Iliustruotoji istorija: Mussolini ir mafija
Kai Mussolini ir jo asmens sargybiniai vaikšto po miestelį Piana dei Greci, meras – garsus mafijos vadeiva Francesco Cuccia – paklausia, kam Mussolini tiek sargybinių, kai jo saugumu rūpinasi Cuccia. Įžeidi pastaba įsiutina Mussolini. Jis jau įtvirtinęs savo valdžią Italijoje (nors diktatūrą įves tik po kelerių metų), tad nusprendžia paskelbti Italijos mafijai karą.
Jeigu Mussolini pavyks sutriuškinti mafiją, jis ne tik apgins savo garbę, bet ir pritrauks fašistų partijai rėmėjų, kurių Sicilijoje smarkiai trūksta.
Salą valdo nusikaltėliai
Kai 1924 m. gegužę Mussolini atvyko į Siciliją, sala buvo žiaurios mafijos rankose: daugelyje miestų tikroji valdžia priklausė organizuotiems nusikaltėliams, ir nei gyventojai, nei policija niekaip negalėjo tam pasipriešinti. Nusikalstamumas buvo salos rykštė. Per savo vizitą Mussolini sužinojo, kad vien Marsalos mieste pastaraisiais metais įvykdyta 216 žmogžudysčių.
Įstatymai negaliojo visoje Trapanio provincijoje, kuriai priklauso Marsala. Kasmet čia buvo nužudoma apie 700 gyventojų ir pavagiama maždaug 30.000 naminių gyvulių. Vietos laikraštis 1924 m. drįso parašyti, kad provincija – ant žlugimo ribos. Vos po dviejų savaičių, kai apsilankė Sicilijoje, Mussolini paskyrė karinį išsilavinimą turintį Cesare Mori Trapanio provincijos prefektu – aukščiausiu administracijos pareigūnu.
Mori jau anksčiau gaudė nusikaltėlius Sicilijoje ir garsėjo kietumu. Mussolini išsiuntė jam telegramą duodamas visišką laisvę: „Jūsų ekscelencija turi carte blanche. Sicilijoje reikia atkurti absoliutų, kartoju, absoliutų valstybės autoritetą. Jeigu jums trukdys galiojantys įstatymai, išleisime naujų.“
Gavęs tokių pažadų Mori ėmėsi užduoties. Pirmasis oficialus jo darbas buvo dekretas, kuriuo jis atšaukė visus Trapanio provincijoje išduotus leidimus laikyti ginklą. Nuo šiol buvo galima sulaikyti kiekvieną, jį turėjusį.
Atsakingas už visą Siciliją
Po kiek daugiau nei metų Mussolini paskyrė Mori Palermo prefektu ir įgaliojo medžioti mafiozus visoje Sicilijoje.
Mori nedelsdamas subūrė specialiąsias pajėgas ir pavedė joms persekioti nusikaltėlius visose devyniose salos provincijose, skirtingai nei Sicilijos policija – ši galėjo tirti nusikaltimus tik savo provincijoje.
Specialiąsias pajėgas sudarė policija, sukarinta žandarmerija, karabinieriai ir ginkluoti fašistų partijos nariai, žinomi kaip juodmarškiniai. Specialiosios pajėgos buvo suskirstytos į būrius po 25 vyrus, juose buvo visų trijų pajėgų atstovų.
Anot Mori, fašistai juodmarškiniai turėjo „tiesiogiai dalyvauti policijos operacijose – atvirai ir drąsiai vykdyti represijas prieš mafiją“. Kovojant su mafija, pagrindinis Mussolini ir Mori tikslas buvo ne įkalinti nusikaltėlius, daug svarbiau buvo parodyti, kad imamasi veiksmų, ir užtikrinti, kad siciliečiai laikytų fašizmą vieninteliu taikos ir saugumo garantu.
Pirmoji didelio masto Mori operacija įvykdyta 1925 m. lapkričio 28 d.: 62 ieškomi vyrai, kaltinami ryšiais su mafija, buvo sulaikyti Madonie kalnuose į rytus nuo Palermo. Po dviejų savaičių specialiosios pajėgos ėmėsi veiksmų salos centre, sulaikė 142 nusikaltėlius Pjaca Armerinos mieste.
Ką ir kodėl suimti, Mori buvo ne taip svarbu. Palerme jis įsakė suimti grupę jaunų vyrų, vilkinčių brangiais drabužiais ir važinėjančių prabangiais automobiliais. Mori manė, kad šie vadinamieji Palermo viveurs susikrovė turtus nesąžiningai, tad dvidešimt jų įkišo už grotų. Tą patį vakarą vyko kita policijos operacija, per ją sulaikyta 300 anksčiau teistų Palermo gyventojų. Sulaikymą Mori motyvavo tuo, kad visi jie – buvę recidyvistai, tad išėję iš kalėjimo tikrai yra padarę kitų nusikaltimų. Be to, kalėdiniu laikotarpiu Geležinis prefektas – taip jį vadino žurnalistai – išleido dekretą, kuriuo tapo privaloma salos taksi vairuotojams registruotis valdžios institucijose, o automobilį paženklinti tapatybės kortele. Ši priemonė turėjo atimti mafijos mėgstamą pinigų šaltinį zuinaggio: sergančius salos gyventojus mafija nuveždavo pas gydytojus apsišaukėlius, o šie iš nusilpusių ligonių atimdavo pinigus ir kitą turtą.
Mori buvo įitikinęs, jog teigiami straipsniai apie policijos veiklą laikraščiuose yra kelias į sėkmę, todėl Geležinis prefektas mielai bendradarbiavo su Palermo spauda, kai 1926 m. sausį vykdė iki tol svarbiausią išpuolį prieš mafiją.
Kalnų miestelyje Gangyje, už 80 km į pietryčius nuo Palermo, sausio 1 d., smarkiai sningant, 800 Morio vyrų pradėjo operaciją. Specialiosios pajėgos įsiveržė į miestą. Gatvės buvo tuščios. Policija uoliai krėtė vieną namą po kito, tačiau mafiozų nerado. Nusikaltėliai tūnojo slaptuose savo namų kambariuose ir laukė, kol specialiosios pajėgos neteks vilties jų rasti ir grįš į Palermą.
Sausio 2 d. Mori vyrams sužibo viltis, kai senstantis mafijos bosas Gaetano Ferrarello, vadinamas Madonie karaliumi, išlindo iš savo slėptuvės ir pasidavė. Tačiau laukta miestelio mafijos organizacijos griūtis neįvyko – nė vienas mafiozas jo pavyzdžiu nepasekė.
Įkaitai – moterys ir vaikai
Mori savo vyrams liepė įkaitais paimti įtariamų mafiozų šeimų narius, jie buvo apgyvendinti apgailėtinomis sąlygomis.
Išvedus šeimas, jų namuose apsigyveno policijos pareigūnai, kad slėptuvėse tūnantys mafiozai girdėtų, jog policija miega jų lovose ir valgo prie jų stalų. Netrukus daug įtariamųjų pasidavė. Palermo spaudai Mori gyrėsi, kad šiuo atveju lemiamas veiksnys buvo ultimatumas, kurį jis paskelbė Gangio gatvėse: „Įsakau visiems, kurie bėga nuo valdžios institucijų, pasiduoti per 12 valandų. Suėjus nustatytam terminui, prieš jūsų šeimas, nuosavybę ir šalininkus bus imtasi griežtų priemonių.“
Žurnalistai nesužinojo, kad moterys bei vaikai buvo paimti įkaitais ir kad Mori slapta sudarė sutartį su baronu Sgadari, Gangio mafijos vadeivų bendrininku. Mori baronui pažadėjo, kad visi mafiozai, kurie pasiduos savanoriškai, gaus švelnesnę bausmę, o Sgadari perdavė šią informaciją mafijai. Vėliau Mori pamiršo savo pažadą: mafijos atstovai teisme nesulaukė pasigailėjimo.
Mori triumfuoja
Sausio 10 d. Gangyje tebevyko daugybė sulaikymų ir Mori pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi. Geležinis prefektas pasirodė mieste apsiavęs sunkius karinius batus ir Rotušės balkone pasakė kalbą – keikė „turto prievartautojus ir reketininkus“ ir ragino Gangio žmones „gintis“.
Fašistiniai laikraščiai rašė, kad miesto gyventojai į kalbą atsakė audringais plojimais, laikė didelius plakatus su fašistiniais šūkiais. Vienas laikraščių net rašė, kad Mori, „kaip dar vienas Heraklis, atliko 12 užduočių. Jis pagaliau nukirto pabaisai galvą, o ekstazės apimti žmonės šlovina didįjį nugalėtoją“. Kiti dalykiškiau aprašė, kad priešais Rotušę buvo susirinkę vos keli žiūrovai, gana šaltai sutikę Mori.
Anot Geležinio prefekto, po Gangio apgulties buvo sulaikyta 130 ieškomų mafiozų ir 300 jų bendrininkų. Vadinamieji bendrininkai daugeliu atveju buvo mafiozų šeimos nariai, apkaltinti nusikalstamais ryšiais.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje vis dažniau atsiranda iniciatyvų, jungiančių istoriją ir šiuolaikinį požiūrį į verslą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Ilzenbergo dvaras, kur ūkininkavimas, turizmas ir maisto gamyba veikia pagal savitą filosofiją: partnerystę su versliais ir talentingais žmonėmis, turinčiais idėjų ir drąsos jas įgyvendinti. Dabar dvaras ieško naujo partnerio vyno veiklai.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Prieš dešimtmetį pristatę ikoniškąjį švedų prekių ženklą „Hästens“, jo atstovai žengia dar vieną žingsnį gero miego ambasadorystės linkme: siekia suburti kokybiškų lovų, čiužinių bei miego aksesuarų gamintojus. Šiandien pirkėjams jie siūlo ir gilias šaknis turinčios britų kompanijos „Vispring“ produktus.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
Mori melavo apie pasiektus rezultatus Italijos vidaus reikalų ministrui Luigi Federzoni: „Žmonėms, kurie sulaikomi už bendrininkavimą, visada pateikiami konkretūs kaltinimai.“ Tačiau dažnai vienintelis jų nusikaltimas buvo tas, kad gyveno po vienu stogu su įtariamu mafijos nariu.
Per naują didelio masto operaciją Šiaurės Sicilijos Korleonės mieste policijai pavyko rasti tik 59 žmones, kuriuos buvo galima apkaltinti konkrečiu nusikaltimu, dar 69 buvo apkaltinti bendrininkavimu.
Praėjo keli mėnesiai po Gangio apgulties, o specialiosios Mori pajėgos toliau krėtė vieną miestą po kito. Visur, kur pasirodydavo policija, mafijos bosai, smulkūs nusikaltėliai ir atsitiktiniai prašalaičiai buvo surakinami antrankiais.
Tai, kad suėmimai būdavo nepagrįsti, rodo per salą keliaujančių nekaltų verslininkų sulaikymas. Policija juos suėmė ir surakino antrankiais Korleonės viešbutyje. Iš viso Mori vyrai sulaikė 11.000 siciliečių, 5.000 iš jų – Palermo provincijoje.
Iki dantų ginkluotos specialiosios pajėgos visada verždavosi dideliais būriais, todėl mafija vengė atviro ginkluoto susirėmimo.
Vengė išteisinamųjų nuosprendžių
Teismo procesai prieš tūkstančius įtariamų mafijos narių Geležiniam prefektui kėlė sunkumų: jis baiminosi, kad dėl įrodymų trūkumo dauguma bus išteisinti. Mussolini buvo numatęs šią problemą, todėl į Siciliją išsiuntė griežtumu garsėjantį prokurorą Luigi Giampietro, kad šis pakeistų kolegą, kuris, Mussolini nuomone, pernelyg skrupulingai vadovaujasi įstatymais ir įrodymais.
Giampietro buvo tvirto charakterio ir manė, kad „gerumas yra silpnumo ženklas ir skatina nusikaltėlių aroganciją“. Mori įtikino Giampietro pasikliauti specialiųjų pajėgų ir kitų policininkų parodymais net tuo atveju, jei nebūtų daugiau kitų įrodymų, kad kaltinamasis yra kaltas. Laiške, skirtame Giampietro, jis pabrėžė, kad „niekas neturi būti nubaustas švelnia bausme“.
Iš 11.000 sulaikytųjų policijos areštinėje tik keli šimtai iš tiesų priklausė mafijai, be to, daugelis jų buvo eiliniai jos nariai. Tūkstančiai sulaikytųjų buvo smulkūs nusikaltėliai, neturintys ryšių su mafija arba apskritai nekalti. Iš 430, kurie buvo sulaikyti Gangyje 1926 m., tik 154 buvo atvesdinti į teismą, visus kitus teko paleisti.
Per Gangio operaciją sulaikyti įtariamieji buvo nuteisti per painų ir skubotą parodomąjį teismo procesą, pradėtą 1927 m. spalio 4 dieną. Už grotų Šiaurės Sicilijos miesto Termini Imereses teisme visi 154 kaltinamieji buvo pasodinti vienu kartu.
Įgijęs naujų diktatoriškų galių Mussolini reikalavo vykdyti teisingumą žaibišku greičiu, tad vos per šešias savaites buvo apklausta ir parodymus davė 300 liudytojų.
Nenuostabu, kad tik aštuoni sulaikytieji buvo išteisinti, septyni buvo įkalinti iki gyvos galvos, o visi kiti gavo nuo 5 iki 30 m. kalėjimo. Pavyzdžiui, mėsininkas buvo nuteistas už tai, kad mafijos nariai nuolat susitikdavo jo parduotuvėje ir stovėdami eilėje šnekučiuodavosi.
Mori sėkmė vedė į nuopuolį
Įnirtinga Mori kova su nusikaltėliais truko penkerius metus. Per tą laiką už grotų atsidūrė 1.200 įtariamų mafiozų. Nežinoma, kiek žmonių buvo priverstinai perkelti į žemyninę Italijos dalį. Dauguma nuteistųjų buvo smulkios žuvelės, tačiau operacija išgąsdino ne vieną mafijos bosą, todėl dauguma jų nutraukė nusikalstamą veiklą arba pabėgo iš šalies. Dauguma mafijos vadeivų patraukė į JAV.
Nors nukentėjo daug nekaltų aukų, mafijos galia buvo gerokai susilpninta, nusikalstamumas Sicilijoje smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, metai iki Mori atvykstant, Palermo provincijoje buvo įvykdytos 224 žmogžudystės. Po 5 m. kovos 1929 m. provincijoje nužudyti vos penki žmonės. Ginkluotų plėšimų sumažėjo nuo 312 1923 m. iki vos trijų 1929 m., o turto prievartavimo atvejų – nuo 72 iki vos vieno.
Kai sumažėjo nusikaltimų, galima buvo tirti gandus, esą Sicilijos aukščiausio rango fašistų politikai yra visiškai priklausomi nuo mafijos. Mori uoliai ėmėsi užduoties, ir daugelis jų prarado postus, kol galop įsikišo Mussolini. 1929 m. birželio 23 d. Mori buvo mandagiai atleistas: Dučė jam padėkojo už „ilgą ir pagirtiną darbą tėvynės labui“. Mori sulaukė paguodos – buvo paskirtas Italijos Senato nariu, tačiau iki pat mirties 1942 m. jautė kartėlį dėl atleidimo.
REKOMENDUOJAME
