Jungtinės Tautos: pavojuje atsidūrė 1 mln. gyvybės rūšių

Publikuota: 2019-05-06
Dėl žmogaus veiklos išnykimas gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. „Matton“ nuotr.
svg svg
Dėl žmogaus veiklos išnykimas gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. „Matton“ nuotr.

Žmogus taip drastiškai keičia Žemės veidą, kad pavojus išnykti šiuo metu gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. Taip skelbia didžiausią iki šiol gamtos vertinimą atlikusios ir jo rezultatus pirmadienį paviešinusios Jungtinės Tautos.

Anot ataskaitos, kurią paskelbė JT komitetas „Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma“ (IPBES), šiuo metu gyvybės rūšys Žemėje nyksta greičiau, negu kada nors per pastaruosius 10 mln. metų, ir dėl to kalta sparčiai besidauginanti ir planetos išteklius eikvojanti žmonių populiacija.

Komitetą sudarę 145 ekspertai iš 50 šalių įvardija, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys rūšių nykimą, yra netausojami natūralieji ištekliai, klimato kaita ir tarša bei vis mažėjančios teritorijos, kuriose saugiai gali veistis laukiniai augalai ir gyvūnai. Dėl to išnykti gresia daugiau kaip 40% varliagyvių, 33% koralinių rifų ir daugiau kaip trečdaliui vandens žinduolių.

Veiklos padariniai

Kaip rašo „The New York Times“, tokiose sausumos teritorijose, kaip Afrikos savanos ar Pietų Amerikos atogrąžų miškai, kur anksčiau klestėjo didžiulė rūšių įvairovė, vietinės augalijos ir gyvūnijos per pastarąjį šimtą metų liko penktadaliu mažiau. Anot ataskaitos, tai žmonijos veiklos – ūkininkavimo, žvejybos, miškininkystės, brakonieriavimo ir kasybos padariniai.

„Ekosistemų, nuo kurių priklausome mes ir kitos Žemės gyvių rūšys, būklė sparčiai prastėja“, – komentuoja britų chemikas seras Robertas Watsonas, IPBES vadovas.

Gamtą naikina ir besikeičiančios klimato sąlygos – dėl šylančio klimato laukinių gyvūnų gretos senka, mažėja teritorijų, kuriose žinduoliai, paukščiai, vabzdžiai, žuvys ir augalai gali išgyventi ir evoliucionuoti. Skaičiuojama, kad dėl to rūšių, kurioms gresia išnykti, iki 2050 m. tik daugės, ypač tropinio klimato zonoje.

„Labai ilgai galvojome, kad biologinę įvairovę reikia saugoti tik tam, kad gamtai būtų geriau. Tačiau ši ataskaita įrodo, jog biologinė įvairovė gyvybiškai svarbi, jeigu norime maitintis sveiku ir saugiu maistu, gerti švarų vandenį“, – pabrėžia p. Watsonas.

Pasak „The New York Times“, žmonės net nesusimąsto, kokios neapčiuopiamos naudos teikia didelė biologinė įvairovė.

[infogram id="34d0094c-5317-4b9c-8186-0b75b411db41" prefix="8LC" format="interactive" title="Laisvalaikis::JT biologinės įvairovės ataskaita"]

„Amazonės miškai sugeria milžinišką kiekį anglies dvideginio ir lėtina klimato šilimo procesus, pelkynai švarina geriamąjį vandenį, koraliniai rifai išlaiko Karibų turizmo sektorių, egzotiški tropiniai augalai naudojami daugybei vaistinių preparatų gaminti“, – pavyzdžius beria Bradas Plumeris, leidinio klimato kaitos ir aplinkosaugos apžvalgininkas.

Ir gyvybė, ir klimatas

Kaip rašė VŽ, 2018 m. spalį kita JT suburta komisija sudarinėjo klimato kaitos scenarijus ir perspėjo: jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus. Tuo metu nustatyta, kad saugią ribą, kai visuotinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio Celsijaus, peržengti galime jau 2030-aisiais.

Šio biologinės įvairovės tyrimo autoriai tikisi, kad šalys kuo greičiau sureaguos į abiejų ataskaitų išvadas.

„Žemėje liko labai mažai dalykų, kurių nebūtų palietęs žmogus“, – CNN sako Sandra Diaz, Kordobos universiteto ekologijos profesorė ir viena iš tyrimo autorių.

Prasidėjus pramonės revoliucijai, dėl žmogaus veiklos nukentėjo ar kitaip buvo paveikta 75% sausumos ir 66% vandens ekosistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu tik ketvirtadalis Žemės sausumos gamtos nėra smarkiai sužalota dėl žmogaus veiklos, tačiau iki 2050 m. dėl klimato kaitos, užterštumo, ligų ir kitų neigiamų faktorių apsaugotas liks tik dešimtadalis mūsų planetos sausumos.

„Per pastaruosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo, dabar mūsų yra 7,6 mlrd., o vienam žmogui tenkantis BVP yra 4 kartus didesnis. Daugiau kaip trečdalis pasaulio sausumos ir 75% gėlo vandens išteklių naudojami auginti pasėliams ir galvijams“, – rašoma ataskaitoje.

Anot p. Diaz, ypač netvariai yra naudojami žvejybos ir miškininkystės ištekliai. Nuo 1980 m. vandenynų užterštumas plastiku padidėjo dešimt kartų, kasmet į jūras ir vandenynus išmetama 300-400 mln. t atliekų. Dabar bendras vandenynuose plūduriuojančių šiukšlių salų plotas yra didesnis už Jungtinės Karalystės teritoriją.

Delsti negalima

Anot sero Watsono, nors ateities paveikslas atrodo niūrus, kol kas dar nevėlu imtis pokyčių.

„Bet laukti nebegalima, o pokyčiai turi būti inicijuojami ir vietiniu, ir pasauliniu lygiu. Jie reikštų, kad permąstysime savo ekonominę, politinę ir socialinę sistemas“, – teigia jis.

Ponia Diaz pritaria, kad vyriausybės jau dabar turi drastiškai keisti savo prioritetus, jeigu nori užsitikrinti, kad po 10-20 m. nekiltų klausimų dėl maisto išteklių ir klimato saugumo.

Keletas sprendimų siūloma ataskaitoje. Pavyzdžiui, žemdirbystę planuoti reikėtų taip, kad gautume derliaus ir toje pačioje teritorijoje saugiai galėtų gyventi vietinės gyvūnų bei augalų rūšys. Taip pat gyvybiškai svarbu tiekimo grandinę perplanuoti taip, kad išmestume kuo mažiau maisto atliekų, o žuvininkystės sektorius turėtų permąstyti, kokios žvejybos kvotos būtų pačios efektyviausios.

Ruošiasi konvencijoms

IPBES ataskaita pateikta likus metams iki dviejų svarbių pasaulio galingiausių valstybių susitikimų, kuriuose bus sprendžiami klimato kaitos klausimai. 2020 m. spalio 5-20 d. Kinijoje vyks Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija, kurios metu bus tariamasi dėl naujų dvidešimtmečio planų, kurie leistų išsaugoti biologinę įvairovę. Kitąmet taip pat susitiks 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą pasirašiusios šalys; jos darsyk įvertins savo planus, rezultatus ir aiškinsis, kaip pasiekti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus.

Visą daugiau kaip 1.500 psl. ataskaitą, kuri sudaryta remiantis tūkstančiais mokslinių darbų, planuojama paskelbti vėliau šiemet.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Grožis – bet kokia kaina Premium

Posakis „ko tik dėl grožio nepadarysi“, pasirodo, turi labai gilias šaknis: visais civilizacijos tarpsniais...

Laisvalaikis
2020.08.09
Laikrodžių muziejuje – įstabi porceliano istorija

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda) veikia paroda...

Laisvalaikis
2020.08.08
LNOBT direktoriui diagnozuotas koronavirusas, teatras stabdo darbą 1

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas...

Laisvalaikis
2020.08.07
„Alphabet“ transformacija: įspūdinga plėtra tolina kompaniją nuo įkūrėjų vizijos Premium 2

Norint pamatyti, kaip keičiasi „Google“, tereikia užlipti ant plikos kalvos priešais interneto milžinės...

Technologijos
2020.08.07
Verslui – karo patikrintos patirtys Premium

„Tik turint iniciatyvius karius, galima išlaikyti manevringumą, tempą, agresiją ir nugalėti priešininką“, –...

Laisvalaikis
2020.08.07
Ar kolektyvinis imunitetas apsaugos nuo COVID-19 Premium 10

Pasak mokslininkų, pandemijos gali baigtis dviem būdais: visus ligos atvejus pavyksta atsekti ir izoliuoti,...

Laisvalaikis
2020.08.06
Rastas prezidento A. Stulginskio lageryje rašytas dienoraštis 7

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai rado Lietuvos prezidento...

Laisvalaikis
2020.08.06
D. Kalinauskaitė apie S. Kondrotą: iš jo mokėmės pasaulio be ribų

Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953) – vienas ryškiausių lietuvių prozininkų, atnešęs į lietuvių literatūrą...

Laisvalaikis
2020.08.05
Pandemija užkariavo ir reklamą: nuo „Telios“ iki D. Katkaus Premium 1

Labiausiai įsiminusi 2020 m. pirmojo pusmečio reklama – „Telios“ klipas, trumpais ironiškais siužetais...

Rinkodara
2020.08.05
Pandemija darbo dieną prailgino beveik valanda  Premium 1

Amerikiečių mokslininkai, įvertinę 3,1 mln. darbuotojų elgesį karantino metu visame pasaulyje, suskaičiavo,...

Laisvalaikis
2020.08.04
Kultūros atašė JK konkursą laimėjo Ūla Marija Tornau

Kultūros ministerijos konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje...

Laisvalaikis
2020.08.04
Britai pradės naudoti COVID-19 testus, atsakymą pateikiančius per 90 minučių

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, jog kitą savaitę ligoninėse ir slaugos namuose bus pradėti taikyti...

99 nutikimai J. Meko vizualiųjų menų centre

Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre (Malūnų g. 2), veikianti paroda „99 Events/99 nutikimai“...

Laisvalaikis
2020.08.02
Lukiškių aikštės fontanas NVSC taikinyje 4

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą, jog Vilniuje, Lukiškių aikštėje įrengto...

Laisvalaikis
2020.07.31
Kas bendro tarp Kuršių marių taršos ir Seimo rinkimų Premium

„Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad visi tyrimai labai fragmentuoti, bendros vizijos nėra ir bet kuri...

Laisvalaikis
2020.07.31
 Antroji pandemijos banga: prasidėjo ar dar tik laukiam Premium 1

Skelbiami augantys naujų COVID-19 atvejų skaičiai pasaulyje ir į viešąjį gyvenimą grąžinamos karatino metu...

Laisvalaikis
2020.07.30
Vilnius ruošiasi antrajai koronaviruso bangai

Lietuvoje augant patvirtintų koronaviruso atvejų skaičiui, Vilniaus miesto savivaldybė atnaujino ir paskelbė...

Laisvalaikis
2020.07.30
MacKenzie Scott, buvusi J. Bezoso sutuoktinė, aukoja milijardus labdarai Premium

Viena iš turtingiausių pasaulio moterų MacKenzie Scott, buvusi MacKenzie Bezos, socialiniuose tinkluose...

Laisvalaikis
2020.07.30
Artėja rugpjūčio 1-oji: kas laukia Lukiškių pliažo Premium

Rugpjūčio 1 d. įsigalios birželį Seime priimtas įstatymas dėl Lukiškių aikštės Vilniuje. Kol kas, bent jau...

Laisvalaikis
2020.07.30
Nutukimas didina riziką sirgti sunkia COVID-19 forma Premium

Antsvoris didina riziką sirgti sunkia COVID-19 forma, o nutukusieji turėtų būti priskiriami rizikos grupėms,...

Laisvalaikis
2020.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus