Aukcione – lietuvių dailė, žemėlapiai, knygos

„Vilniaus aukciono“ svetainėje skelbiama, jog brangiausiai jame parduotas tapytojo, mozaikininko, Peterburgo dailės akademijos akademiko Nikodemo Silvanavičiaus (1834–1919) tapybos darbas „Kalėjime“ (1864) – už pradinę 18.000 Eur kainą. Paveikslo siužetas siejamas su įkalintu 1863-ųjų sukilimo dalyviu. 

Artėjančiame „Ars Via“ aukcione bus siūlomas to paties N. Silvanavičiaus „Sūnaus Stanislovo portretas“ (1886). Stanislovas buvo jauniausias iš keturių dailininko sūnų ir būtent jo šeimai vėliau priklausė tapybos darbas „Kalėjime“. 

Spėjama, kad sūnaus portretas, nedidelis ant kartono nutapytas etiudas, buvo sukurtas kaip parengiamoji studija gerai žinomam N. Silvanavičiaus paveikslui „Vaikai žaidžia kieme“, saugomam Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose. Portretas gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas kūrinys, persmelktas keistos nuotaikos, ją sukuria šešėlyje skendinčio vaiko veido ir iš nugaros figūrą užliejančios šviesos kontrastas. Pradinė portreto kaina – 10.000 Eur. 

Bene brangiausias „Ars Via“ aukcione siūlomas kūrinys – Kazimiero Žoromskio (1913–2004) oparto krypties tapybos darbas „TDS #153“ (1977). Pradinė jo kaina – 12.000 Eur, prognozuojama – 15.000–20.000 Eur. 

Tame pačiame moderniosios ir šiuolaikinės dailės skyriuje bus siūlomi Petro Kiaulėno, Antano Kmieliausko, Jono Čeponio, Vytauto Igno, Augustino Savicko, Henriko Šalkauskio, Vinco Kisarausko, Vytauto Kasiulio ir kitų ne mažiau žinomų autorių darbai.

XIX a. lietuvių dailininkai

43-iojo „Ars Via“ aukciono katalogą pradeda Juozapas Marševskis (1827–1874), amžininkų laikytas vienu žymiausių peizažo meistrų, tačiau vėliau pamirštas ir netyrinėtas – net jo biografijos datos ir vietos turi po kelias galimas versijas. Pavyzdžiui, viena jų sako, kad dailės studijas menininkas prasidėjo Vilniuje, peizažisto Vincento Dmachausko privačioje studijoje, kita – kad Varšuvoje, dvigubą datą ir vietą turi net jo mirtis. 

J. Marševskis studijavo Peterburgo dailės akademijoje, keliavo po Europą, kelerius metus gyveno Romoje, o savo drobėse įamžino įvairių šalių kraštovaizdžius – nuo gimtojo Vilniaus iki Tatrų kalnų ir Sardinijos pakrančių. 

Aukcione parduodamas jo „Italijos peizažas“ (apie 1869) – klasikinis peizažas su žavinga jūros įlanka, egzotiniais augalais ir nameliais kalnų šlaituose. Pasak Algirdo Petraičio, „Ars Via“ vadovo, tokius nedidelius peizažus pirko keliautojai, norintys prisiminti saulėtąją Italiją. 

Aukciono rengėjai atkreipia dėmesį į Juozapo Balzukevičiaus (1867–1915), garsios vilniečių dailininkų dinastijos atstovo, „Peizažą su gandru“, nutapytą ant dailininko paletės. Neįprasto formato kūrinio centre – po meldais apaugusį tvenkinį maklinėjantis gandras. 

Tarpukario dailė                                                                                  

Vartant katalogą toliau – tarpukario dailės skyriuje pristatomi Adomo Galdiko, Benciono Cukermano, Eugenijaus Kulviečio, Leonardo Kazoko (Kazakevičiaus), Jono Mackevičiaus, Alfonso Dargio, Adomo Varno, Juozo Mikėno, Maxo Bando, kitų žinomų dailininkų kūriniai.  

Aukciono dalyvių dėmesį turėtų atkreipti netikėtas A. Galdiko kūrinys „Galva“. Brandaus laikotarpio (1928–1940) paveikslui būdingas tapysenos gaivališkumas ir tautinio savitumo nestokojančios geometrinės konstrukcijos paieškos. Beveik visą paveikslo plotą užimanti moters galva nutapyta tarsi vienu atsikvėpimu, atvaizdas drąsiai skaidomas į kontrastingas plokštumas, pabrėžiant baltų ir juodų spalvų priešpriešą bei ypatingą akių žvilgsnį. Aukciono rengėjai atkreipia dėmesį, kad A. Galdikas su geometrinėmis figūromis eksperimentavo neilgai – tai buvo tik trumpas tarpsnis romantikos ir poetiškų vaizdų keliu einančio menininko biografijoje. 

Anot aukciono rengėjų, dar didesnę vertę šis paveikslas įgyja atsižvelgus į Lietuvos kultūrinio gyvenimo kontekstą. Jo atsiradimas sutapo su ryškiu ketvirtojo dešimtmečio pradžios modernizmo proveržiu lietuvių tapyboje ir „Ars“ grupuotės, kurios nariu buvo A. Galdikas, pasirodymu. Dailininkas tokio pobūdžio darbus eksponavo pirmoje (1931) ir antroje (1934) „Ars“ grupuotės parodose Kaune, įvardydamas juos lakoniškai – „galvomis“.

Be paminėtųjų, tarpukario dailės skyriuje, – Vilniaus dailės mokyklos auklėtinio Benciono Cukermano (1890–1944) peizažas, Eugenijaus Kulviečio (1883–1959) „Natiurmortas su daržo gėrybėmis“, Jono Mackevičiaus (1872–1954) skaidrios nuotaikos tapybos darbas „Capri“, atspindintis Kaprio saloje praleistų 15-os metų įspūdžius, Leonardo Kazoko (Kazakevičiaus, 1905–1981) paveikslas „Nemunas“ nutapytas apie penktojo dešimtmečio vidurį, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. 

Leidiniai ir fotografija

Tradiciškai „Ars Via“ siūlo solidų senųjų knygų, žemėlapių, nuotraukų rinkinį. Senųjų knygų lentynoje išsiskiria Andriaus Volano polemika su Petru Skarga, publikuota garsiausių to meto Europos reformatų teoretikų darbų rinkinyje (1586), ir Vilniaus universiteto prof. Adomo Naramovskio „Istorija“ su Strahovskio graviūromis (1724). 

Kartografijos skyriuje – bene garsiausias LDK kartografijos artefaktas, Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis, išleistas Amsterdame (1631), bei kiti LDK laikų žemėlapiai: Šatelaino (1714), Buno (1711), Zoterio (1756), Leružo (1759), Briono (1766), Reilio (1789).

Senajai fotografijai aukcione atstovauja Juozapas Čechavičius ir jo žmona Ona De Rotte-Čechavičienė-Slendzinskienė, Nikolajus Demčinskis, Mironas Butkovskis. Daugumoje senųjų nuotraukų užfiksuoti Vilniaus vaizdai, pristatoma ir itin reta Alytaus geležinkelio tilto per Nemuną statybos nuotrauka (1892), Trakų pilies vaizdas iš oro (1939) bei Klaipėdos miesto ir uosto vaizdai (1939). 

Šių dienų fotomeno skyriuje – Antano Sutkaus nuotraukos.