Mirė disidentas, visuomenės veikėjas A. Terleckas
Atnaujinta 2 ir 3 skyreliais.
„Šiąnakt mirė tėvas. Prasmingą ir audringą gyvenimą nugyveno ir simbolišką datą pasirinko išeiti“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo disidento sūnus Ramūnas Terleckas.
A. Terleckas gimė 1928 metų vasario 9 dieną Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje.
Sovietų okupacijos metais A. Terleckas pasižymėjo disidentine veikla, ketverius metus buvo kalintas Taišeto lageryje, Sibire, vėliau ketverius metus kalintas tremtyje, Magadano srityje.
Pirmą kartą jis suimtas 1945 metų vasarą, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, paleistas.
Pokariu A. Terleckas Vilniaus universitete finansininko specialybę.
A. Terlecko pareiškimai ir laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis, leidžiamos brošiūros. 1976–1977 m. vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų.
Būdamas 36 metų, A. Terleckas įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė, bet diplomo negavo, jo diplominis darbas neįtiko politiškai.
Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lygos įkūrimas 1978 metais, minint 38-ąsias okupacijos metines.
1979 m. vasarą kartu su Laisvės lygos nariais leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. kartu su bendraminčiais parašė ir išplatino „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.
1987 metais jis ir jo vadovaujama Laisvės lyga buvo vieni pagrindinių pirmojo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo, skirto pasmerkti Ribentropo-Molotovo pakto pasekmes, organizatoriai.
2013 metais Seimas jam skyrė Laisvės premiją.
A. Terleckui buvo 95-eri.
A. Terlecko gyvenimas buvo ištisa kova, sako buvęs bendražygis
Antanas Terleckas savo gyvenimą atidavė kovai už tėvynės laisvę, sako buvęs jo bendražygis Jonas Volungevičius.
„Apie Antaną Terlecką galiu pasakyti vienu sakiniu – tai žmogus, visą gyvenimą paaukojęs tėvynei“, – ketvirtadienį BNS sakė buvęs politinis kalinys.
J. Volungevičiaus teigimu, vaikystėje ir jaunystėje patyręs sovietinę tikrovę, A. Terleckas visa esybe jai priešinosi.
„Jis su ta tikrove nesutiko, matė, kad kiekviename žingsnyje yra neteisybė, melas, skriauda. Žmogus savo vidumi tam priešinosi, todėl jo gyvenimas buvo ištisa kova“, – tvirtino nuo 1970 metų A. Terlecką pažinojęs J. Volungevičius.
Anot jo, A. Terleckas buvo tiesus žmogus, o tai jam nepadėjo politinėje veikloje.
Buvusio disidento sūnus Ramūnas Terleckas LRT radijui pasakojo, kad tėvas jam buvo vienas iš nedaugelio autoritetų, nes tai buvo labai drąsus, bekompromisis žmogus, revoliucionierius.
„Kaip sakydavo, aš neprašysiu okupantų leidimo rengti man kokį nors mitingą, aš laužysiu taisykles ir eisiu į priekį. Jis tikėjo savo teisumu, tikėjo, kad Lietuva bus laisva“, – prisiminė sūnus.
Pasak jo, kovoti su sovietine santvarka tėvą vertė bekompromisė ir revoliucinga dvasia, tačiau priešams jis nejautė neapykantos.
„Jis norėjo jį (priešą – BNS) nugalėti, pasigalynėti. Kaip sakydavo: atsikeliu 5 val. ryto ir galvoju, kaip tai sovietų valdžiai įkąsti“, – tvirtino R. Terleckas.
G. Nausėda: Lietuva neteko vieno ryškiausių kovotojų už laisvę
Ketvirtadienį mirus žinomam buvusiam disidentui Antanui Terleckui Lietuva neteko vieno ryškiausių kovotojų už laisvę, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Europa skiria apčiuopiamus pinigus komandų išvykoms: GBTA, didžiausios pasaulinės verslo kelionių asociacijos, vertinimu, Europos verslo kelionių išlaidos 2024 m. siekė apie 360,4 mlrd. Eur, kas yra 10,4 % augimas, lyginant su 2023 m. Šių metų prognozės taip pat rodo verslo kelionių augimo trajektoriją: Europoje 65 % planuotojų tikisi didesnių susitikimų biudžetų, o 82 % 2025 m. rengs fizinius susitikimus. Kitaip tariant, biudžetai grįžta į pilną „susitikimų ir išvykų“ ciklą.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
Vienas sparčiausiai besiplečiančių sporto klubų tinklų Lietuvoje „Sportgates” įsigijo kitą rinkos žaidėją „Fitclub” ir per šiuos metus savo sporto klubų tinklą padvigubino.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
„Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos“, – rašoma jo užuojautoje.
Joje pabrėžiama, kad A. Terleckas nuo jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas.
„Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – tvirtino G. Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad A. Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema.
„Nepalaužiamas ryžtas ir valia, įkvėpusi bendražygius, ir padėjo pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą – Lietuvos Nepriklausomybę. Netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų, nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, – teigė ji.
