FT: 2023-ieji bus šilčiausi metai per visą Žemės istoriją
Europos meteorologijos tarnybos „Copernicus“ pranešimu, spalio temperatūra buvo 0,85 °C aukštesnė už daugiametį mėnesio vidurkį. Pasak FT, ši anomalija buvo daugiau nei dvigubai didesnė, negu rugsėjį, ir didžiausia per visą stebėjimų istoriją.
Pasak Samanthos Burgess, „Copernicus“ direktoriaus pavaduotojos, toks „išskirtinis“ spalis buvo užfiksuotas po keturių mėnesių, per kuriuos buvo „sutriuškinti bet kokie pasaulinės temperatūros rekordai“.
Anot FT, vienas po kito sekantys rekordiniai karščiai rodo, kad pasaulis artėja prie neišvengiamybės, laikantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo, apriboti vidutinės temperatūros kilimą iki idealių 1,5 °C arba gerokai mažiau nei 2 °C nuo pramonės eros.
Davidas Reay'us, Edinburgo universiteto klimatologas, sako, jog 2023-ųjų oro bei jūros temperatūros, jūros ledo tirpsmo ir kiti duomenys atrodo tarsi iš Holivudo filmo. Anot klimatologo, jei „mūsų dabartinės pasaulinės pastangos kovoti su klimato kaita būtų filmas, jis vadintųsi „Karštoji sumaištis“.
Dar daugiau iškastinio kuro
Naujausioje JT ataskaitoje, paskelbtoje lapkričio 8 d., prieš mėnesio pabaigoje vyksiantį COP28 aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, teigiama, kad vyriausybės planuoja 2030 m. iškastinio kuro išgauti daugiau nei dvigubai didesnį kiekį, kuris atitiktų klimato atšilimo apribojimą iki 1,5 °C.
„Vyriausybės tiesiog padvigubina iškastinio kuro gamybą; tai reiškia dvigubą bėdą žmonėms ir planetai“, – sakė Antonio Guterresas, JT generalinis sekretorius.
„Financial Times“, cituodamas JT gamybos apimties atotrūkio ataskaitą, rašo, jog „kiekvienos pasaulio šalies iškastinio kuro plėtros planuose nurodyta, kad anglies gavyba augs iki 2030 m., o naftos ir dujų gavyba – bent iki 2050 m.“.
Ataskaita įspėja apie „riziką ir netikrumą“, susijusį su tokiomis technologijomis, kaip anglies dioksido surinkimas ir saugojimas bei anglies dioksido šalinimas. Šios technologijos dažnai minimos kaip būdas tęsti gamybą naftą ir dujas eksportuojančiose šalyse. Pavyzdžiui, JAE, kurie buvo aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos šeimininkai.
JT teigimu, kadangi kyla abejonių dėl anglies dioksido surinkimo technologijų diegimo plačiu mastu, šalys turėtų siekti iki 2040 m. palaipsniui nutraukti anglies gavybą ir naudojimą, o iki 2050 m., palyginti su 2020 m., trimis ketvirtadaliais sumažinti naftos ir dujų gavybą bei naudojimą.
Naujausi scenarijai
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) naujausiuose scenarijuose teigiama, kad iki 2050 m. naftos paklausa sumažėtų beveik perpus, jei vyriausybės laikytųsi švarios energijos įsipareigojimų.
Pasak dr. Akshay Deoras'o, Readingo universiteto klimatologo, mūsų planeta ir toliau išgyvena nelaimingus meteorologijos istorijos etapus, o „temperatūros rekordai traiškomi su milžiniška persvara“.
Antai spalį užfiksuota, jog šeštą mėnesį iš eilės Antarktidos jūros ledo plotas sumažėjo iki rekordiškai mažo šiam metų laikui.
Tiesa, „Copernicus“ pastebi, kad jūros temperatūros anomalijos, susidariusios dėl El Ninjo meteorologinio reiškinio, kuris toliau šildo Ramųjį vandenyną, yra mažesnės nei tos, kurios buvo pasiektos šiuo metų laiku 1997 ir 2015 m., dėl to paties El Ninjo.
Aukštą temperatūrą lydėjo daugybė ekstremalių orų reiškinių visame pasaulyje.
Pastarąjį mėnesį šiaurinėje Australijos dalyje siautėjo neįprastai stiprūs miškų gaisrai. „Copernicus“ duomenimis, Vakarų Australijoje ir šiaurinėje šalies dalyje gaisrų skaičius ir intensyvumas „gerokai viršijo“ 20-ies metų vidurkį.
Spalį šiaurės Europoje prasiautė audra „Babet“, ypatingų nuostolių pridariusi Škotijoje; lapkričio pradžioje audra „Ciaran“ prasiautė visoje Jungtinėje Karalystėje, ypač – Pietų Anglijoje, taip pat didžiulių nuostolių pridarė Prancūzijoje; Italijoje, Toskanos regione, lapkričio pradžioje per parą iškrito pusės metų kritulių kiekis.
Visos šios stichijos kainavo žmonių gyvybių.
