Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

Publikuota: 2018-05-17
 

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai (meno vadovas – Vincent’as Honore) klausia: „Ką reiškia gyventi sutrikusių tapatybių laikais?“ Iš tiesų – visi kūriniai, visa ekspozicija yra tarsi tapsmo pjūvis, jo momentinė nuotrauka, kurios elementų formos ir vietos pasikeis kitą akimirką.

Pačių bienalės menininkų tapatybės neaiškios, angliškuose aprašymuose specialiai užmaskuotos įvardžiu „they“ – „jie“, kad lytį galėtum atspėti iš vardo. O šalių, kurioms jie atstovauja, nebeverta įvardyti, nes beveik niekas negyvena ten, kur gimė, ir beveik visi gyvena ne vienoje vietoje. Tai neatrodo kaip specialus pasirinkimas, nes tokia yra šiuolaikinio meno tikrovė. Tirpsta ne tik tapatybės, bet ir saitai su vieta, su bendruomene. Pastaroji formuojasi kiekvienai parodai iš naujo kaip įvykis, kuriame susitinka ir jauni, ir mirę. Šios trienalės bendruomenė mėgins įveikti laiką – prisijaukinti ateities baimes.

Prisijaukinti ateitį

31-o menininko darbai, eksponuojami ŠMC, atrodo kaip dar besiformuojantys homunkulai – lyg iš praeities, lyg iš ateities, lyg iš kosmoso, lyg iš fantazijų šmėkšančios pamėklės, kurių trienalė siūlo nebevengti, nebebijoti, priimti kaip galimybę perkurti save. Ir pats ŠMC pastatas tarsi perkonstruotas: nuardyti sluoksniai atidengia jo dar sovietmečiu sukurto dizaino fragmentus, o iš likusių atraižų ir lūženų gaminamos pertvaros, statomas pusiau skaidrus labirintas, kuriame pro langus matomas tolis susipina su artuma. Kai kurie objektai irgi tampa membranomis tarp „čia“ ir „ten“ – įsivaizduojamo „kito pasaulio“.

Ir pati trienalė šįkart sklinda per tris Baltijos šalis nuolat keisdamasi, nes iš viso joje dalyvauja 70 menininkų, tad 39 galėsime pamatyti tiktai Taline arba Rygoje. Tikrasis žiūrovas bus nomadas, šiek tiek panašus į jos dalyvius.

Kūno metamorfozės

Iš kūno dabar daug reikalaujama. Jis turi būti gražus ir jaunas – be raukšlelės. Sveikas, neužteršiantis savęs netinkamais metalais ar mineralais. Geidžiamas ir stangrus, lengvai nubėgantis maratonus. Jam tobulinti skiriama daug erdvės ir laiko, išrandama vis naujų preparatų. Menininkai tai priveda iki kraštutinumo – trienalė pilna hibridiškų kūnų, susintetintų iš (neva) biomasės ir neorganinių medžiagų. „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) augina silikono ir latekso lervas-skrandžius, kurie yra tobulai skaidrūs, išsivalę visus toksinus ir... šleikščiai saldūs. Pavadinimas „Back to Sweetness“ užprogramuoja saldumą-mielumą kaip siekį. Ar vis dėlto kritikuoja perdėto dėmesio kūnui padarinį – tuščią vamzdeliais maitinamos lervos egzistenciją?

O gal jie tik prognozuoja ateitį – nei kritiškai, nei optimistiškai, nei ironiškai. Viskas čia skaidriai šviesu, nė šešėlio. Tikrovėje sutiktos štai tokios būtybės atrodytų klaikios. Ievos Rojūtės „grafičiai“ ant aplinkinių sienų tai išreiškia: „Ar mes jūsų maistas? Ar jūs mane nužudysit? Ar paliksit gyventi?“ Ar klausiame mes jų, ar jie mūsų? Jie mums slidūs, o mes jiems gal glitūs?

Parodų rūmai pilni tokių neaiškių padarų: sustingusios keraminės išnaros virsta šleikščiomis kaukėmis (Caroline Achaintre), į naujas būtybes sintezuojasi civilizacijos atliekos (Daiga Grantina), kūdikių sūpynėse supasi ateiviai (Katja Novitskova), žiūrovų delnų energijos laukia du žaibuojantys ateivių kiaušiniai (Maxas Hooperis Schneideris).

Kaip jaučiasi žiūrovas tarp tokių „tapatybių“? Tai – lyg testas saugioje aplinkoje, nes šie padarai – tik menininkų išmonė. Bet ji mus ruošia ateičiai, kurios pradmenis jau stebime dabar. Visi tie vamzdeliai, ataugėlės, tįsūs pavidalai yra parazitų organai. Jais tos silikoninės būtybės ieško sau šeimininkų kūnų, kurių energija jas pažadins iš letargo, kaip dabar prisilietus pirštais nušvinta išmaniųjų ekranai. Šie kūriniai – tai mūsų dabartinės priklausomybės nuo technologijų metaforos. Trienalės pavadinimas „Išsižadėk šmėklų“ turbūt reiškia: nebijok. Mūsų projektuojamos distopijos – robotų uzurpuota darbo rinka, klimato atšilimas, civilizacijos ir žmonijos išnykimas – galbūt neišsipildys.

