Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

Publikuota: 2018-05-17
 

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai (meno vadovas – Vincent’as Honore) klausia: „Ką reiškia gyventi sutrikusių tapatybių laikais?“ Iš tiesų – visi kūriniai, visa ekspozicija yra tarsi tapsmo pjūvis, jo momentinė nuotrauka, kurios elementų formos ir vietos pasikeis kitą akimirką.

Pačių bienalės menininkų tapatybės neaiškios, angliškuose aprašymuose specialiai užmaskuotos įvardžiu „they“ – „jie“, kad lytį galėtum atspėti iš vardo. O šalių, kurioms jie atstovauja, nebeverta įvardyti, nes beveik niekas negyvena ten, kur gimė, ir beveik visi gyvena ne vienoje vietoje. Tai neatrodo kaip specialus pasirinkimas, nes tokia yra šiuolaikinio meno tikrovė. Tirpsta ne tik tapatybės, bet ir saitai su vieta, su bendruomene. Pastaroji formuojasi kiekvienai parodai iš naujo kaip įvykis, kuriame susitinka ir jauni, ir mirę. Šios trienalės bendruomenė mėgins įveikti laiką – prisijaukinti ateities baimes.

Prisijaukinti ateitį

31-o menininko darbai, eksponuojami ŠMC, atrodo kaip dar besiformuojantys homunkulai – lyg iš praeities, lyg iš ateities, lyg iš kosmoso, lyg iš fantazijų šmėkšančios pamėklės, kurių trienalė siūlo nebevengti, nebebijoti, priimti kaip galimybę perkurti save. Ir pats ŠMC pastatas tarsi perkonstruotas: nuardyti sluoksniai atidengia jo dar sovietmečiu sukurto dizaino fragmentus, o iš likusių atraižų ir lūženų gaminamos pertvaros, statomas pusiau skaidrus labirintas, kuriame pro langus matomas tolis susipina su artuma. Kai kurie objektai irgi tampa membranomis tarp „čia“ ir „ten“ – įsivaizduojamo „kito pasaulio“.

Ir pati trienalė šįkart sklinda per tris Baltijos šalis nuolat keisdamasi, nes iš viso joje dalyvauja 70 menininkų, tad 39 galėsime pamatyti tiktai Taline arba Rygoje. Tikrasis žiūrovas bus nomadas, šiek tiek panašus į jos dalyvius.

Kūno metamorfozės

Iš kūno dabar daug reikalaujama. Jis turi būti gražus ir jaunas – be raukšlelės. Sveikas, neužteršiantis savęs netinkamais metalais ar mineralais. Geidžiamas ir stangrus, lengvai nubėgantis maratonus. Jam tobulinti skiriama daug erdvės ir laiko, išrandama vis naujų preparatų. Menininkai tai priveda iki kraštutinumo – trienalė pilna hibridiškų kūnų, susintetintų iš (neva) biomasės ir neorganinių medžiagų. „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) augina silikono ir latekso lervas-skrandžius, kurie yra tobulai skaidrūs, išsivalę visus toksinus ir... šleikščiai saldūs. Pavadinimas „Back to Sweetness“ užprogramuoja saldumą-mielumą kaip siekį. Ar vis dėlto kritikuoja perdėto dėmesio kūnui padarinį – tuščią vamzdeliais maitinamos lervos egzistenciją?

O gal jie tik prognozuoja ateitį – nei kritiškai, nei optimistiškai, nei ironiškai. Viskas čia skaidriai šviesu, nė šešėlio. Tikrovėje sutiktos štai tokios būtybės atrodytų klaikios. Ievos Rojūtės „grafičiai“ ant aplinkinių sienų tai išreiškia: „Ar mes jūsų maistas? Ar jūs mane nužudysit? Ar paliksit gyventi?“ Ar klausiame mes jų, ar jie mūsų? Jie mums slidūs, o mes jiems gal glitūs?

Parodų rūmai pilni tokių neaiškių padarų: sustingusios keraminės išnaros virsta šleikščiomis kaukėmis (Caroline Achaintre), į naujas būtybes sintezuojasi civilizacijos atliekos (Daiga Grantina), kūdikių sūpynėse supasi ateiviai (Katja Novitskova), žiūrovų delnų energijos laukia du žaibuojantys ateivių kiaušiniai (Maxas Hooperis Schneideris).

Kaip jaučiasi žiūrovas tarp tokių „tapatybių“? Tai – lyg testas saugioje aplinkoje, nes šie padarai – tik menininkų išmonė. Bet ji mus ruošia ateičiai, kurios pradmenis jau stebime dabar. Visi tie vamzdeliai, ataugėlės, tįsūs pavidalai yra parazitų organai. Jais tos silikoninės būtybės ieško sau šeimininkų kūnų, kurių energija jas pažadins iš letargo, kaip dabar prisilietus pirštais nušvinta išmaniųjų ekranai. Šie kūriniai – tai mūsų dabartinės priklausomybės nuo technologijų metaforos. Trienalės pavadinimas „Išsižadėk šmėklų“ turbūt reiškia: nebijok. Mūsų projektuojamos distopijos – robotų uzurpuota darbo rinka, klimato atšilimas, civilizacijos ir žmonijos išnykimas – galbūt neišsipildys.

