A. Rusteika: didžiausia gyvenimo laimė – dalintis

Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Verslas galėjo būti, jei būtume nupirkę, pastatę ir pardavę – galėjom uždirbti keletą milijonų, pasakyti ačiū visiems ir išeiti. Tačiau to nepadarėme, nes tai per brangus projektas, antro šanso gyvenime gal neturėsim kažką tokio padaryti“, – apie Meko skersvėjį Vilniaus Užupio rajone sako Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas, Rusteikų šeimos fondo steigėjas, mecenatas. VŽ jis pasakojo apie šiemet baigtus didžiuosius projektus – Dubingių bažnyčią, Meko skersvėjį, ir, kaip pats sako, didžiausią gyvenimo laimę – dalintis.

podcast::qLaSdyMx

Mecenatystės tradicijos senos kaip pasaulis, Lietuvoje jos irgi gyvos nuo LDK laikų. Gyva ji buvo ir pirmosios Nepriklausomybės metais, paskiau dėl visiems žinomų priežasčių – sovietmečio – tradicija nutrūko ir vėl pradėjo megztis sulig mūsų laikų Nepriklausomybe. Bet apie mecenatus ir patys mecenatai viešai apie save pradėjo kalbėti gal tik prieš dešimtmetį. Paklaustas, ką, jo nuomone, reiškia, kad ši tema pagaliau „išėjo į viešumą“, A. Rusteika atsako, esą visų pirma tai galėtų reikšti, kad atsirado mecenatų.