Elžbietos II eros pabaiga: karalienė mirė

Papildyta karaliaus Charleso III pareiškimu
Šių metų birželį 70-ąsias valdymo metines paminėjusią 96-erių metų monarchę nuo pernai spalio kamavo sveikatos problemos, dėl kurių jai buvo sunku vaikščioti ir stovėti.
„Karalienė mirė ramiai Balmorale šią popietę“, – rašoma Bakingamo rūmų pranešime.
Šalyje paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas.
Mirus Elžbietai II, sostas atitenka jos vyriausiajam sūnui 73-ejų Charlesui, kuris vadinsis oficialiai vadinsis karaliumi Charlesu III. Rūmų pranešime pažymima, kad „šį vakarą karalius ir karalienė konsortė liks Balmorale, o rytoj grįš į Londoną“.
Naujasis karalius netrukus paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad „mano mylimos Motinos, Jos Didenybės Karalienės, mirtis man ir visiems mano šeimos nariams yra didžiausio liūdesio momentas. Giliai gedime dėl brangios valdovės ir labai mylimos motinos išėjimo“.
„Žinau, kad jos netektį giliai jaus visa šalis, karalystės ir Sandrauga bei daugybė žmonių visame pasaulyje. Šiuo gedulo ir permainų laikotarpiu mane ir mano šeimą guos ir palaikys žinojimas, kad karalienei taip plačiai buvo jaučiama pagarba ir gili meilė“, – teigia karalius.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1512?placement=
1926 m. balandžio 21 d. gimusi Elžbieta sostą paveldėjo 1952 m. vasario 6 d., netikėtai mirus tėvui karaliui Jurgiui VI, ir buvo pristatyta pasauliui kaip nusilpusios karalystės ir byrančios imperijos „nauja pradžia“.
„Jau nebesame imperatoriškoji galia. Mes suprantame, ką tai reiškia mums patiems ir mūsų santykiams su likusiu pasauliu“, – kalbėjo ji, prisiėmusi sau, kaip vėliau yra sakiusi, vaidmenį „vesti šią karalystę per besikeičiančius laikus“.
Pasak BBC, karalienės uždavinys sau buvo siekti, kad nuoseklumas ir pastovumas taptų svarbiausiomis jos valdymo savybėmis, taip puoselėjant patikimos ir ištikimos monarchės įvaizdį.
Karalienės valdymo nuopelnus skaičiuojanti žiniasklaida pabrėžia, kad ji palaikė Tautų Sandraugą – Didžiosios Britanijos, jos buvusių kolonijų ir dominijų susivienijimą, kurią dabar sudaro 54 valstybės.
Tapusi karaliene Elžbieta II pripažino, kad monarchija turi prisitaikyti prie pokario nuotaikų, tarptautinės lygybės ir nepriklausomybės vertybių bei kolonializmo saulėlydžio.

1974-aisiais, sparčiai augančios infliacijos, dvejų visuotinių rinkimų ir IRA bombardavimo kampanijos Didžiosios Britanijos žemyninėje dalyje metais, karalienei teko vyriausiosios guodėjos vaidmuo.
„Mes daug girdime apie mūsų bėdas, nesutarimus ir nesantaiką, apie mūsų ateities netikrumą, – sakė ji tuomet. – Todėl mano šiandienos žinia – padrąsinimas ir viltis.“
Susiskaldžiusioje aštuntojo dešimtmečio Didžiojoje Britanijoje Elžbieta II reikėjo, kad jos žodžiai ir veiksmai būtų vertinami kaip neutralūs ir nešališki. Todėl ji griebėsi amžinųjų vertybių, kuriomis rėmėsi jos filosofija.
„Geranoriškumas yra geriau už apmaudą, tolerancija yra geriau už kerštą, užuojauta yra geriau už pyktį“, – sakė ji. Anot žiniasklaidos, iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paviršutiniška. Tačiau tai idealai, kuriuos karalienė demonstravo visą savo gyvenimą – Elžbieta II visada stengėsi atrodyti nuspėjama.
1992-aisiais, po dviejų savo vaikų skyrybų ir gaisro Vindzorų pilyje, karalienė prisipažino išgyvenusi annus horribilis. Anot BBC, karališkajai šeimai tai buvo krizės ir skandalo laikotarpis, kai jų prekės ženklas patyrė didelę žalą reputacijai. Vėliau Elžbieta II pareiškė, kad šiuo siaubingu metu jos atsakas buvo toliau daryti tai, ką visada darė, atsiriboti nuo ginčų ir bandyti „atskirti trumpalaikius dalykus nuo ilgalaikių“.
Velso princesės Dianos žūtis automobilio avarijoje 1997-aisiais sukėlė visuomenės nerimą, kuris išsiliejo didžiuliu spaudimu karališkosios šeimos nariams: buvo reikalaujama, kad Elžbieta II pasidalytų su pasauliu savo asmeniniu sielvartu. Tačiau ji nepaisė raginimų kreiptis į šalį, ir tik praėjus šešioms dienoms po Dianos mirties grįžo į Londoną ir „išėjo gyvai pasikalbėti su tauta“.
„Per kelias pastarąsias dienas mes visi išgyvenome tas emocijas. Taigi, ką dabar sakau jums, sakau kaip jūsų karalienė ir kaip močiutė, sakau iš širdies“, – kalbėjo Elžbieta II. Bene vienintelį kartą per savo karaliavimą ji leido susilieti dviem skirtingiems vaidmenims – viešajam monarchės ir privačiam močiutės. Tačiau net ir tame išskirtiniame kreipimesi Dianos laidotuvių išvakarėse ji išlaikė emocinį atstumą, ištikima savo įsitikinimui, kaip turi elgtis monarchas.

Tai pasiteisino. Iki savo deimantinio jubiliejaus 2012-aisiais karalienė užėmė nepakeičiamą vietą tautos širdyse. Per visą jos valdymo laikotarpį ir net pačiais sunkiausiais laikais karališkajai šeimai respublikonizmas Jungtinėje Karalystėje niekada nesulaukė didelio palaikymo.
VERSLO TRIBŪNA
Visus tuos metus, iki pat savo mirties 2021-ųjų balandį, už Elžbietos II nugaros stovėjo Edinburgo hercogas princas Filipas (1921–2021). Jiedu susilaukė keturių vaikų – tai sosto įpėdinis 73-ejų princas Charlesas, 72-ejų princesė Anna, 62-ejų princas Andrew ir 58-erių princas Edwardas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/840?placement=
Karalienės mirtis neabejotinai iškels klausimų dėl monarchijos likimo. Bent jau ta prasme, kad nė vienas karališkosios šeimos narys visuomenės nėra vertinamas taip palankiai kaip buvo vertinama Jos Didenybė.