Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

Publikuota: 2018-05-17
 

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai (meno vadovas – Vincent’as Honore) klausia: „Ką reiškia gyventi sutrikusių tapatybių laikais?“ Iš tiesų – visi kūriniai, visa ekspozicija yra tarsi tapsmo pjūvis, jo momentinė nuotrauka, kurios elementų formos ir vietos pasikeis kitą akimirką.

Pačių bienalės menininkų tapatybės neaiškios, angliškuose aprašymuose specialiai užmaskuotos įvardžiu „they“ – „jie“, kad lytį galėtum atspėti iš vardo. O šalių, kurioms jie atstovauja, nebeverta įvardyti, nes beveik niekas negyvena ten, kur gimė, ir beveik visi gyvena ne vienoje vietoje. Tai neatrodo kaip specialus pasirinkimas, nes tokia yra šiuolaikinio meno tikrovė. Tirpsta ne tik tapatybės, bet ir saitai su vieta, su bendruomene. Pastaroji formuojasi kiekvienai parodai iš naujo kaip įvykis, kuriame susitinka ir jauni, ir mirę. Šios trienalės bendruomenė mėgins įveikti laiką – prisijaukinti ateities baimes.

Prisijaukinti ateitį

31-o menininko darbai, eksponuojami ŠMC, atrodo kaip dar besiformuojantys homunkulai – lyg iš praeities, lyg iš ateities, lyg iš kosmoso, lyg iš fantazijų šmėkšančios pamėklės, kurių trienalė siūlo nebevengti, nebebijoti, priimti kaip galimybę perkurti save. Ir pats ŠMC pastatas tarsi perkonstruotas: nuardyti sluoksniai atidengia jo dar sovietmečiu sukurto dizaino fragmentus, o iš likusių atraižų ir lūženų gaminamos pertvaros, statomas pusiau skaidrus labirintas, kuriame pro langus matomas tolis susipina su artuma. Kai kurie objektai irgi tampa membranomis tarp „čia“ ir „ten“ – įsivaizduojamo „kito pasaulio“.

Ir pati trienalė šįkart sklinda per tris Baltijos šalis nuolat keisdamasi, nes iš viso joje dalyvauja 70 menininkų, tad 39 galėsime pamatyti tiktai Taline arba Rygoje. Tikrasis žiūrovas bus nomadas, šiek tiek panašus į jos dalyvius.

Kūno metamorfozės

Iš kūno dabar daug reikalaujama. Jis turi būti gražus ir jaunas – be raukšlelės. Sveikas, neužteršiantis savęs netinkamais metalais ar mineralais. Geidžiamas ir stangrus, lengvai nubėgantis maratonus. Jam tobulinti skiriama daug erdvės ir laiko, išrandama vis naujų preparatų. Menininkai tai priveda iki kraštutinumo – trienalė pilna hibridiškų kūnų, susintetintų iš (neva) biomasės ir neorganinių medžiagų. „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) augina silikono ir latekso lervas-skrandžius, kurie yra tobulai skaidrūs, išsivalę visus toksinus ir... šleikščiai saldūs. Pavadinimas „Back to Sweetness“ užprogramuoja saldumą-mielumą kaip siekį. Ar vis dėlto kritikuoja perdėto dėmesio kūnui padarinį – tuščią vamzdeliais maitinamos lervos egzistenciją?

O gal jie tik prognozuoja ateitį – nei kritiškai, nei optimistiškai, nei ironiškai. Viskas čia skaidriai šviesu, nė šešėlio. Tikrovėje sutiktos štai tokios būtybės atrodytų klaikios. Ievos Rojūtės „grafičiai“ ant aplinkinių sienų tai išreiškia: „Ar mes jūsų maistas? Ar jūs mane nužudysit? Ar paliksit gyventi?“ Ar klausiame mes jų, ar jie mūsų? Jie mums slidūs, o mes jiems gal glitūs?

Parodų rūmai pilni tokių neaiškių padarų: sustingusios keraminės išnaros virsta šleikščiomis kaukėmis (Caroline Achaintre), į naujas būtybes sintezuojasi civilizacijos atliekos (Daiga Grantina), kūdikių sūpynėse supasi ateiviai (Katja Novitskova), žiūrovų delnų energijos laukia du žaibuojantys ateivių kiaušiniai (Maxas Hooperis Schneideris).

Kaip jaučiasi žiūrovas tarp tokių „tapatybių“? Tai – lyg testas saugioje aplinkoje, nes šie padarai – tik menininkų išmonė. Bet ji mus ruošia ateičiai, kurios pradmenis jau stebime dabar. Visi tie vamzdeliai, ataugėlės, tįsūs pavidalai yra parazitų organai. Jais tos silikoninės būtybės ieško sau šeimininkų kūnų, kurių energija jas pažadins iš letargo, kaip dabar prisilietus pirštais nušvinta išmaniųjų ekranai. Šie kūriniai – tai mūsų dabartinės priklausomybės nuo technologijų metaforos. Trienalės pavadinimas „Išsižadėk šmėklų“ turbūt reiškia: nebijok. Mūsų projektuojamos distopijos – robotų uzurpuota darbo rinka, klimato atšilimas, civilizacijos ir žmonijos išnykimas – galbūt neišsipildys.

