“ grupė triženklėmis sumomis padidino kai kurių benzininių modelių kainas, tačiau hibridinių versijų kainos liko nepakitusios.

„Peugeot“ naująsias kainas aiškino „ekonominiu augimu“, o „Renault“ teigė, kad kainų kilimas yra „normalus“ reiškinys.

VW pastaraisiais mėnesiais keliose rinkose jau reikšmingai sumažino savo elektrinio kompaktinio hečbeko ID.3 kainą: Vokietijoje jo bazinė kaina nebesiekia 30.000 Eur. Lietuvoje jis iki subsidijų kainuoja 36.100 Eur.

Duomenų analitikų „GlobalData“ prognozės rodo, kad 2025 m. elektromobilių pardavimai Europoje, įskaitant ES, taip pat Jungtinę Karalystę, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją, palyginti su 2024 m., šoktels 41% ir pasieks 3,1 mln. vnt. Šią įžvalgą iš esmės patvirtina ir EY, prognozuojanti 28% augimą.

Tačiau „McKinsey“ duomenimis, tik 16% Europoje esančių ne elektromobilių savininkų svarsto, kad kitas jų įsigyjamas automobilis bus elektromobilis. Palyginti – 2021-iais šis skaičius siekė 18%. Tuo pat metu beveik 20% dabartinių elektromobilių savininkų teigė, kad „tikėtina“ arba „labai tikėtina“, jog grįš prie transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.

Remiasi pasiūlos įvairove

Į Lietuvą naujus automobilius importuojančios bendrovių prognozės skiriasi. 

„Stellantis“ koncerną Baltijos šalyse atstovaujanti Estijos „Auto-Bon“ įmonė vadovaujasi gamintojo strategija, o netaršių automobilių paklausą ketina didinti, siūlydama platų ir prieinamą tokių produktų asortimentą.

„2025 m. planuojama padidinti ir užimamą rinkos dalį, ir elektrinių transporto priemonių pardavimus – VŽ dėsto Mari Poldemaa, „Auto-Bon“ rinkodaros ir produktų vadovė Baltijos šalyse. – Siekiant atitikti griežtus Europos reglamentus, kas penkta Europoje parduodama transporto priemonė turės būti elektrinė.“

Ji aiškina, kad tam bus pasitelkiamos naujos technologijos, pavyzdžiui, naujoji STLA vidutinio dydžio platforma, kurios pagrindu jau gaminami „Peugeot E-3008“, „E-5008“ ir „Opel Grandland“ automobiliai. Kaip kitą strateginę priemonę ji mini naująjį mažą, nuo 25.000 Eur kainuojantį elektromobilį „Citroen e-C3“, kuris leis praplėsti pirkėjų ratą. Taip pat 2025 m. „Fiat“ pradės naujo elektromobilio „Fiat Grande Panda“ gamybą, kurio kaina, pasak „Stellantis“ atstovės, bus artima „e-C3“ kainai.

„Galutinis tikslas – pasiūlyti platų asortimentą prieinamų, įvairius klientų poreikius tenkinančių ir reglamentus atitinkančių transporto priemonių“, – aiškina M. Poldemaa.

Vertindama komercinių automobilių sektoriaus laukiančius pokyčius, „Stellantis“ atstovė aiškina, kad padalinys „Stellantis Pro One“, jungiantis „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“ ir „Fiat“ mikroautobusus, siūlo visiškai atnaujintą modelių liniją su antros kartos elektrifikacijos sprendimais, įskaitant ir kuro elementus. Visa tai esą užtikrins pakankamą pasirinkimą visiems klientams, nors į klausimus, kas laukia dyzelinių versijų ieškančių pirkėjų, M. Poldemaa neatsakė.

Taršieji liks, bet brangs

Panašiu optimizmu spindi ir „Renault“ importuotojo Rytų Europoje VŽ pateikti atsakymai.

Fabienas Goulmy, „Renault Group East“ generalinis direktorius, taip pat pradeda nuo to, kad šis gamintojas turi „labai patrauklų naujų elektromobilių asortimentą“, kuris padės pasiekti minėtą tikslą. Tai – neseniai pradėtas gaminti naujos kartos komercinis „Master E-Tech“‚ šeimyninis „Scenic E-tech“ ir 2025 m. atvykstantys nebrangūs miesto elektromobiliai „Renault 5“ ir „Renault 4“.

„Be abejo, labiau padidės ne elektrinių ir neįkraunamų hibridinių automobilių ir furgonų kainos, nes dėl jų gali tekti mokėti baudas“, – aiškina F. Goulmy. Jis taip pat vardija, kad „Renault“ gamoje atsirado labai daug hibridinių ir įkraunamų hibridinių modelių – „Espace“, „Symbioz“, „Rafale“. Be to, hibridinės versijos siūlomos jau ir „Dacia“ pirkėjams.

„Kaip alternatyvą hibridiniams automobiliams skatiname SND (suskystintas naftos dujas), kurios yra įdomus mažos CO2 emisijos pasiūlymas, ypač aktualus jautresniems kainai „Dacia“ ir mažesniems „Renault“ modeliams“, – aiškina „Renault Group East“ vadovas. Jis taip pat patikina, kad jokių modelių prekyba nebus ribojama kvotomis, nes pasiūloje esama „pakankamai netaršių pasiūlymų visiems modeliams“.

F. Goulmy pastebi, kad komerciniams automobiliams dyzelinas ir toliau bus siūlomas kaip alternatyvus sprendimas visuose segmentuose. Jis pažada, kad ateityje bus pateikiama daugiau informacijos apie netaršių modelių pasiūlymus.

Vilios geresniais pasiūlymais

Justas Nekrošius, „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilius Baltijos šalyse importuojančios Norvegijos kapitalo įmonės „Moller Auto Import“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad nuo kitų metų gamintojai bus ypatingai suinteresuoti skatinti netaršių modelių pardavimus. Tuo metu taršiųjų prekybos strategija gali būti keičiama.

„Nėra įvedamos jokios kvotos „Audi“ ir „Volkswagen“ automobiliams, todėl klientai nepajus apribojimų blogąja prasme, – aiškina didžiausio Europoje automobilių gamintojo atstovas. – Bet, kadangi gamintojas balansuos tarp taršių ir mažiau taršių automobilių, bus siūloma daugiau įkraunamų hibridų.“

J. Nekrošius atkreipia dėmesį, kad taršos mažinimo planai dabar projektuojami nebe su elektromobilių, o įkraunamų hibridų pagalba.

„Dabar elektromobilių prekyba sumažėjo ir pagrindinis akcentas perkeliamas prie įkraunamų hibridų. Matome, kad dabar jie yra sparčiai populiarėjantis segmentas. Jeigu 2024 m. Baltijos šalyse pardavėme apie 6% įkraunamų hibridų, tai kitais metais planuojame jų dalį didinti iki 25%, – sako J. Nekrošius. – Pavyzdžiui, naujo „VW Tayron“ bazinis įkraunamas 204 AG hibridas dabar kainuoja 200 Eur mažiau, nei bazinis 150 AG mažasis hibridas (mild hybrid). Be to, įmonė dar gali susigrąžinti įkraunamo hibrido PVM mokestį.“

„Volkswagen“ atstovas svarsto, kad hibridiniai modeliai leis žmonėms pamatyti, kaip galima naudotis elektros pavara ir prisipratinti naują technologiją. Jis sako, kad taršių modelių kainodara dar nesikeičia dėl to, kad jų dalis pardavimuose yra labai nedidelė.

„Gali būti, kad kainas reikės įvertinti po pusmečio. Yra didelė tikimybė, kad vėliau taršių modelių kainos keisis“, – svarsto „Volkswagen“ atstovas.

Kalbėdamas apie komercinių modelių tiekimą 2025-aisiais, J. Nekrošius tvirtina, kad didžiųjų „Crafter“ tiekimas numatomas be jokių apribojimų, be to, bus įvedamas naujas mažesnis modelis „Transporter“.

„Naujasis „Transporter“ turės ir įkraunamą hibridą, bet jo kainodara dar yra kuriama. O dabar matome, kad komercinių „ID. Buzz“ elektromobilių kainos jau yra sumažėjusios, taip pat pristatytos pigesnės versijos su mažesnėmis baterijomis“, – sako jis.

Pokyčiai dar nebūtini

Arvydas Šinkūnas, „Toyota Baltic“ pardavimų vadovas, tvirtina, kad šio koncerno pardavimų strategija Baltijos šalyse nesikeis, nes lengvųjų „Toyotos“ modelių gamoje beveik nebeliko ne elektrifikuotų automobilių.

„Dėl to mums reikiamą taršos vidurkį bus daug lengviau pasiekti nei daugumai kitų gamintojų. Ir mums nėra poreikio daryti papildomo spaudimo elektromobilių pardavimams. Be to, Baltijos šalims gamintojo nustatyta bendros CO2 taršos norma yra didesnė, nei naujasis ES reikalaujamas vidurkis, todėl mums bus nesunku ją pasiekti“, – aiškina jis.

„Toyotos“ atstovas svarsto, kad pačių taršiausių modelių – galbūt kažkurių komercinių, galbūt – visureigio „Land Cruiser“ kvotos bus apribotos, tačiau kol kas to jis negalįs tvirtinti.

„Reikia suprasti, kad norime-nenorime, bet kažkada pradėsime važinėti elektrinėmis mašinomis ir prie to jau galima pratintis. Nes gamintojai nemokės baudų ir per tiekimą kontroliuos bendrą parduodamo parko taršą, – aiškina A. Šinkūnas. – Manau, kad visi jie jau dabar vertina turimus užsakymus ir iš anksto reaguos į parduodamų automobilių taršos vidurkį. Nes reaguoti kažkada rugsėjo mėnesį bus per vėlu.“

„Toyota“ šiuo metu, neskaitant įkraunamų RAV4, C-HR ir „Prius“ hibridų, turi tik vieną elektromobilį „bZ4X“. Tačiau A. Šinkūnas tikina, kad dabar jo pardavimo apimtis Baltijos šalyse visiškai patenkina gamintojo reikalavimus. Be to, 2025 m. laukiamas šio modelio atnaujinimas, o 2026 m. pasirodys ir visiškai naujas mažesnis krosoveris.

Paklaustas apie komercinių automobilių prekybos planus, „Toyotos“ atstovas tvirtina, kad tiek dyzelinių, tiek elektrinių versijų pirkėjai ir toliau gali tikėtis visavertės pasiūlos.

„Mes 2025-iesiems gausime ne mažiau N1 kategorijos (lengvųjų komercinių automobilių) nei 2024-aisiais. Ir dar papildomai gausime didžiuosius furgonus „Pro Ace Max“. Dėl to komercinių modelių turėsime dar daugiau nei 2024 m. Ir, jeigu pirkėjai prašys kelių dešimčių dyzelinių furgonų, juos galėsime pateikti. Dabar nežinau, ar tai bus galima, sakykime, liepos mėnesį. Bet dabar – drąsiai“, – priduria jis.

Mažmenininkai nusiteikė sukrėtimams

Apibendrinant galima pasakyti, kad importuotojų dėstomas požiūris į pokyčius yra gerokai švelnesnis, nei Lietuvoje dirbančių jų mažmenininkų, kurie privačiuose pokalbiuose VŽ pasakoja kitais metais laukiantys ir bent 20% brangstančių taršiųjų automobilių. Kai kurie sako jau matantys atskirų modelių prekybą visiškai paralyžiuojančias kvotas arba būtinybę šalia parduodamų dyzelinių komercinių modelių pirkėjams iškišti po kelis kartus daugiau elektra varomų versijų. Pasak jų, dabar nėra pagrindo abejoti tuo, kad 2025 m. naujų automobilių rinka Lietuvoje reikšmingai keisis.

Gali būti, kad didieji pokyčiai matysis po pirmojo pusmečio. Visgi apie parko atnaujinimą galvojantys asmenys jau dabar turėtų įvertinti papildomus niuansus, susijusius su naujais taršos reikalavimais.