VŽ rekomenduoja: renginiai šventinį savaitgalį

Kovo 8–10 d. Vilniuje vyksta tradicinė Kaziuko mugė. 

Pasak Valdo Benkunsko, Vilniaus miesto mero, „šiais metais Kaziuko mugė tampa ne tik pavasario, bet ir šimtmetį mininčios Lietuvos Dainų šventės šaukliu. Daugeliui puikiai pažįstamos dainos „Eisva mudu abudu“ motyvas kvies pasinerti į pirmojo pavasario renginio Vilniuje šurmulį ir pasiruošti tam, kas mūsų vis laukia vasarą, kai ne tik senamiestis, o visa sostinė taps didele Dainų šventės scena“.

Mugė prasidės kovo 8 d. penktadienį, 14 val. – iš Nepriklausomybės aikštės Katedros aikštės link patrauks amatininkų ir kitų mugės dalyvių eisena su Šv. Kazimieru priešakyje. Šventinis mugės atidarymo koncertas Katedros aikštėje – 15 val. 

Šiemet mugėje dalyvauja per 800 prekeivių, prekiaujančių ne maisto prekėmis, ir per 400 – maisto gaminiais. Visoje jos teritorijoje veiks 13 lauko kavinių. Sudėjus visus prekybininkų paviljonus, senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei 4,5 km eilė. 

Mugės rengėjai primena, jog centre ir senamiestyje numatomi eismo ribojimai, keisis viešojo transporto judėjimas. 

Daugiau informacijos apie Kaziuko mugę čia. 

Kovo 8–10 d. 18.30 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Ch. Gounod opera „Faustas“, į kurią dainuoti pagrindinio vaidmens melomanų džiaugsmui sugrįžo garsusis tenoras Edgaras Montvidas. 

Pasak žinomiausiose pasaulio scenose dainuojančio operos solisto, kūrybinė virkštelė, siejanti jį su gimtine, niekada nebuvo nukirpta. Ne vieną karjerai reikšmingą vaidmenį, tarp jų – ir Faustą 2017 m. Dalios Ibelhauptaitės sukurtame Ch. Gounod operos pastatyme, jis pirmiausiai atliko Lietuvoje. 

„Fausto apskritai niekur daugiau nesu dainavęs, jis taip ir liko ekskliuzyviškai skirtas Lietuvai“, – sako solistas. 

Kovo 12 d. 25-erių metų sukaktį nuo debiuto LNOBT minėsiantis E. Montvidas neslepia, kad prieš 7-erius metus pasiūtą Fausto kostiumą teatro siuvėjos šįmet turėjo praplatinti pora centimetrų. Ir juokauja, kad scenoje klaupdamasis priešais sopraną, dabar šiam veiksmui renkasi kuo garsesnį orkestro akordą, kad publika negirdėtų senstančių kelio sąnarių girgždėjimo. 

„Bet į visa tai žiūriu be didelio siaubo, priešingai, – man netgi įdomu stebėti, kaip su metais keičiasi mano kūnas, veidas, mąstysena. Tai – kaip bėgančio laiko performansas. Žinoma, stengiuosi, kiek pajėgiu, sportuoti, lankytis baseine ir rūpintis mityba, kad kuo ilgiau išlikčiau scenoje funkcionalus. Bet savo amžiuje matau daugiau pranašumų, nei trūkumų: dabar esu tvirtai stovintis ant kojų, šio bei to pasiekęs, net Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavau. Žodžiu, tai laikas, kai niekam nebereikia nieko įrodinėti, gyvenime tvyro vidinė ramybė ir harmonija“, – sako E. Montvidas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vizituojantis profesorius. 

Operą diriguos Gintaras Rinkevičius. 

Kovo 9 d. vilniškis MO muziejus atidaro naują didžiąją parodą „Pas mus šito nėra“. 

Naujosios parodos ašis – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste paroda pristato beveik 300 meno kūrinių iš privačių kolekcijų bei muziejų ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, jos kuratoriai – Inga Lace (Latvija), Adomas Narkevičius (Lietuva) ir Rebeka Poldsam (Estija). 

„Mus domino lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas. 

Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą. Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – pristatydama parodą sakė R. Poldsam.    

Kovo 9 d. parodą „Šito pas mus nėra“ atidarys tradicinis MOratonas. Jo programoje – diskusijos, pranešimai, Rūtos Mur koncertas ir kt. 

Kovo 9 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – lietuvių operos žvaigždė Viktorija Miškūnaitė, italų dirigentas Gianluca Marciano ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). 

Koncerte „Pavasario balsai“ skambės Jurgio Karnavičiaus simfoninė poema „Ovalus portretas“ – antrasis simfoninės poemos žanro pavyzdys kompozitoriaus kūrybinėje biografijoje. Poemą J. Karnavičius sukūrė 1927-aisiais – tie metai ryškiai žymėjo naują etapą, o kartu ir meilės Lietuvai įprasminimą jo gyvenime ir kūryboje. Tuomet iš Sankt Peterburgo (kur sėkmingai kūrė, koncertavo ir mokė) sugrįžusį į Lietuvą J. Karnavičių kolegos priėmė ne itin palankiai. Kompozitoriui, altininkui ir vokalistui teko daug ką pradėti nuo pradžių, taip pat ir permąstyti iš Sankt Peterburgo kompozicijos mokyklos parsivežtus kūrybos principus bei lietuviškumo sampratos svarbą. 

Koncertą pratęs vokiečių Richardo Strausso „Keturios paskutinės dainos“ sopranui ir orkestrui bei Roberto Schumanno Simfonija Nr. 1 B-dur.

Pavasarį atveriančiame koncerte su LNSO dainuosianti Viktorija Miškūnaitė (sopranas), buvusio Zalcburgo festivalio meno vadovo ir Berlyno valstybinės operos direktoriaus režisieriaus Jurgeno Flimmo pavadinta spinduliuojančiu deimantu, vadinama viena geriausių Lietuvos operos solisčių

Kovo 10 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre (VST) – jaunosios kartos režisieriaus Jokūbo Brazio sukurto spektaklio „Kaligula“ pagal Albert?o Camus pjesę premjera. 

Kodėl eilinis Romos imperatorius Kaligula iki šiol minimas kaip žiauriausias, jokių taisyklių nepaisęs valdovas, nors tokių žmonijos istorijoje buvo daugybė? Greičiausiai dėl to kalti menininkai, įamžinę jį savo kūriniuose. Būtent šis imperatorius tapo rašytojų įkvėpimo šaltiniu ir galiausiai savo valandos sulaukė XX a., virtęs vienu iš svarbiausiu Europos tekstų teatrui personažu. 

Šios filosofinės tragedijos likimas Lietuvos teatre ypatingas: režisieriai Jonas Vaitkus, Ignas Jonynas, Cezaris Graužinis, Eimuntas Nekrošius, Vidas Bareikis, Agnius Jankevičius buvo atradę savą „Kaligulos“ kodą. VST premjeroje Kaligulos vaidmenį atliks aktorius Arturas Svorobovičius. Kūrybinė spektaklio komanda priėmė režisieriaus J. Brazio iššūkį spektaklį suvaidinti lietuvių kalba, o kritika spektaklį jau spėjo išliaupsinti. 

Pokalbį apie šį spektaklį su režisieriumi J. Braziu galima paskaityti čia.  

Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, „Skalvijos“ kino centras Vilniuje parengė specialią šventinę programą.  

Į ją įtraukti Lietuvos kūrėjų filmai „Mūza“ ir „Mamutų medžioklė“, Lietuvos nacionalinio muziejaus pristatomas „Ožkabalių ąžuolynas“ (dalyvaus kūrybinė komanda) ir vienam kartui grąžinamas VDFF rodytas ukrainiečių režisieriaus Oleksiy Radynski dokumentinis filmas „Begalybė pagal Florianą (2022). Šventinė programa čia.  

Kovo 11 d. 18 val. menų fabrike „Loftas“ vyks pirmoji unikalaus septynių trumpametražių dokumentinių filmų „Kartą Vilniuje” (angl. „Once Upon a Time in Vilnius”) premjera visuomenei. 

Po peržiūros vyks diskusija, joje dalyvaus filmo prodiuserė Živilė Diavara, režisierės Lina Lužytė ir Elvina Nevardauskaitė, montažo režisierius Ričardas Matačis. Diskusiją moderuos Linas Marcišauskas. 

Filmo „Kartą Vilniuje“ išskirtinumas – jį kūrė žinomi kino profesionalai ir Vilniaus gyventojai, svečiai ir turistai – į profesionalios komandos sukurtą kino kūrinį integruoti žmonių užfiksuoti sostinės vaizdai.

Prisijungti prie filmo kūrimo buvo kviečiami visi – žmonės specialiai šiam projektui sukurtoje programėlėje „Once in Vilnius“ dalijosi įvairiausiais vaizdais, o kūrybinė grupė dalį jų atrinko filmui. Per metus programėlėje sukauptas įspūdingas, beveik 5.000 miesto vaizdų archyvas.

„Kartą Vilniuje“ – septynios atskiros novelės, o bendras, visas jas jungiantis bruožas yra galimybė miestą atrasti, pamatyti ir patirti vis kito personažo akimis. Filmo herojai – septyni kruopščiai išieškoti, ypatingi žmonės, su unikaliomis savo istorijomis.

Apkeliavęs septynis tarptautinius festivalius ir kitus meno bei kultūros renginių formatus, šių metų pabaigoje filmas nuguls į kino platformas internete ir bus pasiekiamas visiems.

Filmo seansas valstybės šventės proga yra nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.

Vilniuje, AP galerijoje (Užupio g. 24), atidaryta rašytojo Sigito Parulskio fotografijų paroda „Velkam dangų“. 

Pasak menotyrininkės Kamilės Pirštelytės Virbičianskės, provokatyvi kalba, pasmerktųjų ir šventųjų alegorijos, grožis gyvenimo brutalume tapo skiriamaisiais Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Parulskio literatūros bruožais. Tačiau fotografija – nauja ir žiūrovų mažai atrasta rašytojo kūrybos teritorija. 

S. Parulskis į meninę fotografiją įsitraukė 2019 m., išleidęs knygą „Dvigubo dugno keleiviai“. Skaitmeninės nuotraukos, papildytos tekstais, tapo paskata fotografuoti nuosekliau. Menininkas susipažino su fotografais Artūru Morozovu, Tadu Kazakevičiumi, kurie įkvėpė imtis analoginės fotografijos. O 2023 m. rudenį S. Parulskis savo vizualinę kūrybą pirmą kartą išsamiau pristatė ir viešumoje – Fotografijos savaitgalyje bei Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Parodoje „Velkam dangų“ eksponuojama 2020–2023 m. kūryba bei technologiniai bandymai. Nepaisant, į kokį vaizdinį fokusuotųsi stebėtojo žvilgsnis – kryžių, avelę ar aptriušusį sovietinį fabriką, netrunki pajusti S. Parulskio pasaulėjautai būdingą pulsą, pasislėpusį tarp juodos ir baltos spalvų, kontrastų, pilnų ironijos, sakralių bei žemiškų būties apmąstymų.

„Bendrąja prasme, man įdomiausia žmogaus veikla jam skirtame laike, ir ką laikas su visu tuo padaro... Griuvėsiai kadaise buvo dailus, tinkamas naudoti pastatas, laikas jį paverčia kažkuo kitu. Elgeta kadaise buvo „normalus“ žmogus, laikas jį pavertė kažkuo kitu, kitokiu. Galbūt kaip tik dėl to man labai patinka fotografuoti kapines, tai galutinė didžiojo virsmo vieta šioje žemėje. Ir fotografijoje, pačiame procese man patinka virsmas, kismas, metamorfozė – tai ką matau, ir tai, kas nutinka, kai matytas vaizdas atsiduria dėžutėje, kameroje. Man vis dar panašu į mažą stebuklą, tas vos pastebimas (o kartais labai ryškus) tikrovės pasikeitimas – tai, ką mačiau, ir tai, ką užfiksavau“, – sako S. Parulskis.

Paroda „Velkam dangų“ veiks iki 17 d. 

KOVO 11-oji, Nepriklausomybės atkūrimo diena

VILNIUJE 

• Švenčiant 34-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Vilniuje suplazdės trispalvės, vyks iškilmingi minėjimo renginiai, ekskursijos ir edukacijos, ant Stalo kalno bus įžiebti laužai, skambės dainos. Pirmadienį, kovo 11-ąją, sostinėje kursuos nemokamas viešasis transportas, centre bus laikinų eismo ribojimų.
• 9 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
• 10–17 val. – renginiai Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60): kūrybinės dirbtuvės vaikams, žinių viktorina, vaizdo medžiagos rodymas.
• 12 val. – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
• 12–18 val. Valstybės pažinimo centre (įėjimas iš Totorių g. 28) vyks „Kovo 11-osios detektyvas“ – iinteraktyvūs, edukaciniai žaidimai, kūrybinės dirbtuvės ir atviros centro ekspozicijos bei parodos.
• 12.30 val. – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestro eisena Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.
• 12.30 val. – šventinės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis. Tradicinę eiseną pakeliui aikštėse pasitiks orkestrai: Žemaitės skvere – Pabradės fanfarinis orkestras, Lukiškių aikštėje – Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Vinco Kudirkos aikštėje – Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, Katedros aikštėje – Lietuvos kariuomenės orkestras.
• 12.35–17 val. – atvirų durų valandos Seimo I rūmuose Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose: meno kolektyvų pasirodymai, vyks vaikų kūrybinės dirbtuvės, trumpametražių dokumentinių filmų peržiūros, parodos.
• 13 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
• 13.30 val. prasidės Kovo 11-osios nemokamos ekskursijos po Vilniaus senamiestį. Elektroninė registracija į profesionalių gidų vedamas ekskursijas įvairiomis kalbomis prasideda penktadienį, kovo 8 d. 11.00 val. Daugiau informacijos čia.
• 15 val. – Šv. Jonų bažnyčioje – šventinis koncertas „Universitetas miestui“. Įėjimas nemokamas. Durys atidaromos 14.30 val.
• 18.30 val. menų fabrike „Loftas“ – filmų seansas „Kartą Vilniuje“, rež. Lina Lužytė ir Elvina Nevardauskaitė. Daugiau informacijos čia.
• 20 val. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva ant istorinio Stalo kalno skambės dainos ir prisiminimai prie laužo.
• 22.44 val. – ant Stalo kalno giedamas Lietuvos Respublikos himnas.

KAUNE 

• Kovo 11 d. 10 val. kauniečiai kviečiami rinktis Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje bei Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Po šv. Mišių iš senamiesčio pajudės šventinė eisena Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio link.
• 11.30 val. – kariliono varpų koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vargonuos Roberta Daugėlaitė.
• Nuo vidurdienio ten pat skambės Tautiška giesmė, jaunųjų šaulių pasižadėjimas ir šaulių priesaika. Pakils Vyčio kryžiaus ordino vėliava, bus padėtos gėlės. 1921-aisiais pradėta ceremonija pagerbiami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvę kovotojai.
• Po iškilmingo minėjimo – šventinis koncertas. Programoje – Evelina Sašenko ir Liudas Mikalauskas, Gabija Lokytė, Kotryna Juodzevičiūtė, Kauno kultūros centro mišrus choras „Kamertonas“ ir liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“ .
• Kovo 11 d. Kauno viešasis transportas kursuos nemokamai.
• Nemokamai apsilankyti pakvies ir Kauno miesto muziejaus padaliniai – nuo 12 iki 17 val. galima apžiūrėti M. ir K. Petrauskų, Tautinės muzikos ir Pilies skyrių, J. Gruodžio namų ekspozicijas.
• Vytauto Didžiojo karo muziejus dirbs nuo 10 iki 17 val. Lankytojai drauge su gidais galės patyrinėti Karo technikos ekspoziciją (VI fortas, K. Baršausko g. 101), aplankyti sovietmečiu veikusią ir niekada neatrastą Pogrindžio spaustuvę „ab“ (Spaustuvės g. 2, Domeikava).
• Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra kvies pažinti valstybingumo pamatus, iškilias asmenybes, o nuo 15 val. pasiklausyti Kauno mišraus choro „Saluto“ koncertą.
• Visa Kovo 11-osios programa Kaune – čia.