Ant atnaujinto Tauro kalno – senos ir naujos pramogos
Pasak Vilniaus savivaldybės, parką nutarta atnaujinti prieš pradedant ant Tauro kalno Nacionalinės koncertų salės statybas – jos jau prasidėjo, o parko atnaujinimo darbai kaip sykis užbaigti.
Pasak Lauros Joffės, projektą prižiūrėjusios Vilniaus vystymo kompanijos vadovės, „Tauro kalno tvarkymas iš kitų išsiskyrė kraštovaizdžio darbų svarba ir skirtingų lūkesčių suderinimu“.
Anot jos, „unikali 4,8 ha ploto erdvė per dvejus metus iš esmės pakeitė identitetą ir iš pereinamos teritorijos tapo turiningos veiklos vieta. Parkas atliks Nacionalinės koncertų salės prieigos funkciją, o sykiu tai savarankiška, unikali traukos vieta su galimybe grožėtis įspūdinga Vilniaus panorama“.
Ir vaizdai, ir rogutės
Atnaujintoje kalno teritorijoje įrengta rekreacinė infrastruktūra, kurios anksčiau čia nebuvo: dabar takai pritaikyti negalią turintiems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais, atnaujinta visos teritorijos pėsčiųjų takų danga. Įrengta daugiau erdvių, kurias galima pasiekti takais be laiptų nuo Pamėnkalnio, Tauro, V. Kudirkos ir V. Mykolaičio-Putino gatvių.
Tauro kalnas garsėjo ir kaip rogučių trasa. Ji liko ir parką atnaujinus – apatinėje kalno terasoje paruošta speciali trasa, joje nėra šviestuvų ar kitų elementų, kurie trukdytų saugiai leistis rogutėmis.
Šiltuoju metų laiku trasa gali būti pritaikyta lauko kino teatrui. Filmų peržiūroms ir kitiems kultūriniams bei bendruomeniniams renginiams skirtas tarp medžių įkurdintas amfiteatras. Jo „suoliukams“ pritaikytas natūralus kalno reljefas, naudotos gamtinės medžiagos.
Parke įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės, sukurtos derinant modernų ir natūralų dizainą, atliepiant parko reljefą. Jos suskirstytos pagal vaikų amžiaus grupes ir aktyvumo poreikius. Aikštelėse numatyta edukacinių elementų, kai kurie įrenginiai imituoja gamtos formas, leidžiančias vaikams lavinti vaizduotę ir pažinti gamtą.
Viršutinėje kalno terasoje įrengta lauko treniruoklių aikštelė. Pabrėžiant teritorijos išskirtinumą joje atsisakyta tipinių lauko treniruoklių, sumontuota skulptūriška prie būsimosios Nacionalinės koncertų salės aplinkos deranti įranga.
Grožėtis Vilniaus vaizdais galima ir nuo kalno viršuje atnaujintos apžvalgos terasos. Dar daugiau galimybių panoraminiams vaizdams atveria greta esantis Liuteronų sodas, ir ateityje – Nacionalinės koncertų salės terasos ir apželdinti pastato stogai, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.
Be to, įrengtos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose gali stovėti 74 automobiliai, atlikti paviršinių nuotekų tinklų atnaujinimai, siekiant apsaugoti šlaitus nuo erozijos. Įrengtas modernus apšvietimas ir saugumo kamerų tinklas.
Parkas – kaip komplekso dalis
Prieš pusmetį atidarytas naujas pėsčiųjų viadukas virš Tauro gatvės, kuriuo galima nekertant gatvės pereiti iš Vilniaus Senamiesčio ant Tauro kalno. Tikimasi, kad viadukas bus patogus būsimosios Nacionalinės koncertų salės renginių lankytojams ir padės sureguliuoti pėsčiųjų srautus teritorijoje.
Baigtas tvarkyti ir ant Tauro kalno, šalia Santuokų rūmų esantis Liuteronų sodas – istorinės Vilniaus evangelikų senosios kapinės. Abu parkai takais susiję tarpusavyje bei būsimąja Nacionaline koncertų sale.
Tauro kalno atnaujinimo darbai, kurie kainavo 5,7 mln. Eur su PVM, pradėti 2022 m. rugsėjį ir užbaigti pusmečiu anksčiau nei planuota – 2024 m. gruodį. Projektą parengė UAB „ID Vilnius“, o darbus atliko UAB „Eikos statyba“.
Nuo priešistorės laikų
Tauro kalnas yra priešistorinės Neries upės šlaitas. Manoma, kad upės vaga ištirpus ledynui prieš maždaug 10.000 metų buvo apie 3 km pločio, vienas jos krantas buvo ties Tauro kalnu, kitas – ties Šeškinės kalvomis.
Istoriniuose šaltiniuose Tauro kalnas minimas kaip Velnio, Pamėnkalnio, Molio. Dabartinis pavadinimas, kaip manoma, kilo nuo dvarą kalno papėdėje turėjusio Juozapo Daraškevičiaus Boufalo. Lenkų kalba „bouffal“ reiškia jautį arba taurą. Gyventojams kalną pradėjus vadinti „Góra Bouffałowa“, ilgainiui šis pavadinimas liko ir buvo išverstas į lietuvių kalbą.
Pagal kitą versiją, dabartinis kalno pavadinimas kilo iš legendos, bylojančios, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ant šio kalno nudobė taurą, o po šios medžioklės susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė Vilnių.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Simboliškai – likus mėnesiui iki Kalėdų – prekybos centras CUP skelbia šventinio laikotarpio pradžią ir vilniečius bei sostinės svečius kviečia ne tik užsukti papramogauti ar apsipirkti, bet ir pasigrožėti ypatingomis, floristo ir dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus kurtomis dekoracijomis, įkvėptomis arktinės gamtos.
MO muziejus ir viena didžiausių Europos fasadų projektavimo bei įrengimo įmonių „Staticus“ susitarė dėl dar dviejų metų MO veiklos paramos. Po jau vienerių metų draugystės organizacijos ateinančius metus tęs misiją suteikti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams galimybę per meną ugdyti kūrybiškumą ir emocinį intelektą.
Vilniuje vykusioje konferencijoje „Valstybė 4.0“ verslo, valstybinių institucijų bei įmonių, savivaldybių atstovai diskutavo apie modernią, efektyvią ir gyventojams bei verslui draugišką valstybę. Renginyje – ir skaitmeninių iššūkių aktualijos, diskusijos apie tai, kaip ugdyti viešojo sektoriaus lyderystę viešajame sektoriuje ir prisitraukti jaunąją kartą.
Pirmajame XX a. dešimtmetyje grafo A. Tiškevičiaus iniciatyva kalno šlaite buvo pradėtas kurti parkas. 1933 m. patvirtintas projektas, susijęs su „Tautos namų“ statybos idėja tautinės valstybės kūrimo laikotarpiu. Deja, karas sutrukdė ją įgyvendinti.
Tarpukaryje ant kalno esančiame sklype ir jame stovinčiuose pastatuose veikė seniausia Šv. Mykalojaus lietuvių vaikų prieglauda Lenkijos okupuotame Vilniuje.
1958 m. buvo pradėta Profsąjungų rūmų statyba. 1994 m. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl Tauro kalno visuomeninės paskirties išsaugojimo. 2019 m. profsąjungų rūmai nugriauti, o 2024 m. lapkritį įkasta Nacionalinės koncertų salės statybų pradžią žyminti kapsulė ateities kartoms.
