Apie jaunuolių raštingumą: mirsiu, bet neskaitysiu

Publikuota: 2017-02-11
Dr. Williamas G. Brozo, literatūros profesorius iš JAV George’o Masono universiteto. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dr. Williamas G. Brozo, literatūros profesorius iš JAV George’o Masono universiteto. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

„Mirsiu, bet neskaitysiu“, – jaunuolio grasinimą su šypsena prisimena Williamas G. Brozo, George’o Masono universiteto JAV profesorius, tiriantis berniukų ir vaikinų raštingumo pokyčius. Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos organizuotoje konferencijoje Vilniuje dalyvavęs mokslininkas VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo apie skaitymo ir apskritai raštingumo įtaką žmogaus sėkmei.

Niekas neabejoja raštingumo reikšme nei berniukų, nei mergaičių sėkmei vėlesniuose gyvenimo etapuose. Kyla klausimas, kodėl kalbame konkrečiai apie berniukų skaitymo įgūdžius ir raštingumą? Anot dr. Brozo, pasaulyje su sisteminiais apribojimais: mokytis skaityti, rašyti, eiti į mokyklą, siekti aukštesnio išsilavinimo ir vėliau karjeros daugiausia susiduria mergaitės, tačiau, žvelgdami į Vakarų Europos šalių ir JAV statistiką, matome, kad vaikinai patiria savų problemų. Pasak mokslininko, tos individualios problemos neretai virsta visuomenės problemomis.

Pašnekovas iliustruoja mintį pavyzdžiais: vidutiniu raštingumu amerikiečiai paaugliai neprilygsta savo bendraamžėms. Dvigubai daugiau berniukų nei mergaičių pašalinami iš pamokų. Berniukai kartoja mokyklos kursą dukart dažniau nei mergaitės. 25% daugiau berniukų palieka mokyklas. Aukštojo mokslo vėliau siekia daugiau merginų ir moterų.

Ketvirtoko nuosmukis

Profesorius pabrėžia, kad norą skaityti ir lavintis berniukai dažnai praranda ketvirtoje klasėje, prasidėjus brendimui. Motyvacijos smuktelėjimą patiria net ir noriai mokęsi berniukai. Be to, šis „ketvirtoko nuosmukis“ esą būdingas berniukams visame pasaulyje.

Apie paauglių nenorą sėsti prie knygų daugelis nutuokia be specialių tyrimų, bet 1942 m. JAV apie tai pradėta kalbėti kaip apie berniukų bruožą. Ilgą laiką šiai temai nebuvo skiriama dėmesio ir todėl, kad būta pakankamai galimybių užsidirbti neturint išsilavinimo (pvz., pramonės srityje).

„Mano tėvas, dirbdamas vienoje Detroito gamyklų, galėjo vienas išlaikyti didelę katalikišką šeimą, – šypsosi pašnekovas. – Šiais laikais vargu ar tai įmanoma.“ Dabar išsilavinimas tiesiogiai siejamas su gerove. Kaip tik todėl svarbu didinti skaitymo įgūdžius ir raštingumą ten, kur gerovės labiausiai trūksta, primena dr. Brozo.

Prasti mokymosi rezultatai kenkia mažiau pasiturinčių ir aukštesnio visuomeninio statuso šeimų vaikams. Tačiau pažeidžiamiausių sluoksnių berniukai privalo mokėti skaityti ir rašyti, kad liktų visaverčiai visuomenės nariai. Ryšys tarp neraštingumo ir polinkio nusikalsti yra akivaizdus, ir čia mokslininkas pamini dar vieną faktą: 60% JAV kalinių nemoka skaityti, 85% – menkai raštingi.

Atrodo nevyriška

Profesorius siūlo kelias prielaidas, paaiškinančias, kodėl „nuosmukis“ būdingas berniukams, nepriklausomai nuo jų šalies ar kultūros.

Norą skaityti gali menkinti, pavyzdžiui, berniukų susidomėjimo nesukeliantys mokymo metodai. Tradiciniai mokymo būdai dažnai siejami su nuoboduliu, nuobodulys skatina netinkamą elgesį pamokų metu, o dėl pastarojo kylančios problemos – nenorą apskritai eiti į mokyklą.

Kita prielaida – mokymosi programa esanti „moteriška“, į ją įtraukti tekstai nedomina berniukų. Kolektyvai mokyklose dažnai moterų – skaičiuojama, kad tik vienas iš 10 mokytojų yra vyras. Anot dr. Brozo, kas ketvirtam vaikui JAV augant tik su motina, raštingumo ugdymas tampa daugiausia moterų atsakomybe.

Čia prieiname prie, profesoriaus žodžiais, svarbiausios priežasties, atplėšiančios berniukus nuo knygų: skaityti atrodo „nekieta“ ir nevyriška.

Pasak dr. Brozo, nenorą skaityti didžiąja dalimi sukelia visuomenėje tarpstantis „vyriškų“ vyrų stereotipas. Prasidėjus brendimui, berniukai pajunta, kad knyga rankoje greičiausiai neatneš sėkmės tarp bendraamžių, ir meta ją į šoną. „Kieti“, šaunūs berniokai knygų neskaito, jie užsiima kuo nors kitu.

„Skalė tarp homoseksualaus vyro ir tradicinio mačo yra milžiniška, ir vyriškumas turi įvairiausių išraiškų, – teigia profesorius. – Nuoširdumas, smalsumas, pagarba, geranoriškumas gali ir turi atsispindėti vyro portrete. Matant daugiau tokių portretų, jaunuoliams būtų lengviau atskleisti savo įvairiapusiškumą.“

Skaitymas – vienas paprasčiausių kelių su jais susipažinti. Tik kaip sumažinti tą nenorą?

Technologijos – dar ne viskas

Anot profesoriaus, mokytojams labiau sektųsi ugdyti berniukų raštingumą, jei šie į juos žvelgtų kaip į asmenybes, siektų pažinti, suprasti jų tikslus bei pomėgius.

Apklausos rodo, kad berniukai lengviausiai įsitraukia į tekstus, jei šie būna susiję su jiems asmeniškai įdomia sritimi, juose yra veiksmo, veikėjus lydi sėkmė ir skatina tikslas. Žinoma, pirmieji tekstai turi būti smagūs.

Puikiai įtraukia komiksai, grafinės novelės, su pomėgiais susiję tekstai, pvz., apie sportą, riedlentes ar pan. Muzika irgi gali padėti mokytis: skaitant dainų tekstus ar juos kuriant.

Kaip mokymo priemones arba turinį tekstams galima išnaudoti kompiuterinius žaidimus ir apskritai technologijas.

„Tačiau XXI a. technologijos pažangos neatneš mokyklose, besilaikančiose XIX a. standartų“, – primena pašnekovas ir pamini atvejį, kai Los Andželo mokyklų grupė (Los Angeles Unified School District) investavo milijardą dolerių į naujus „iPad“ ir padalijo juos vaikams 47-iose mokyklose. Programa patyrė fiasko: mokytojai patys nemokėjo jais naudotis, mokyklų internetas „nepavežė“ tokio skaičiaus įrenginių, dalis vaikų prarado susidomėjimą įdiegtomis mokymo programėlėmis, o kita dalis „nulaužė“ apsaugos sistemą ir toliau naudojosi „iPad“ savais tikslais.

Pašnekovas darsyk primena asmeninio dėmesio ir autoritetų svarbą. Vyrai mokytojai, treneriai, vyresni moksleiviai turi didžiulę įtaką augančio jaunuolio savipratai ir motyvacijai.

Šią įtaką jie gali panaudoti organizuodami kad ir berniukų knygų klubus.

Pamatęs mano veide nuostabą, mokslininkas patikslina: knygų klubo nariai gali burtis po sporto treniruotės aptarti knygų, pasakojančių, pvz., apie praktikuojamą sporto šaką.

Teigiamai veikia skirtingo amžiaus berniukų mokymasis drauge. Dr. Brozo prisimena atvejį, kai vyresnis prastai skaitantis ir rašantis jaunuolis padėjo jaunesniam, dar silpniau skaitančiam berniukui mokytis. Jie kartu skaitė jaunesniajam įdomius tekstus – apie šio mėgstamą futbolo komandą.

Pamažu augant abiejų raštingumo įgūdžiams, jie ėmė labiau gilintis į skaitomus tekstus ir ieškoti sudėtingesnio turinio. Iš pradžių žavėjęsi fizine sportininkų jėga, vėliau įsigilino į steroidinių preparatų žalą ir kitiems ją pristatė, papasakojo, kaip stiprėti sveikai, kaip maitintis ir sportuoti.

Nenoriausius skaitytojus dr. Brozo siūlo skatinti kuo aktualesniais, su pomėgiais labiausiai susijusiais tekstais, net jei šie iš pažiūros atrodo menkaverčiai. Pradėję nuo paikų komiksų ar kitokių lengvų tekstų, jaunuoliai jus mažesnį priešiškumą sudėtingesniems komiksams ar tekstinėms knygoms, taip plėsis akiratis.

Dr. Williamas G. Brozo

Mokslininkas išgarsėjo savo knyga „Būti berniuku, būti skaitytoju“ (angl. „To be a Boy, To be a Reader“, 2002 m.).

Knyga pataria, kaip padėti berniukams formuoti skaitymo įpročius ir sveiką vyriškumą, į mokymo programą įtraukiant tekstų, piešiančių įvairiapusius pozityvius vyrų portretus.

Skaitymo ir raštingumo temas dr. Brozo tiria nuo 9-ojo dešimtmečio, jomis susidomėjo 1977 m., dirbdamas mokytoju vienoje juodaodžių vaikų lankomų provincijos mokyklų Pietų Karolinoje.

Profesorius siekia padėti pedagogams ir kitiems žmonėms sėkmingai ugdyti paauglius ir daugiausia dėmesio skiria pažeidžiamiausiems bei priešiškiausiems. Jis ragina žvelgti į berniukus ne kaip į vientisą grupę, o pažinti juos kaip individus ir suteikti pagalbą pirmiausia tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 3

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 8

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 25

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10
Garsiausios istorijoje žmogžudystės vietą atvers turistams 2

Lankomiausio Italijos miesto Romos valdžia paskelbė planuojanti rekonstruoti senovinę aikštę, kurioje įvyko...

Paslaugos
2019.03.09
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09
Šiaulių „Aušros“ muziejui toliau vadovaus R. Balza

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau