Mirė kompozitorius A. Šenderovas
Jam buvo 73 metai.
„Maestro mirė, bet atsižvelgiant į šeimos pageidavimus kol kas daugiau informacijos neteikiame“, – BNS antradienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė Monika Antanaitytė.
1945 metais Rusijoje gimęs A. Šenderovas 1967 metais baigė Lietuvos konservatoriją.
Žydų kilmės kompozitoriaus kūriniai atlikti dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių, žymiose pasaulio koncertų salėse visuose pasaulio žemynuose.
Kompozitorius 1997 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija. A. Šenderovo nuopelnai kultūrai ir valstybei buvo įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, taip pat ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi bei daugybe premijų tarptautiniuose konkursuose. A. Šenderovas buvo vienas pirmojo tarptautinio profesionaliosios žydų muzikos festivalio Vilniuje iniciatorių.
Kolegos: emocionalus kūrėjas, atsigręžęs į savo šaknis
Mirusį kompozitorių kolegos prisimena kaip šiltą žmogų, savo kūryboje meistriškai įpynusį žydiškąją temą.
„Anatoloijaus muzika iš pradžių buvo labai konstruktyvi ir jam net būdavo priekaištaujama, kad muzika labai jau sudėtinga. Vėliau jis pirmą kartą išvyko į Izraelį ir grįžo su labai stipriu šaknų pajutimu“, – BNS antradienį sakė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Pasak jos, savo pavyzdžiu A. Šenderovas įkvėpė ir kitus kūrėjus ieškoti tautinių, etninių šaknų.
„Jo kūryba yra geriausias visomis žodžio prasmėmis emocijų, etninės kultūros puoselėjimas: tai nėra citatos, tai yra išjautimas. Šiandien mes nerasime atlikėjo, kuris nenorėtų švęsti savo kūrybinės veiklos sukakties be Šenderovo premjeros“, – sakė Žigaitytė-Nekrošienė.
„Laisvas tikslumas – taip galima pavadinti jo kūrybą“, – pridūrė ji.
„Mes šiomis savaitėmis dar planavome jo autorinį koncertą 2020 metų rudenį, jam būtų sukakę 75–eri metai ir būtų skambėjusi jo oratorija „Šma Israel“, – BNS pasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Pasak jos, kiekvienas A. Šenderovo pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio.
„Tai vienas iš ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, kadangi jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje, JAV, jo kūrinius į savo repertuarą įtraukė žymiausi orkestrai, solistai“, – sakė R. Prusevičienė.
Ji pasakojo, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ publikos buvo ypač mėgiamas dėl savo emocinės muzikinės kalbos. Jo muzika, pasak Filharmonijos vadovės, buvo ekspresyvi, tačiau harmoninga.
„Apskritai pats žmogus buvo itin nuoširdus ir atviras. Visiems, kas su juo bendravome ir draugavome, visi, kas grojo jo muziką, labai mylėjo ir jį patį, ir jo muziką“, – sakė p. Prusevičienė.
A. Šenderovo kūryboje labai svarbios buvo žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos.
Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, ji nominuota šių metų „Auksiniam scenos kryžiui“.
A. Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė. Kompozitorius yra sukūręs ne vieną kūrinį, dedikuotą violončelininkui Dovydui Geringui, su kuriuo buvo artimi draugai.
Ponia Žigaitytė-Nekrošienė prisiminė, kda būtent A. Šenderovo idėja buvo sukurti Eduardui Balsiui dedikuotą jo mokinių kūrinį – variacijas E-d-B-a tema. Šis kūrinys įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip kūrinys su daugiausiai autorių.
„Jeigu jis ką nors sugalvodavo, taip tyliai ramiai, kartais net pykdavome, kad įkyriai, pasiekdavo savo“, – kalbėjo ji.
„Jeigu ne Anatolijus, to nebūtų buvę“, – sakė p. Žigaitytė.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo mirties jo artimiesiems ir draugams bei kolegoms.
„Muzika buvo užkoduota A. Šenderovo asmenybėje. Talentingas kompozitorius buvo visą gyvenimą ištikimas savo pašaukimui ir siekė savo kūryba priartinti muziką prie kiekvieno žmogaus. To mokė ir jaunuosius muzikos kūrėjus, dosniai dalindamasis su jais meistriškumo paslaptimis“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.
XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvos kultūros bendruomenė ir tarptautinis muzikos pasaulis neteko talentingo kompozitoriaus, tačiau jo muzika išliks amžiams.
„Šio iškilaus menininko unikali kūryba kupina dramaturgijos, ryškių emocijų ir tautinių motyvų, todėl susitikimas su Anatolijaus Šenderevo muzika visada buvo didelis ir įsimintinas įvykis. Dėl skaudžios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems kultūros žmonėms. Esu tikras, kad įstabi kompozitoriaus muzika nemirtinga – ji ir toliau skambės Lietuvoje bei žymiausiose pasaulio koncertų salėse“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Seimo pirmininkas priminė apie A. Šenderovo indėlį į Lietuvos vardo garsinimą – jis buvo vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, kurio kūriniai atliekami įvairių atlikėjų visame pasaulyje.
„Kompozitorius pasauliui dovanojo ypatingą skambesį, nešantį ne tik ryškią emociją, bet ir svarbią žinią. Dėkojame už šalies vardo garsinimą ir pasaulinių apdovanojimų pelniusios muzikos palikimą“, – sakė parlamento vadovas.
