Klaipėdos uosto atsakas augančiai pramoginei laivybai – dvi naujos marinos

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius ir Ugnius Savickas, moderatorius.

Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.

„Jūrų uostas – ne vien komercinis taškas, kuriame verda sunkiosios pramonės gyvenimas, atkeliauja ir iškeliauja kroviniai. Jame turi tilpti ir pramoginė laivyba, tačiau ši sritis pastaraisiais dešimtmečiais buvo primiršta. Esame pavyzdinis komercinis jūrų uostas, kalbant apie paslaugų kokybę, uosto infrastruktūrą, terminalus, veiklos diversifikavimą, o dabar turime rimtų ambicijų šį spektrą papildyti naujomis galimybėmis mažajai laivybai“, – sako A. Latakas.

Šiuo metu Klaipėdos uoste yra dvi marinos – jachtklubas Smiltynėje, kuriame telpa 65 laivai, ir didesnis Klaipėdos pilies uostas, jame galima švartuoti 322 laivus. Abi marinos yra visiškai užpildytos, ir nenuostabu – Lietuvoje registruota 1 000 jachtų ir apie 30 000 mažųjų laivelių. Kasmet sulaukiama nemažai jachtų ir iš daugelio Europos valstybių.

Pasak uosto vadovo, viena iš dviejų naujų marinų bus formuojama prie šiuo metu statomo kruizinių laivų terminalo, prie Šiaurės rago. Joje tilps apie 70 laivų, o pagrindinis siekis – kad keliautojai jachtomis ar kitokiais nedideliais laivais neaplenktų Klaipėdos vien dėl to, kad stinga vietų sustoti.

„Marina bus įrengta tikrai patraukliai, tačiau šalia jos nėra žemės, kur būtų galima iškelti laivus žiemai ir teikti kitas paslaugas, taigi bent dalis šio uostelio bus skirta ne nuolatiniam laivų stovėjimui, o į Klaipėdą užsukantiems pramoginiams laivams“, – pasakoja A. Latakas.

Antrasis projektas stebina savo apimtimi – Uosto direkcija jau 2028-aisiais planuoja išplėtoti pietinę uosto dalį. Šio projekto dalis – gerokai didesnė marina, kurioje galėtų apsistoti apie 500 pramoginių laivų.

„Bus suformuotos dvi dambos, įrengti pietinis ir šiaurinis molai, tarp jų susidarys 32 hektarų ploto vandens plotas. Čia bus įrengta marina, kuri turėtų iš esmės keisti situaciją ir pagyvinti pramoginę laivybą Lietuvoje. Šios marinos įrengimas – sudėtingo, didelio projekto dalis. Galbūt ne visiems atrodo įtikima, kad užsibrėžtas terminas – realus. Tačiau reikia užsispirti ir veikti, juolab mums kol kas sekasi, esame galutiniame projekto dokumentų parengimo etape ir jau netgi turime statybos leidimą bangolaužių įrengimui“, – pažymi A. Latakas.

Kaip pramoginė laivyba Lietuvoje formavosi istoriškai nuo pat XIX a., kodėl ši šaka buvo apleista pokariu ir pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo dešimtmečiais, ar atsiras mūsų pajūryje daugiau uostelių nedideliems laivams, galų gale, ar jachtos ir pramoginiai laivai netrukdo prekybinei laivybai uosto akvatorijoje – apie visa tai „Verslo tribūnos“ tinklalaidėje su uosto vadovu A. Lataku.

[infogram id="3bf7f127-0d7c-4584-84a3-255306051f09" prefix="tku" format="interactive" title="TR:KJUD"]

Komentarai