Katastrofos laukimas

Todėl ši paroda yra apie laiką. Labirintiška jos struktūra išardo linijinį pasakojimą į skirtingo greičio juostas, žiūrovus kartais atveda į stovinčio laiko kišenes, o pro langus leidžia pamatyti skirtingas dabartis. Iš spygliuotosios vielos pagamintas laikas pradreskia odą ir primena kūno ribotumą laike (Melvinas Edwardsas). Laikas dabar domina menininkus kaip fizikinė ir filosofinė problema. Ją paaštrina vėlgi tos pačios technologijos, kurios pagreitina procesus, bet kažkur pradangina asmeninį laiką, pasiglemžia dabartį ir ateityje žada tik dar stipresnį panirimą į virtualybę.

Bet yra ir vienas optimistinis aspektas – tos pačios technologijos kuria iliuziją, kad laiku lengva manipuliuoti. Mes tarsi nebesame prikaustyti prie nuobodžios dabarties. Trienalė leidžia pasivaikščioti po išjudėjusio laiko peizažą. Šalia ateities kūnų čia pilna atklydėlių iš praeities: pirmykštės bendruomenės mitus primenančių statulų (Huma Bhabha), Tuvos šamanų ritualams skirtų kartoninių šventovių (Evgeny Antufievas), išsigalvotos civilizacijos fosilijų (Beno?t Maire’as). Smagiausia buvo sutikti linksmą kanalizacijos gyventojų kompaniją iš „Požemio aukštyn kojomis“ (Anna Hulačova). Šie betoniniai šliužai-žmonės kažką švenčia, puotauja šlemšdami muilo putų vynuoges virš apversto baseino. Jie tarsi stebėjosi manimi – ateive iš jų pasaulio požemių. Ir mano kasdienybė trumpam apsivertė.

Patys ŠMC rūmai žaidžia laiku. Vienoje salėje atvertas margų grindų kvadratas, tarsi koks Prousto pyragėlis, prikelia praeitį, kai vadinamasis „zelcas“ buvo visų parodų fonas. Pasirodo, jis tebėra, tik tūno po baltosiomis grindimis kaip žuvys po ledu, bet gali bet kada vėl išlįsti ir diktuoti savo estetiką. Pageltonintas vidinio kiemelio stiklas virto „Konservavimo mašina“, primenančia uragano Ofelijos pernai į Londoną atneštas Sacharos dulkes (ir Vilniuje vieną rytą saulė buvo raudona). Bet čia – dirbtinės dulkės, pagamintos iš titnagdumblio, gyvenusio dar dinozaurų laikais, o dabar sendinančio ir kartu saugančio pasibaigusios parodos sienelės nuolaužas (Dora Budor).

Rekonstrukcija painiojasi su dekonstrukcija. Šiuo požiūriu pastato vidus yra dabar vykstančio agresyvaus miesto erdvių ir visos kultūros perstatymo veidrodinis atspindys. Kaip perspėjimas apie tokių projektų netvarumą, ant pjedestalo stovi Augusto Serapino šventyklėlė, Visagino vaikų suręsta iš Ignalinos atominės elektrinės plytų ir sijų. Tai – modernizacijos utopijos, katastrofos ir demontuotų žmonių gyvenimų simbolis. Žiūrint tam tikru kampu atrodo, kad už jos leidžiasi saulė (tai geltonojo stiklo efektas).

Kiekviena katastrofa buvo „Prieš minutę“, sako Rachel Rose filmas. Prieš minutę paplūdimyje buvo saulėta, dabar kūnus čaižo kruša. Prieš minutę čia buvo kaimas, dabar iš jo liko tik pamatai ir plytiniai kaminai. Architektas Philipas Johnsonas savo pastatytame „Stiklo name“ irgi buvo prieš minutę, todėl dabar slankioja po jį kaip neryškus vaiduoklis. Jis pasakoja, kaip jam kilo mintis pastatyti namą, kuriame vidus susilietų su peizažu. Tuo pat metu jį patį jau neša laidoti ant sienos pakabintame Nicolas Poussino paveiksle („Fosijono laidotuvės“, 1648). Pasakojimas trūkinėja, nes į jo dabartį veržiasi skirtingos praeitys, kol galiausiai vaizdas išbyra pikseliais. Šis išsiskaidymas ne trikdo, bet ramina, kaip ir Miriam Cahn nutapyti miegantieji. Nes paleidžia nuo laiko pavadžio į laisvę. Gal tai ir reiškia gyvenimą sutrūkusių tapatybių laikais?

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau