„Volvo“ ruošia elektra varomą XC90 įpėdinį

Iki 2030 m. „Volvo“ modelių gamoje liks tik elektra varomi automobiliai, o jau šio dešimtmečio viduryje ketinama metines elektromobilių prekybos apimtis padidinti iki 600.000. Šiuo metu kinų koncerno „Geely“ valdomas Švedijos gamintojas siūlo tik du elektra varomus modelius – krosoverius „XC40 Recharge“ ir jo versiją „C40 Recharge“. Jie gaminami naudojant įvairaus tipo pavaros sistemoms pritaikytą platformą CMA. Tačiau netrukus elektromobilių gama bus išplėsta naujos kartos elektromobiliais.

Kokie jie bus, įsivaizduoti leidžia „Volvo“ parodytas koncepcinis modelis „Concept Recharge“. Tai – dabartinio didžiojo SUV tipo modelio XC90 įpėdinio prototipas, tapsiantis pirmuoju specialiai elektros pavarai sukurtu „Volvo“ automobiliu. Hakanas Samuelssonas, „Volvo“ vadovas, yra pareiškęs, kad būsimasis serijinis automobilis nebebus žymimas XC90 kodu ir techniniu požiūriu bus artimas elektra varomam „Polestar 3“.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/970?placement=

Pastaroji markė yra 2017 m. įkurto „Volvo“ padalinio, skirtas aukštos klasės elektromobilių gamybai, produktas.

H. Samuelssonas tvirtina, kad būsimajam serijiniam modeliui „kaip vaikui“ bus suteiktas vardas. Serijinė „Concept Recharge“ versija vėl užims SUV modelių gamos flagmano poziciją, o jo konstrukcijos komponentai bus naudojami „daugybei“ kitų naujos kartos elektromobilių.

Skandinaviški motyvai

Robinas Page‘as, „Concept Recharge“ dizaino vadovas, aiškina, kad naujojo kūrinio dizainas atskleidžia naujų technologijų suteikiamas galimybes. Viena iš jų – lygios salono grindys, po kuriomis įrengti elektros motorams energiją tiekiantys akumuliatoriai. Kadangi automobilyje nėra daug erdvės užimančio vidaus degimo variklio, dizaineriai pakeitė kėbulo proporcijas – suformavo trumpas kėbulo iškyšas ir ilgą ratų bazę. Tai konstruktoriams leido pakoreguoti sėdynių įkomponavimo vietas, išlaikant SUV savininkų mėgstamą aukštą sėdėjimo poziciją ir pažeminti kapoto liniją. Prietaisų skydelyje matyti didelis, vertikalus 15 colių įstrižainės jutiklinis ekranas, kuriuo valdoma „Google“ programinės įrangos pagrindu sukurta naujoji „Volvo“ informacinė ir pramogų sistema. Salonui panaudotos medžiagos, turinčios suteikti „tikro skandinaviško gyvenamojo kambario pojūtį“.

Kitas, priešais vairo ratą įkomponuotas ekranas atlieka virtualaus prietaisų skydelio funkciją. Koncepciniam modeliui panaudotos į priešingas puses, lyg vartai, atsidarančios durelės, tačiau kol kas nėra žinių, kad toks sprendimas bus ir serijiniame modelyje. Tokias dureles dizaineriai dažnai mėgsta įkomponuoti koncepciniuose modeliuose, nes toks sprendimas leidžia geriau parodyti salono dizainą. Pagal skandinaviško dizaino tradicijas, automobilyje taikyta „mažiau, bet geriau“ filosofija. Šįkart ji palietė fundamentalius „Volvo“ stiliaus elementus. Pavyzdžiui, priekinėje dalyje neliko jokios stilistinės užuominos į markei būdingas radiatoriaus groteles – vietoje jų matyti tik profiliuotas skydas su gamintojo ženklu ir įžambine juosta. Priekiniai žibintai – kaip įprasta, „Toro kūjo“ formos, tačiau panaudojus naujas LED šviestuvų technologijas, jie tapo visiškai siauri.

Ruošiamas autonomijai

Priekinėje stogo dalyje, virš priekinio stiklo, įmontuotas lazerinis skeneris – lidaras. Šis kartu su „Nvidia“ duomenų apdorojimo sistemomis veikiantis „Luminar Technologies“ gaminys, iki šiol naudojamas autonominių automobilių valdymo sistemose, bus bazinėje būsimojo SUV modelio įrangoje. Gamintojas deklaruoja, kad lidaras leis gerokai padidinti automobilio saugumą ir prisidės prie spartaus autonominių sistemų įdiegimo. Kol kas nėra skelbiama, kada elektra varomas XC90 įpėdinis pasieks prekybos salonus. Tikėtina, kad tai nebus artimiausiais metais, nes dar 2022-aisiais „Volvo“ ketina pateikti elektrifikuotą XC90 versiją.

Kol kas apie gamintojo pateikiama informacija apie būsimąjį elektromobilį apsiriboja vizualizacijomis, nėra nieko skelbiama apie naudojamų elektros motorų galią ar apie numatomą būsimojo automobilio kainų lygį.

Elektrifikacijos planų įgyvendinimui kartu su Švedijos įmone „Northvolt“ iki 2026-ųjų Europoje ketinama atidaryti akumuliatorių „gigafabriką“. Jame bus gaminamos naujos kartos baterijos, kurių konstrukcija leis jas naudoti kaip struktūrinį automobilio elementą. Žadama, kad švediški akumuliatoriai leis elektromobiliams be sustojimo nuvažiuoti iki 1.000 km ir užtikrins gerokai spartesnį įkrovimą. Numatomas „gigafabriko“ metinis pajėgumas sieks 50 gWh. Galima palyginti – „Teslos“ „gigafabriko“ Nevadoje gamybinis pajėgumas siekia 35 gWh.