Katastrofos laukimas

Todėl ši paroda yra apie laiką. Labirintiška jos struktūra išardo linijinį pasakojimą į skirtingo greičio juostas, žiūrovus kartais atveda į stovinčio laiko kišenes, o pro langus leidžia pamatyti skirtingas dabartis. Iš spygliuotosios vielos pagamintas laikas pradreskia odą ir primena kūno ribotumą laike (Melvinas Edwardsas). Laikas dabar domina menininkus kaip fizikinė ir filosofinė problema. Ją paaštrina vėlgi tos pačios technologijos, kurios pagreitina procesus, bet kažkur pradangina asmeninį laiką, pasiglemžia dabartį ir ateityje žada tik dar stipresnį panirimą į virtualybę.

Bet yra ir vienas optimistinis aspektas – tos pačios technologijos kuria iliuziją, kad laiku lengva manipuliuoti. Mes tarsi nebesame prikaustyti prie nuobodžios dabarties. Trienalė leidžia pasivaikščioti po išjudėjusio laiko peizažą. Šalia ateities kūnų čia pilna atklydėlių iš praeities: pirmykštės bendruomenės mitus primenančių statulų (Huma Bhabha), Tuvos šamanų ritualams skirtų kartoninių šventovių (Evgeny Antufievas), išsigalvotos civilizacijos fosilijų (Beno?t Maire’as). Smagiausia buvo sutikti linksmą kanalizacijos gyventojų kompaniją iš „Požemio aukštyn kojomis“ (Anna Hulačova). Šie betoniniai šliužai-žmonės kažką švenčia, puotauja šlemšdami muilo putų vynuoges virš apversto baseino. Jie tarsi stebėjosi manimi – ateive iš jų pasaulio požemių. Ir mano kasdienybė trumpam apsivertė.

Patys ŠMC rūmai žaidžia laiku. Vienoje salėje atvertas margų grindų kvadratas, tarsi koks Prousto pyragėlis, prikelia praeitį, kai vadinamasis „zelcas“ buvo visų parodų fonas. Pasirodo, jis tebėra, tik tūno po baltosiomis grindimis kaip žuvys po ledu, bet gali bet kada vėl išlįsti ir diktuoti savo estetiką. Pageltonintas vidinio kiemelio stiklas virto „Konservavimo mašina“, primenančia uragano Ofelijos pernai į Londoną atneštas Sacharos dulkes (ir Vilniuje vieną rytą saulė buvo raudona). Bet čia – dirbtinės dulkės, pagamintos iš titnagdumblio, gyvenusio dar dinozaurų laikais, o dabar sendinančio ir kartu saugančio pasibaigusios parodos sienelės nuolaužas (Dora Budor).

Rekonstrukcija painiojasi su dekonstrukcija. Šiuo požiūriu pastato vidus yra dabar vykstančio agresyvaus miesto erdvių ir visos kultūros perstatymo veidrodinis atspindys. Kaip perspėjimas apie tokių projektų netvarumą, ant pjedestalo stovi Augusto Serapino šventyklėlė, Visagino vaikų suręsta iš Ignalinos atominės elektrinės plytų ir sijų. Tai – modernizacijos utopijos, katastrofos ir demontuotų žmonių gyvenimų simbolis. Žiūrint tam tikru kampu atrodo, kad už jos leidžiasi saulė (tai geltonojo stiklo efektas).

Kiekviena katastrofa buvo „Prieš minutę“, sako Rachel Rose filmas. Prieš minutę paplūdimyje buvo saulėta, dabar kūnus čaižo kruša. Prieš minutę čia buvo kaimas, dabar iš jo liko tik pamatai ir plytiniai kaminai. Architektas Philipas Johnsonas savo pastatytame „Stiklo name“ irgi buvo prieš minutę, todėl dabar slankioja po jį kaip neryškus vaiduoklis. Jis pasakoja, kaip jam kilo mintis pastatyti namą, kuriame vidus susilietų su peizažu. Tuo pat metu jį patį jau neša laidoti ant sienos pakabintame Nicolas Poussino paveiksle („Fosijono laidotuvės“, 1648). Pasakojimas trūkinėja, nes į jo dabartį veržiasi skirtingos praeitys, kol galiausiai vaizdas išbyra pikseliais. Šis išsiskaidymas ne trikdo, bet ramina, kaip ir Miriam Cahn nutapyti miegantieji. Nes paleidžia nuo laiko pavadžio į laisvę. Gal tai ir reiškia gyvenimą sutrūkusių tapatybių laikais?

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau