Lietuva – vis dar Europos dviračių provincija

Publikuota: 2016-04-30
„Kai dviratis taps tikra alternatyva viešajam transportui, kai minti dviratį taps madinga ir kai be baimės vaikus leisime dviračiais važiuoti į mokyklą, galėsime drąsiai sakyti, kad lietuviai įstojo į dviračių šalių klubą“, – sako praeityje garsus dviratininkas, olimpinis čempionas Gintautas Umaras. 
Tomo Juknevičiaus nuotr.
„Kai dviratis taps tikra alternatyva viešajam transportui, kai minti dviratį taps madinga ir kai be baimės vaikus leisime dviračiais važiuoti į mokyklą, galėsime drąsiai sakyti, kad lietuviai įstojo į dviračių šalių klubą“, – sako praeityje garsus dviratininkas, olimpinis čempionas Gintautas Umaras. Tomo Juknevičiaus nuotr.
 

Pavakare Vilniuje, Gedimino prospekte, pamačius keletą valdininkų ar meno žmonių, minančių dviračius, ar kokiame gūdžiame kaime išvydus, kaip ūkininkės vorele važiuoja karvių melžti, gali susidaryti įspūdį, kad Lietuva – dviračių Meka. Anaiptol.

Statistika skelbia ką kita – Lietuva yra kuo gūdžiausia Europos dviračių provincija. Lietuvoje per metus parduodama apytikriai 30.000–35.000 dviračių. Štai Olandijoje tūkstančiui gyventojų parduodama apie 60 naujų dviračių, Suomijoje – 57, Vokietijoje – 50, Švedijoje – 51, Lenkijoje – 29, Čekijoje – 37, o Lietuvoje tik – 12–14 dviračių.

Prekyba naujais dviračiais Lietuvoje išties neauga: jei vienais metais pakyla penktadaliu, kitais tiek pat mąžta. Žmonės dar vis atsainiai žiūri į sveikatą, aplinkos apsaugą, o neretai turiningesniam laisvalaikiui tiesiog neturi pinigų. Dviračių takų struktūra ir kokybė taip pat yra chroniška kliūtis pasiryžusiems minti dviračiais į darbą ar mokyklą.

Didmiesčiuose – nesaugu

Visą gegužę „Europos dviračių iššūkyje“ dalyvausiantys europiečiai varžysis, kurio miesto dviratininkai per mėnesį numins daugiausia kilometrų. Keturi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Telšiai – paskelbė priėmę „iššūkį“, užsimojo suburti kuo daugiau dalyvių ir populiarinti dviračių kultūrą. Užmojis, be abejo, gražus. Kuo jis baigsis, parodys laikas.

Dviratininkas, olimpinis čempionas Gintautas Umaras sako, kad iš tiesų pirmieji dviračių kultūros atgimimo ženklai mūsų šalyje tik kalasi.

„Važinėjantis dviračiu smagiai leisti laisvalaikį lietuviams jau tampa įprasta, šiltuoju metų sezonu sporto salės treniruoklį pakeisti dviračiu taip pat madinga, – vardija p. Umaras. – Bet dviratis dar netapo kasdiene susisiekimo priemone kaip kad Olandijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.“

Anot jo, žmonės, kurių vis daugiau norėtų vykti į darbą dviračiu, čia niekuo dėti. Atsakomybę turėtų prisiimti valdininkai, metai iš metų žadantys ir niekaip nesugebantys dviračių takų infrastruktūros projektų išjudinti iš mirties taško, o takams tiesti – rasti pinigų.

„Gal kai kurie biurokratai nuvažiuoja į Amsterdamą, Stokholmą ar Turku pasidairyti patirties, tačiau parvežtos gerosios idėjos dūla komisijų stalčiuose. Vien ko vertos amžinosios lietuviškų standartų paieškos, tapusios dviratininkų pajuoka. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje negalima pritaikyti vokiškų dviračių takų standartų?“ – retoriškai klausia p. Umaras.

Nuostabą pašnekovui kelia ir ankstesnės Vilniaus valdžios sprendimas tiesiog per dalį Pilies gatvės nubrėžti baltą liniją ir tai pavadinti dviračių taku.

„Žinoma, gerai, kad ta linija atsirado. Propaganda buvo masinio poveikio. Tačiau jau prabėgo dešimtmetis, o veiksmų nėra. Linija ir liko tik linija, o pavadinti ją dviračių takų liežuvis neapsiverstų“, – kerta p. Umaras.

Nei vizijos, nei plano

Praeityje garsiam dviratininkui pritaria ir Stanislovas Grubliauskas – dviračių entuziastas iš Panevėžio, klubo „Dviračiai“ pirmininkas. Dviračiu 29 Europos valstybes – nuo Albanijos iki Šveicarijos – apkeliavęs p. Stanislovas randa, su kuo palyginti Lietuvoje esančią dviračių infrastruktūrą.

„Nekalbu apie Olandiją, Šveicariją, Vokietiją, nes būtų nekorektiška lyginti turtingas, senų demokratijos tradicijų šalis su posovietine Lietuva. Artimiausios Lietuvai pagal ekonominę padėtį yra Slovakija, Slovėnija, Vengrija. O jų dviračių takų infrastruktūra ir kokybė – geriausia Europoje. Lietuva ta linkme tik pradeda eiti, pamažu randasi supratimas apie dviračių kultūros būtinybę“, – kalba p. Grubliauskas. Jo įsitikinimu, šiuo metu Lietuva neturi ateities vizijos, bendros infrastruktūros plėtros plano šalies mastu, prisijungiant prie Europos dviračių takų tinklo.

„Didelė problema – atskirų atsakingų žmonių inertiškas mąstymas, formaliai atlikti darbai, prarastas atsakomybės jausmas už prastai ar visai neatliktus darbus. Vadovaujamasi logika, kam daryti, jei vis dar galima nedaryti. Nėra stimulo diegti šios srities naujovių, plėsti takų tinklo“, – žeria p. Stanislovas. Jis pateikia konkrečių pavyzdžių iš savivaldybių: bevariklio transporto plėtros darbo grupė pateikia raštu pasiūlymus, jie apsvarstomi, nukeliauja pas valdininką, kuris atsakingas už bendrus eismo keliais reikalus, ir 95% lėšų tenka automobilių eismui gerinti, o dviračių takų infrastruktūrai gerinti ir plėsti lieka trupiniai.

Pasak p. Grubliausko, priemiesčių gyventojai mielai važinėtų dviračiais, jei būtų daugiau standartus atitinkančių takų, jungiančių juos su miestų centrais: „Poreikis yra, lėšų atsirastų, jei jos būtų kitaip paskirstomos. Reikia noro ir paskatų tai padaryti civilizuotai. Žinoma, vietos iniciatyvų yra, bet racionaliau tai pasiekti būtų galima veikiant vieningai, valstybės mastu“.

Pozityvumo ženklai

Anot p. Umaro, kol lietuviai 90% dviračių perka laisvalaikiui ar kaip alternatyvą treniruokliui vasarą, apie Lietuvos kaip dviračių valstybės pažangą sunku kalbėti.

„Kai dviratis taps tikra alternatyva viešajam transportui, kai minti dviratį taps madinga ir kai be baimės vaikus leisime dviračiais važiuoti į mokyklą, galėsime drąsiai sakyti, kad lietuviai įstojo į dviračių šalių klubą“, – sako p. Umaras.

Dabar jis įžvelgia tik keletą pozityvumo ženklų. Pirmasis susijęs su pačia transporto priemone – dviračiu. Anot pašnekovo, žmonių jau nebemasina šūkis „pirkti pigiau“ ir įsigyti nepatvarius, neilgaamžius, pačius pigiausius dviračius. Atslūgus 2008-aisiais kilusiai krizei, vis daugiau dviračių entuziastų pradėjo orientuotis į žinomų prekės ženklų dviračius, atstovaujamus tvirtas pozicijas turinčių pardavėjų. Tai – Taivane, Olandijoje, Čekijoje, Vokietijoje pagaminti dviračiai, atitinkantys vidutinį ar aukštesnį segmentą.

Antrasis pozityvus ženklas susijęs su dviračių takais. Neblogai dviračių takais išraizgyta Klaipėda, Panevėžys, Jonava, Ignalina, pajūris. Deja, kitur padėtis liūdna. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje populiariausi – universalūs hibridiniai dviračiai, kuriais sąlyginai galima įveikti ir bekelę. Kita vertus, rekonstruojama daug mažųjų kelių, asfaltuojami žvyrkeliai ir vis daugiau dviratininkų mėgėjų važiuoja plentais. Ypač daug geros dangos maršrutų aplink Vilnių ir pajūryje.

Dviratis ar treniruoklis

Pasak p. Umaro, orui šylant vis daugiau lietuvių išėję iš uždarų sporto klubų dairosi, kaip sveikai praleisti laisvalaikį. Ženklų, kad dviratis laimi prieš treniruoklį, pašnekovas įžvelgia:

„Puoselėti sveiką gyvenseną dabar madinga, tam naudojamas ir dviratis“, – sako p. Umaras. Jis mini Suomiją – ten kur kas šalčiau, darganota, dažniau lyja ir sninga, o minančių dviračius daugėja sparčiausiai Europoje. Anot p. Umaro, tai lemia puiki infrastruktūra, eismo saugumas ir daugelį metų propaguojama sveika gyvensena. Nuo 1966 m. suomiai sugebėjo sumažinti sergamumą širdies kraujagyslių ligomis tarp vyrų 65%, o bendrai – 50%.

„Dviratininkas Lietuvoje net baisiausiame sapne nesusapnuotų, kad žiemą važiuoja dviračiu kartu su automobiliais kad ir į darbą. Tai būtų nesaugu. O suomiai važiuoja, ir ne sapnuose“, – šypsosi p. Umaras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Egipto kurortų viešbučiai 2019 m. gali pabrangti trečdaliu 5

Egipto viešbučių pajamos didės, prognozuoja ekspertai. Ir ne tik dėka augsiančio šios šalies viešbučių...

Paslaugos
2019.02.17
Taline turistai pernai išleido milijardą eurų, daugiausiai lankėsi suomių 7

Užsienio šalių piliečiai Taline 2018 m. lankėsi 4,6 mln. kartų, rodo miesto valdžios paskelbti preliminarūs...

Paslaugos
2019.02.17
Filmo premjera: ką mums liudija „Purpurinis rūkas“ 4

Kino teatruose pradėtas rodyti naujas Raimundo Banionio filmas „Purpurinis rūkas“, pirmiausiai skirtas žiniai...

Laisvalaikis
2019.02.16
Karaliaus Mindaugo taurė dosni žaidėjams ir žiūrovams 1

Šį savaitgalį keturi stipriausi šalies krepšinio klubai Vilniaus „Siemens“ arenoje stos į kovą dėl Karaliaus...

Laisvalaikis
2019.02.16
Išrinktos kūrybiškiausios lietuvių autorių knygos

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai sudarė...

Laisvalaikis
2019.02.15
Istorinis Gelgaudiškio dvaras išnuomotas naujiems savininkams 3

Šakių rajono savivaldybė, aštuonis kartus mėginusi išnuomoti restauruotą Gelgaudiškio dvarą, devintąjį kartą...

Laisvalaikis
2019.02.15
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį Lietuva gausybe oficialių ir kultūrinių iniciatyvų pasitinka vasario 16-ąją. Tačiau...

Laisvalaikis
2019.02.15
Vasario 16-osios renginiai – nuo laužų iki fejerverkų 1

Po 2018 m. paminėto Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio atliktos apklausos parodė, jog Vasario 16-oji...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Lufthansa“ keleivį padavė į teismą už tai, kad jis neskrido 15

Oro linijos „Lufthansa“ padavė į teismą keleivį, kuris įsigijo bilietus skrydžiui su persėdimu, tačiau...

Laisvalaikis
2019.02.14
Ant Užgavėnėms skirtos monetos liepsnoja Morė 1

Lietuvos bankas išleidžia trečiąją tradicinėms lietuvių šventėms įamžinti skirtą monetų seriją, šįkart jos...

Laisvalaikis
2019.02.12
Didysis „Grammy“ laurų vainikas – kantri muzikos atlikėjai

Pagrindinį šių metų „Grammy“ apdovanojimą – statulėlę už geriausią metų albumą – pelnė JAV kantri muzikos...

Laisvalaikis
2019.02.11
BAFTA išsirinko kino favoritus

Sekmadienio vakarą Londone įvyko 72-ieji Didžiosios Britanijos kino industrijos apdovanojimai BAFTA, kuriuose...

Laisvalaikis
2019.02.11
Motyvacija fiziniam aktyvumui: naujausios sporto tendencijos Premium

Ar šiandien jau supypsėjo jūsų telefonas, pranešdamas, kad per ilgai sėdite prie kompiuterio? O gal dėl to...

Laisvalaikis
2019.02.10
Išrinktos gražiausios metų knygos

Artėjant Vilniaus knygų mugei, paskelbtos Knygos meno konkursą laimėjusios gražiausios metų knygos.

Laisvalaikis
2019.02.09
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šis savaitgalis kvepės šviežiais agurkais ir kava. Rimtesnių užmojų turintiems pravers užsukti į „mokslo...

Laisvalaikis
2019.02.08
Tarp Roterdamo ir Berlyno kursuos džiazo traukinys

Birželį iš Roterdamo turėtų pajudėti pirmieji naktiniai džiazo traukiniai į Berlyną. Taip planuoja projekto...

Laisvalaikis
2019.02.07
Kokius „Kino pavasario“ filmus mums rekomenduoja užsienio kino kritikai

Ir tikrasis, ir „Kino pavasaris“ (KP) – jau čia pat. Pastarasis vyks kovo 21–balandžio 4 dienomis, tad jo...

Laisvalaikis
2019.02.05
Amerikoje praūžė sporto ir reklamos šou – „Super Bowl“

Milijonai žiūrovų, išlaidų ir pelno – taip galima apibūdinti kasmet amerikietiškojo futbolo sezoną...

Laisvalaikis
2019.02.04
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Artėjant Vilniaus knygų mugei – jau 20-jai, naujų knygų lentyna akivaizdžiai pilnėja. Šįsyk joje – mąstyti,...

Laisvalaikis
2019.02.03
Už 4 mln. Eur bus atnaujinta Kauno muzikinio teatro scena 2

Kauno muzikinis teatras netrukus pradės scenos atnaujinimo darbus. Dėl jų teatras bus uždarytas nuo kovo...

Laisvalaikis
2019.02.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau