Įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos
2019-ųjų metų premijos laureatais tapo:
„Dirbu kaip koks sifonas“, – kažkada yra pasakęs kino režisierius Algimantas Puipa (g. 1951). Savęs palyginimas su daugkartinio naudojimo stikliniu indu, turėjusiu specialų mechanizmą gaminti burbuliukus, kuriais prisodrintas vanduo – „gazirovkė“ – sovietmečiu malšindavo mūsų troškulį, reiškia A. Puipos nuoseklų, daugelį kolegų erzinantį sugebėjimą dirbti nepaisant nieko – nei tarybinių laikų grimasų, nei permanentinių finansinių krizių, nei valstybinio kino amžinio menko rėmimo, VŽ yra rašiusi kino kritikė Rasa Paukštytė.
A. Puipa sukūrė ryškiausiais, meniškiausiais lietuviško vaidybinio kino kūriniais vadinamus filmus „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“. Taip pat – „Elzė iš Gilijos“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, Ir ten krantai smėlėti“, „Žaibo nušviesti“, „Velnių išvarymas iš Mykolų kaimo“, „Bilietas į Tadž Mahalį“ ir kt.
2012 m. už „Miegančių drugelių tvirtovę“ A. Puipa pelnė dvi „Sidabrines gerves“ – už geriausią filmą ir geriausią režisūrą. 2019 m. filmas „Kita tylos pusė“ Skandinavijos kino festivalyje, Helsinkyje, apdovanotas už geriausią filmą ir geriausią vyro vaidmenį (aktorius Juozas Budraitis).
Rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis (g. 1945) – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių. 
Žinomiausi S. Šaltenio kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“, pjesės „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Lituanica“.
Visiškai neseniai leidykla „Tyto alba“ išleido jo romaną apie sausio 13-osios įvykius „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.
S. Šaltenis yra Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras.
Operos solistė Asmik Grigorian (g. 1981) – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą. 
Sopranas Asmik Grigorian (g. 1981) studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvavo meistriškumo klasėse pas Gehamą Grigorianą, Vladimirą Prudnikovą, Badri Maisuradzę, Mirellą Freni.
2019 m. „International Opera Awards“ apdovanojimuose ji pripažinta Metų geriausia operos soliste moterimi – už pagrindinį vaidmenį Romeo Castelluci režisuotoje R. Strausso operoje „Salomėja“.
2005 ir 2009 m. A. Grigorian apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2016 m. buvo įvertinta tarptautiniu Metų jaunosios solistės prizu, 2018 m. jai įteiktas ordinas – Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“, 2019 m. – Kultūros ministerijos premija.
Kūrybinė grupė – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną. 
Teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitorės, performanso menininkės Linos Lapelytės trio už 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje rodytą operą performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ buvo įvertintos svarbiausiu bienalės apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“. Beje, ši opera 2017 m. „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose buvo įvertinta „Boriso Dauguviečio auskaru“ už novatoriškus ir originalius sprendimus. Ši opera – antras bendras menininkių kūrinys. Pirmasis – opera „Geros dienos!“, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, yra, ko gero, užsienio scenose daugiausiai rodytas Lietuvos kūrėjų spektaklis.
Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983) yra kino ir teatro režisierė. Debiutinis dokumentinis ilgametražis jos filmas „Rūgštus miškas“ buvo apdovanotas Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje ir sėkmingai keliauja po tarptautinius kino festivalius. Beje, „Rūgštus miškas“ yra pirmasis lietuviškas ilgo metro dokumentinis filmas, patekęs į oficialią vieno seniausių pasaulyje kino festivalių lokarno – programą.
Vaiva Grainytė (g. 1984) – rašytoja. Jos kelionių eseistikos knyga „Pekino dienoraščiai” (2012) buvo nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kategorijoje ir įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką. 2019 m. išleido poezijos knygą „Gorilos archyvai“.
Lina Lapelytė (g. 1984) – menininkė, muzikantė, kompozitorė. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse menininkų rezidencijų programose, nuo 2019 m. kaip vizituojanti lektorė dėsto Londono Karališkame meno koledže. Menininkės kūryba buvo pristatyta daugybėje tarptautinių parodų.
VERSLO TRIBŪNA
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
Naujiena Lietuvos radijo rinkoje – programėlė Radijas.lt. Tai patogi, šiuolaikiška ir funkcionali radijo klausymo platforma, suteikianti klausytojui platų lietuviško garsinio turinio pasirinkimą. Čia vienoje vietoje populiarios Lietuvos FM radijo stotys, taip pat pamėgtos licencijuotos šalies internetinės radijo stotys be reklamos, galimybė norimu metu klausyti radijo žinių, kitų informacinių laidų bei rubrikų, laimėti prizus ir sužinoti viską, kas vyksta mylimos radijo stoties eteryje bet kuriuo metu.
Šiemet gėrimų rinka visame pasaulyje, skaičiuojama, pasieks 276 milijardų dolerių pajamų ribą. Ateities projekcijos rodo, kad ši verslo niša į viršų stiebsis ir toliau. Kasmet augdama po beveik 9 proc., dešimtmečio pabaigoje turėtų pasiekti 380 mlrd. dolerių ribą, nors prieš mažiau nei dešimtmetį šie skaičiai buvo sunkiai suvokiami. Gėrimų rinka nuolat auga ir Lietuvoje.
Ekranų tinklas „2go“ pristato didžiausią vasaros įvykį Šiauliuose – SEL šou Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, rugpjūčio 22 dieną.
„Zita Bružaitė – tyliai talentinga, nepasimetusi vyriškoje kompozitorių spūstyje“, – rašė apie kompozitorę puiki, tačiau nebeveikianti svetainė „kamane.lt“.
Zita Bružaitė (g. 1966) baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1998 m. kompozitorė kartu su smuikininke Ilona Klusaite kamerinį ansamblį „Collegium“, populiarinantį XX a. muziką.
Pati Z. Bružaitė išskiria dvi savo kūrybos linijas. Vienai jų priklauso įvairiomis filosofinėmis idėjomis grindžiami kūriniai, skambantys daugiausia šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Kitą grupę sudaro nuosaiki tradicinė koncertinė kūryba įvairioms atlikėjų sudėtims.
Kompozitorė nemažai kuria vaikams. Antai Kauno muzikinio teatro žiūrovai jos vardą įsiminė po 2001 m. sukurtos operėlės-parodijos „Grybų karas ir taika“, kuri buvo pripažinta geriausiu Kaune spektakliu vaikams (rež. Aidas Giniotis). 2007 m. pasirodė opera-baletas „Voro vestuvės“ (rež. Jurijus Smoriginas).
2004 m. ir 2013 m. Z.Bružaitė tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo geriausių metų kūrinių konkurso laureate, 2008 m. jai buvo įteiktas „Fortūnos“ prizas už svarų indėlį į muzikinį Kauno teatrų gyvenimą.
Teatro ir kino aktorė Viktorija Kuodytė (g. 1970) baigė mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Didžioji jos kūrybinio kelio dalis susijusi su režisierium Eimuntu Nekrošium (1952–2018): dar Muzikos ir teatro akademijos studentė V. Kuodytė suvaidino jo režisuotame spektaklyje „Mažosios tragedijos. Mocartas ir Saljeris. Don Žuanas. Maras“, vėliau buvo pagrindiniai vaidmenys E. Nekrošiaus spektakliuose „Trys seserys“, „Hamletas“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Makbetas“, „Bado meistras“. Aktorė vaidino ir Jono Vaitkaus, Krystiano Lupos, Gintaro Varno, Algirdo Latėno spektakliuose, kino filmuose. Paskutiniai jos vaidmenys ekrane – A. Puipos režisuoti „Edeno sodas“ ir „Kita tylos pusė“.
V. Kuodytė tris kartus apdovanota „Kristoforo“ statulėle, ji geriausiems šalies teatralams buvo teikiama nuo 1995 iki 2002 m.
40 pretendentų
Šiemet gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją pretendavo per 40 visuomenės pasiūlytų kandidatų, kuriančių kultūros ir meno srityse. Komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu iš jų atrinko dvylika pretendentų.
Į trumpąjį pretendentų sąrašą pateko operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai tradiciškai teikiami Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
