Lietuvos gyventojai – dosniausi Ukrainos rėmėjai

Apklausos duomenimis, Latvijoje pagalbą pinigais skyrė 29%, daiktais ir maistu – 13% apklaustųjų. Estijoje – atitinkamai 34% ir 15% respondentų.
Lietuvoje pinigais ukrainiečius daugiausia remia 18–29 m. jaunimas (58%) ir 60–74 m. gyventojai (58%).
Prie humanitarinės pagalbos prisidėti daiktais, drabužiais ar maistu labiausiai linkę 50–59 m. gyventojai (31%).
Pasak apklausos rengėjų, žmonės ukrainiečiams skiria ir kitokią pagalbą, nei finansinė ir materialinė, tačiau ji nėra tokia populiari.
Po 3% Lietuvos gyventojų nurodė ukrainiečiams padėję ar padedantys savanoriaudami ir apgyvendindami karo pabėgėlius. Latvijoje tokią pagalbą teikia po 1%, Estijoje – atitinkamai 3% ir 1% apklaustų žmonių. Kas dešimtas lietuvis (12%), latvis (9%) ir estas (12%) pažymėjo randantys kitų būdų padėti Ukrainos žmonėms, tačiau jų nedetalizavo.
Po maždaug dešimtadalis (9%) apklaustųjų kiekvienoje šalyje pagalbos Ukrainai dar neskyrė, bet ketina tai padaryti.
Lietuvoje prie pagalbos jokia forma neprisidėjo ir to daryti neketina 13% apklaustųjų, Latvijoje ir Estijoje ši siekia atitinkamai 40% bei 33%.
Rėmimas atsieis pigiau
Čia pravartu prisiminti Jono Ohmano paramą Ukrainai tiekiančios organizacijos „Blue/Yelow“ vadovą sakius, kad remiant ukrainiečius ir jų kovą dabar, mums atsieis daug pigiau.
„Nes jeigu čia, Lietuvoje, bus karas, tai bus tūkstantį kartų brangiau visomis prasmėmis. Mes ne tik padedam ukrainiečiams, mes ten kariaujam, tai yra mūsų karas, mūsų egzistencijos dalykai, ir mes turim auksinį šansą su Vakarų pagalba, ukrainiečių ryžtu ir rankomis prisidėti prie to, kad Rusija būtų sustabdyta. Tikėtina, kad tai pavyks. Bet jeigu ne… Rusija pikta, ji turi savo naratyvus, turi savo propagandą, kuri sukasi dabar ir suksis toliau. Taip, šiuo metu tiesioginio pavojaus mes neturime, bet gyvename įtemptai… Ir jokių garantijų nėra“, – sakė VŽ J. Ohmanas.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų balandį. Joje dalyvavo po 1.000 kiekvienos šalies gyventojų.