Katastrofos laukimas

Todėl ši paroda yra apie laiką. Labirintiška jos struktūra išardo linijinį pasakojimą į skirtingo greičio juostas, žiūrovus kartais atveda į stovinčio laiko kišenes, o pro langus leidžia pamatyti skirtingas dabartis. Iš spygliuotosios vielos pagamintas laikas pradreskia odą ir primena kūno ribotumą laike (Melvinas Edwardsas). Laikas dabar domina menininkus kaip fizikinė ir filosofinė problema. Ją paaštrina vėlgi tos pačios technologijos, kurios pagreitina procesus, bet kažkur pradangina asmeninį laiką, pasiglemžia dabartį ir ateityje žada tik dar stipresnį panirimą į virtualybę.

Bet yra ir vienas optimistinis aspektas – tos pačios technologijos kuria iliuziją, kad laiku lengva manipuliuoti. Mes tarsi nebesame prikaustyti prie nuobodžios dabarties. Trienalė leidžia pasivaikščioti po išjudėjusio laiko peizažą. Šalia ateities kūnų čia pilna atklydėlių iš praeities: pirmykštės bendruomenės mitus primenančių statulų (Huma Bhabha), Tuvos šamanų ritualams skirtų kartoninių šventovių (Evgeny Antufievas), išsigalvotos civilizacijos fosilijų (Beno?t Maire’as). Smagiausia buvo sutikti linksmą kanalizacijos gyventojų kompaniją iš „Požemio aukštyn kojomis“ (Anna Hulačova). Šie betoniniai šliužai-žmonės kažką švenčia, puotauja šlemšdami muilo putų vynuoges virš apversto baseino. Jie tarsi stebėjosi manimi – ateive iš jų pasaulio požemių. Ir mano kasdienybė trumpam apsivertė.

Patys ŠMC rūmai žaidžia laiku. Vienoje salėje atvertas margų grindų kvadratas, tarsi koks Prousto pyragėlis, prikelia praeitį, kai vadinamasis „zelcas“ buvo visų parodų fonas. Pasirodo, jis tebėra, tik tūno po baltosiomis grindimis kaip žuvys po ledu, bet gali bet kada vėl išlįsti ir diktuoti savo estetiką. Pageltonintas vidinio kiemelio stiklas virto „Konservavimo mašina“, primenančia uragano Ofelijos pernai į Londoną atneštas Sacharos dulkes (ir Vilniuje vieną rytą saulė buvo raudona). Bet čia – dirbtinės dulkės, pagamintos iš titnagdumblio, gyvenusio dar dinozaurų laikais, o dabar sendinančio ir kartu saugančio pasibaigusios parodos sienelės nuolaužas (Dora Budor).

Rekonstrukcija painiojasi su dekonstrukcija. Šiuo požiūriu pastato vidus yra dabar vykstančio agresyvaus miesto erdvių ir visos kultūros perstatymo veidrodinis atspindys. Kaip perspėjimas apie tokių projektų netvarumą, ant pjedestalo stovi Augusto Serapino šventyklėlė, Visagino vaikų suręsta iš Ignalinos atominės elektrinės plytų ir sijų. Tai – modernizacijos utopijos, katastrofos ir demontuotų žmonių gyvenimų simbolis. Žiūrint tam tikru kampu atrodo, kad už jos leidžiasi saulė (tai geltonojo stiklo efektas).

Kiekviena katastrofa buvo „Prieš minutę“, sako Rachel Rose filmas. Prieš minutę paplūdimyje buvo saulėta, dabar kūnus čaižo kruša. Prieš minutę čia buvo kaimas, dabar iš jo liko tik pamatai ir plytiniai kaminai. Architektas Philipas Johnsonas savo pastatytame „Stiklo name“ irgi buvo prieš minutę, todėl dabar slankioja po jį kaip neryškus vaiduoklis. Jis pasakoja, kaip jam kilo mintis pastatyti namą, kuriame vidus susilietų su peizažu. Tuo pat metu jį patį jau neša laidoti ant sienos pakabintame Nicolas Poussino paveiksle („Fosijono laidotuvės“, 1648). Pasakojimas trūkinėja, nes į jo dabartį veržiasi skirtingos praeitys, kol galiausiai vaizdas išbyra pikseliais. Šis išsiskaidymas ne trikdo, bet ramina, kaip ir Miriam Cahn nutapyti miegantieji. Nes paleidžia nuo laiko pavadžio į laisvę. Gal tai ir reiškia gyvenimą sutrūkusių tapatybių laikais?

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas 1

Spalio 23 d. atidaromas ilgiausias pasaulyje tiltas per upės deltą. Kontroversiškai vertinamas 55 km ilgio...

Laisvalaikis
2018.10.22
Knygos: prisikėlusiojo terapija ir „Čečėnijos tragedija“

Leidėjai dar nesugalvojo geresnio būdo, kaip parduoti knygas, nei pagrindinio veikėjo prisikėlimas: Biblijos...

Verslo klasė
2018.10.21
Iliustruotoji istorija: Zigmundo Freudo sapnų pasaulis

Ji buvo jauna, grakšti ir nuoga, jos rankos ir kojos buvo lieknos, o apvalus pilvas – atsikišęs, nes laukėsi.

Laisvalaikis
2018.10.21
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 30

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau