Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje – NATO orkestras, Ukraina, „Grammy“ laureatai

Nieko nebeturėtų stebinti, jog 28-ojo festivalio programoje daug dėmesio skiriama Ukrainos kūrėjams ir atlikėjams, juos festivalis pristato ne vien scenoje Kruizinių laivų terminale – liepos 5 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Olenos Liberty, „Azovo“ pulko savanorės, paroda „Ugnies ir plieno miestas – Mariupolio gynėjų veidai“. 

2015 m. iš Kyjivo į Mariupolį atvykusi Olena dvejus metus stengėsi padėti mariupoliečiams pamiršti karo siaubą ir nesibaiminti grėsmingos kaimynystės – ji dirbo štabe, padėjo kovotojams, organizavo renginius ir tapė. Antroji Rusijos invazijos banga šių metų vasarį nušlavė nuo žemės paviršiaus klestėjusį Ukrainos uostamiestį, paversdama jį miestu vaiduokliu. O. Liberty nenustojo dažais ir teptuku „rašyti“ tragiško likimo miesto metraščio. Atvykusi į Mariupolį nupiešti vienos freskos, dabar šio miesto atminimui ji skiria ištisas parodas. Viena iš jų pristatyta Klaipėdoje. 

NATO ir Ukraina 

Klaipėdos pilies džiazo festivalio rengėjų pastangomis, Ukraina bent trumpam, džiazo dėka, įsilies į NATO gretas: liepos 9 d. festivalio scenoje su „SHAPE International Band, NATO Jazz Orchestra“ gros Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro solistas, saksofonininkas Laimonas Urbikas bei Ukrainos sausumos pajėgų karinio muzikinio centro trombonistas Pavelas Koshovetsas.

Pasak festivalio rengėjų, „SHAPE International Band, NATO Jazz Orchestra“ yra tarptautinis džiazo projektas. Pirmoji kolektyvo sudėtis susibūrė 1983 m. rudenį, jį sudarė JAV ginkluotųjų pajėgų profesionalūs muzikantai, kariškiai bei civiliai savanoriai, vadovaujami majoro Mike'o Sheehano. Nuo pat pradžių orkestras koncertavo palaikydamas aljansą visoje Europoje ir netrukus tapo NATO oficialiu muzikiniu atstovu.

Per beveik 40 metų orkestro sudėtyje yra groję muzikantai iš šalių, kurios nėra aljanso narės, tačiau tapti šio orkestro dalimi, sako Pilies džiazo festivalio rengėjai, „yra taip sudėtinga, kaip tapti paties gynybinio aljanso nariu“. Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovei Ingai Grubliauskienei kilusi mintis per muziką nusiųsti žinutę visoms šalims narėms, jog Ukraina verta tapti NATO dalimi, daugeliui atrodė utopinė. Tačiau utopija išsipildė – diplomatiniu keliu pavyko gauti leidimą „NATO Jazz Orchestra“ koncertuoti Klaipėdoje drauge su Lietuvos ir Ukrainos atstovais.

Nesibelsi – neatidarys

Šeštadienio programą baigsiančio dueto „Bob James & Andrey Chmut“ (legendinis amerikiečių džiazo pianistas, dviejų „Grammy“ apdovanojimų laureatas Bobas Jamesas ir talentingas ukrainiečių saksofonininkas Andrejus Chmutas) projektui diplomatinio leidimo nereikėjo. 

Pasak festivalio rengėjų, A. Chmutas nuo vaikystės domėjosi B. Jameso kūryba, žavėjosi jo talentu ir „Smooth Jazz“ muzikiniu stiliumi, – tai suteikė jam drąsos kreiptis į amerikietį socialiniame tinkle su prašymu dalyvauti kūrybiniame procese ir atlikti solo partiją dainoje „Moving Forward“. 

Nesibelsi – neatidarys. Dideliam Andrejaus džiaugsmui, Bobui patiko jo kompozicija ir jis mielai sutiko prisidėti. Rezultatas pranoko muzikantų lūkesčius ir netikėtai užsimezgusi draugystė bei kūrybinė kolaboracija įgavo pagreitį – drauge jie įrašė keletą dainų, rengė koncertus Kijeve ir Londone. Vėliau Bobo studijoje (JAV) pradėjo įrašinėti naują albumą. Deja, Rusijai užpuolus Ukrainą, bendrų planų teko laikinai atsisakyti. 

A. Chmutas prieglobstį rado Lietuvoje, jis čia gyvena, kuria, koncertuoja ir trokšta kuo greičiau grįžti į savo Ukrainą. 

„Tai šalis, kurioje aš noriu gyventi ir gyvensiu, kuriai aš noriu groti ir grosiu. Ukrainiečių muziką išgirs visas pasaulis – aš tuo tikiu“, – sako jis. 

Bobas Jamesas nenuilstamai veikia savo šalyje skleisdamas žinią apie Ukrainą ištikusią tragediją, aktyviai ieško rėmėjų albumui išleisti ir numatė visą už pardavimus gautą pelną bei Klaipėdos pilies džiazo festivalio honorarą skirti Ukrainai paremti. 

Klaipėdos pilies džiazo festivalyje “Bob James & Andrey Chmut” pristatys naujų kūrinių programą ir atliks daugeliui „Smooth Jazz“ mylėtojams žinomus Bobo Jameso kūrinius. Muzikantai žada siurprizą – drauge su jais scenoje pasirodys charizmatiškas solistas, iš Nigerijos kilęs Anyanya. 

Dar vieną kartą

Be šių ir kitų ukrainietiškų akcentų festivalio rengėjai žada „malonių netikėtumų“. Vienas tokių – Karlas Friersonas (JAV, Vokietija), legendiniu vadinamas džiazo improvizacijų meistras, pernai metų festivalyje pavergęs publiką vokalu ir charizma. 

„One more time!”, – skandavo publika, ir ką gi – Karlas grįžta į Klaipėdą. Kultinės grupės „De-Phazz“ vadovą, sielą ir balsą festivalio rengėjai pristato kaip „fenomenalų vokalistą, dainų autorių, išskirtinę figūrą šiuolaikinėje džiazo scenoje“. K. Friersono balsas skamba visuose „De Phazz“ albumuose, „protarpiais panardindamas į gilius, veržlius džiazo, funko, soulo bei bliuzo vandenis“.

K. Friersonas 1968 m. gimė Amerikoje. Į Vokietiją atvyko trumpam kaip gospelo choro narys. Atsitiktinumas jį suvedė su grupės „De-Phazz“ nariais ir užsimezgusi draugystė paskatino jį visam laikui likti Europoje. Kaip „De-Phazz“ solistas K. Friersonas dalyvavo šimtuose festivalių ir koncertų visame pasaulyje, pastaruosius kelerius metus jis aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių džiazo kolektyvais. 

Klaipėdoje su juo gros geriausi uostamiesčio muzikantai – Martynas Šiaulys, Gintas Litinskas, Laimonas Urbikas, Kasparas Petkus, Vykintas Jasaitis, Kristina Jatautaitė ir Almantas Karečka. 

XXVIII „Klaipėdos pilies džiazo“ festivalis liepos 6–9 d. vyks Kruizinių laivų terminale. Visi renginiai nemokami, jų programa skelbiama čia.