Paskatos, kurios (ne)pasiteisina
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, kitose didžiosiose automobilių rinkose birželį nuosmukis buvo matuojamas dviženklėmis išraiškomis: Ispanijoje naujų automobilių parduota 36,7%, Vokietijoje – 32,3%, Italijoje – 23,1% mažiau nei prieš metus.
Prancūzijos automobilių industriją iš liūno ištraukė birželio pradžioje pradėjęs veikti 8 mlrd. Eur vertės pramonės gelbėjimo planas. Nors jame didžiausias dėmesys skiriamas nuo COVID-19 nukentėjusiems transporto priemonių gamintojams, buvo pasirūpinta ir tuo, kad prancūzai tų gamintojų produkciją galėtų įsigyti.
Paskata elektromobilius perkantiems gyventojams buvo padidinta iki 7.000 Eur. Taip pat atsirado priemonė, pagal kurią seną automobilį utilizavęs gyventojas gauna 5.000 Eur elektromobiliui arba hibridiniam automobiliui įsigyti. To pakako, kad, pavyzdžiui, plačią hibridinių modelių gamą siūlančios „Toyotos“ pardavimai Prancūzijoje šokteltų beveik 17%, palyginti su praėjusių metų birželiu. Tiek hibridinius, tiek elektromobilius siūlančios „Hyundai“ pardavimai išaugo net 27%.
Mūsų šalyje naujų automobilių pardavimai, ACEA duomenimis, birželį traukėsi 28%, o labiau popieriuje nei realybėje egzistuojančios paskatos persėsti į naujesnes ir ekologiškesnes transporto priemones, vargu ar prisidės prie spartesnio rinkos atsigavimo.
Balandžio pabaigoje Lietuvoje atsirado galimybė gauti 4.000 Eur arba 2.000 Eur valstybės paramą perkant naują arba ne senesnį kaip 5 metų elektromobilį. Tačiau reikalavimai norintiems pasinaudoti šia parama nustatyti tokie, kad realaus proveržio sunku tikėtis.
Pirmiausia, paskatą gausite tik tuo atveju, jei naują elektromobilį jau būsite įsigijęs, kitaip tariant, išleidęs mažiausiai 25.000 Eur, nes tiek kainuoja pigiausios tokio tipo transporto priemonės. Be to, paramą gaus tik tie, kurie elektromobilių savininkais tapo ne anksčiau kaip kovo 13 d.
Įsivaizduokime hipotetinį pirkėją, turintį 20.000 Eur naujam automobiliui. Gavęs valstybės pagalbą čia ir dabar jis, tikėtina, pagalvotų apie elektromobilį. O realiame gyvenime veikiausiai nueis savo pinigus išleis dyzeliniam automobiliui. Galų gale, už tiek išeis didesnė, komfortiškesnė ir geriau įrengta transporto priemonė nei pigiausias elektromobilis.
Tiesa, Kristina Sabaliauskienė, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja, VŽ yra pripažinusi, kad valstybės „principas yra mažinti užterštumą, o ne skatinti transporto priemonių pardavimus“. Dėl tos pačios priežasties parama netaikoma ir iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams.
Lietuvoje važinėjančių automobilių vidutinis amžius yra 15 metų, keliuose dominuoja dyzelinės transporto priemonės, todėl paskatos persėsti į naujesnius ir ekologiškesnius automobilius ir būtų tiesiausias kelias į taršos mažinimą. Deja, šie susisiekiantys indai biurokratiniuose koridoriuose nesusisiekia.
Tiesa, dar egzistuoja 1.000 Eur parama gyventojams, kurie savo seną ir taršų automobilį atiduoda utilizuoti, tačiau automobiliais prekiaujančios įmonės teigia, kad tokia suma yra per maža, kad reikšmingai prisidėtų prie šalies automobilių parko naujinimo. Nenuostabu, kad nuo praėjusių metų lapkričio šia priemone nepasinaudojo nė 1.000 gyventojų.
Prieš porą savaičių ACEA paskelbė apžvalgą, kurioje vertino kokias paskatas ar mokesčių lengvatas elektromobiliams įsigyti taiko įvairios Europos šalys.
Ironiška, kad šioje apžvalgoje buvo parašyta, jog Lietuva yra vienintelė ES šalis, netaikanti išvis jokių priemonių. Veikiausiai toks sakinys atsirado iš nežinojimo. Kita vertus, ar galima sakyti, kad priemonės yra taikomos, jei jos neveikia?
VŽ nuomone, jei kas ir paskatins lietuvius pradėti pirkti ekologiškus automobilius, tai nebent Europos Komisijoje brandinamas planas elektromobiliams visose šalyse taikyti 0% PVM. Lietuviškos pagalbos priemonės to tikrai nepadarys, nes yra skirtos ne tam, kad veiktų, o tik tam, kad dėl šventos ramybės būtų sudėliotos varnelės.
