Prezidento rūmai Kaune: 175 metai istorijos

Prezidentas A. Smetona sako kalbą iš prezidento rūmų balkono Lietuvos Respublikos 20-ųjų metinių proga. Kaunas, 1938 m. vasario 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

„Mėgstam pabambėti, kad valstybinės šventės niūrios, prasideda bažnyčioje, baigiasi kapinėse. Bet tokia mūsų istorija – kiekviena kova už laisvę pareikalavo aukų. Nepagerbę ir neperdavę jų atminimo, neužsiauginsime ateities herojų“, – sako Renata Mikalajūnaitė, Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė. Artėjančios Valstybės atkūrimo dienos proga su ja kalbėjomės apie tarpukario prezidentų namų praeitį ir dabartį.

„Sakyčiau, jog tarpukariu prezidentai turėjo didesnį autoritetą visuomenėje nei šių dienų vadovai. Nors jie nebuvo tiesiogiai renkami, dar iki užimdami aukštus postus buvo nusipelnę visuomenės pagarbą. Apie visus juos vadovėliuose skaitytume, net jei jie nebūtų tapę prezidentais“, – kalba R. Mikalajūnaitė. Anot jos, prezidentų autoritetą lėmė ir tuometės aplinkybės bei gyvenimo būdas. Nebuvo tiek informacinio triukšmo, pramogų, tad valstybinės ceremonijos, šventės, prezidentų kalbos žmonėms buvo svarbios.

Prezidento institucija Lietuvoje įkurta 1919 m. Ginčų dėl jos būta daug: svarstyta apie monarchiją; veikė triasmenis Valstybės Tarybos Prezidiumas, bet tokia struktūra stabdė sprendimų priėmimą sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Nors galiausiai buvo apsispręsta – Valstybės Taryba prezidentu išrinko Antaną Smetoną, kuris prisiekė 1919 m. balandžio 6 d., tačiau 1920 m. pavasarį Steigiamajame Seime diskusijos dėl prezidento institucijos vėl atsinaujino.