„Jaunojo dizainerio prizas“ – nuo kūrinio iki produkto
„Jaunojo dizainerio prizo“ (JDP) paroda organizuojama kasmet nuo 2011 m., joje savo diplominius darbus pateikia bakalauro ir magistro dizaino studentai iš visų auštųjų Lietuvos mokyklų. Kūriniai skirstomi į keturias kategorijas (produkto dizaino, komunikacijos dizaino, mados dizaino, dizaino tyrimų), kiekvienoje iš jų teikiamos 3 nominacijos. Pagrindinio ir papildomo prizo laimėtoją išrenka nepriklausoma komisija, publikos nugalėtojus renka „15min.lt“ portalo skaitytojai.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/983?placement=
Ieva Rudė, parodą VŽ pristačiusi VDA Dizaino inovacijų centro (VDA DIC) projektų skyriaus koordinatorė, atkreipia dėmesį, kad joje matome tik dalį studentų įdėtų pastangų. Kartu apžiūrėjus inovatyvius eksponatus, tampa akivaizdus jaunųjų dizainerių siekis pastebėti ir spręsti ekologines problemas.
JDP istorijoje ne vienas autorius savo kūrinį išvystė iki produkto ir įsteigė verslą. Dalis šių metų absolventų planuoja įkurti savo verslus, tačiau tai nėra vienintelis karjeros kelias.
Idėjos, keičiančios kasdienybę
Parodoje netrūksta novatoriškumo ir originalumo. Vienas iš tokių inovatyvių darbų – bakalauro studento Pauliaus Burago „Teleturistinė sistema“, siūlanti naują keliavimo būdą: sistema, sudaryta iš dronų ir jų stotelių, leidžia keliauti nepajudant iš vietos.
Pagal autoriaus koncepciją, prie drono būtų galima prisijungti nuotoliniu būdu ir jame esančių kamerų pagalba stebėti aplinką. Tokiam keliavimui reikalinga ir virtualios realybės platforma.
Studentai pateikia kitokį požiūrį į mums įprastus objektus ar veiksmus. Pavyzdžiui, magistro studentė Viktorija Stundytė, sukūrusi banguoto paviršiaus stalo indų kolekciją „Stalo atributai“, kviečia atidžiau pasižiūrėti į mitybą.
Anot autorės, šių indų dizainu ji stengėsi sukurti aliuziją į natūralios gamtos formas ir žmogaus su gamta sąlytį.
„Jais siekiu stabdyti atsitiktinio valgymo praktiką. Noriu perteikti žinutę, kad valgytume lėčiau, dėmesingiau, mažesniais kiekiais ir subalansuotai“, ? aiškina V. Stundytė. Jos „Stalo atributai“ buvo įvertini pagrindiniu prizu dizaino tyrimo kategorijoje.
Parodoje ryški ir tvarumo tema. Jaunieji dizaineriai savo kūriniais kalba apie ekologines problemas arba jas sprendžia. Vienas iš tokių – Emilio Jonaičio filmas „The invisible side of plastics“, kuriame grafiniais elementais vaizduojama 2016 m. Japonijoje išrasta plastiką skaidanti bakterija.
Kitas pavyzdys — Mildos Pakarklytės „Gyvenimas po gyvenimo / Life after life“, yra mirusiųjų pagerbimo vieta namuose. Vienas svarbiausių darbo elementų – ledo žvakė, kuri uždegta ir padėta ant svarstyklių atidengia mirusiojo nuotrauką, o nuo šilumos tirpstantis vanduo suteka į įdubą su žeme, kur pasodintas bonsai medelis. Šis kūrinys yra alternatyva taršioms stiklinėms ir plastikinėms kapinių žvakėms.
Dabar – kūrinys, vėliau – produktas
Studentai idėjas vysto ir kūrinius realizuoja bendradarbiaudami su įvairiais konsultantais. Anot P. Burago, jo sukurtos teleturistinės sistemos vizija buvo vystoma konsultuojantis su „Gamybos inovacijų slėnio“ (GIS) komanda ir kitais. Jaunasis dizaineris studijuos magistrantūroje ir kurs demonstracinį prototipą, kuris pagelbėtų ieškant investuotojų sistemai įgyvendinti.
V. Stundytė savo indus pagamino bendradarbiaudama su amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. Šiuo metu ji vysto savo prekės ženklą ir planuoja pradėti verslą. Kūrėja mano, kad jos gamintus stalo atributus būtų galima pritaikyti maitinimo įstaigų versle.
„Svarbu, kad restorano modelis veiktų pagal tvarios mitybos principus. Šiuolaikinėje valgymo kultūroje virtuvės šefas yra edukatorius, kuris turi nemažą įtaką visuomenės maitinimosi įpročiams. Todėl manau, kad konceptualių stalo atributų dizainas kartu su virtuvės šefo ir jo komandos patiekalais yra efektyvus siekiant perduoti žinutę, kaip svarbu suvokti mitybos įpročių įtaką žmogui ir gyvajai aplinkai“, – kalba V. Stundytė.
Produktu tampa ne visi
Marius Urbanavičius, 15 m. vadovavęs VDA DIC, sako, jog pagrindinis šios parodos tikslas buvo parodyti studentų darbus, kad jie galėtų toliau judėti kaip dizaineriai ar kaip samdomi specialistai. Svarstant, kodėl ne visi studentai įkuria verslus, M. Urbanavičius teigia, kad jei sumanymas aktualus, tuomet yra ir galimybė sukurti produktą. Žinoma, tam reikalingi ir verslumo įgūdžiai.
„Didžiąja dalimi viskas priklauso nuo paties asmens, kiek plačiai jis domisi ne tik savo sritimi, o ir verslu, finansais, kaip juos valdo“, – aiškina pašnekovas. Anot jo, svarbiausia, ar žmogus pats nori kurti verslą, o charizma, užsidegimas padeda įtikinti investuotojus.
Anot I. Rudės, jaunieji dizaineriai kuria koncepcijas, idėjas, o tai ne per metus tampa verslu, juolab studentams, nusprendusiems plėtoti produktą, reikia susitvarkyti intelektinę nuosavybę.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Joks investuotojas nežiūrės į tavo darbą, kol jis neužpatentuotas. Nes yra plagiato rizika“, – sako ji.
M. Urbanavičius pabrė-ia, jog verslas tėra vienas iš keleto galimų menininko kelių. Kitos karjeros kryptys taip pat yra gera patirtis, pavyzdžiui, dirbti samdomu dizaineriu arba socialinėje veikloje.
Sėkmės istorijos
Doc. Juozas Brundza, VDA dizaino katedros vedėjas, pasakoja apie jau realizuotus projektus. Tarp jų – Živilės Lukšytės šviestuvas „Light Stick“, kuris buvo gaminamas Italijoje, Karolinos Petraitytės edukacinės priemonės, Igno Survilos ir Rapolo Gražio sukurti daiktai.
Paspirtuko „Pigeon“ kūrėjas I. Survila, pastebėjęs, kad paspirtukas yra neišvystyta ir vaikiška laikoma transporto priemonė, ėmėsi jį tobulinti, galiausiai išvystė produktą ir įkūrė įmonę ,,City Birds“. Jis pasakoja, kad pradėti paspirtukų gamybą padėjo kapitalas, surinktas sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“, o atsiradus investuotojams Šveicarijoje, įmonė pradėjo gaminti produkciją Kinijoje. Tiesa buvo planų perkelti gamybą į Europą, bet, anot I. Survilos, kainų sistema Kinijoje atrodė ekonomiškesnė. Savo kompaniją jis pardavė 2019 m.
R. Gražys, „Lava Drops“ elektrinių gitarų sumanytojas, pasakoja, kad kurdamas jas bendradarbiavo su muzikantais, muzikos instrumentų inžinieriais, medžiagų technologais. Tačiau verslą pradėjo be investuotojų pagalbos, pats išvystė produktą. Jis aktyviai dalyvavo pasaulinėse parodose Los Andžele, Holivude, Dubajuje, tai padėjo išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su muzikantais. R. Gražio gitaros yra rankų darbo, taigi – ne masinės gamybos produktas, todėl investuotojų pagalba jam nebuvo būtina.
REKOMENDUOJAME
