Londono mokslo muziejuje – išradimų istorija iš karališkojo Versalio

Laikrodis, pagamintas Marijai Antuanetei. „The Museum for Islamic Art“ / „Science Museum“ / PA nuotr.

Keliaujantiems į Londoną mokslo ir prabangos mėgėjams: nuo gruodžio 12 d. Mokslo muziejuje (Science Museum) bus eksponuojamas laikrodis iš Versalio kolekcijos, pagamintas paskutinei Prancūzijos karalienei Marijai Antuanetei, vadinamas „garsiausiu pasaulio laikrodžiu“. Ir ne vien jis – į Londoną iš Paryžiaus atgabenta per 100 objektų, iliustruojančių, kaip monarchai skatino mokslinius išradimus ir technologinę pažangą.

Marijai Antuanetei pagamintas laikrodis, vadinamas „garsiausiu pasaulyje“, bus eksponuojamas Londono Mokslo muziejuje gruodį atidaromoje parodoje „Versalis: mokslas ir spindesys“ („Versailles: Science And Splendour“).

1783-aisiais garsiam šveicarų kilmės laikrodininkui Abrahamui-Louis Breguet (1747–1823), kurio klientai buvo Napoleonas Bonapartas, imperatoriaus pirmoji žmona Josephine, Neapolo karalienė Caroline Murat ir kitos jo gyvenamojo meto istorinės asmenybės, buvo užsakyta sukurti „neriboto biudžeto laikrodį“ Prancūzijos karalienei.

Deja, dėl Prancūzijos revoliucijos nulemtų aplinkybių Marija Antuanetė jai skirtos dovanos nepamatė – 1791 m. ji ir Liudvikas XVI revoliucionierių buvo sugauti bėgantys iš Paryžiaus. 1793 m. sausį buvo nukirsdintas Liudvikas XVI, po gero pusmečio – ir Marija Antuanetė. Savo kūriniu nespėjo pasigrožėti ir pats Abrahamas-Louis Breguet – meistras mirė nespėjęs pabaigti šedevro, o 1827-aisiais darbą pabaigė jo sūnus Abraomas. Laikrodžiui sukurti prireikė 44-erių metų.

Pasak „robbreport.com“, Marijos Antuanetės kišeninis laikrodis, kaip ir dera vienai liūdniausiai pagarsėjusių karališkosios šeimos atstovių istorijoje, buvo ypatingiausias to meto laiko matavimo išradimas, ir iki šiol yra vienas sudėtingiausių kada nors sukurtų kišeninių laikrodžių.

Laikrodyje su savaiminio užvedimo mechanizmu yra minutės kartotuvas, amžinasis kalendorius su keliamaisiais metais, galios rezervo indikatorius, termometras, nepriklausoma sekundžių rodyklė, mažoji sekundžių rodyklė, apsauga nuo smūgių ir kt. – jis buvo lyginamas su katedros laikrodžiu, sumažintu iki kišeninio. Laikrodis pagamintas iš aukso, platinos, rubinų ir safyrų, ciferblatas – iš skaidraus stiklo, leidžiančio matyti sudėtingus vidaus mechanizmus.

Minėtosioms aplinkybėms susiklosčius, pagamintas laikrodis liko „Breguet“ kompanijoje, kol 1887 m. buvo parduotas serui Johnui Spenceriui Bruntonui, o 1920 m. pateko į sero Davido Lionelio Salomono kolekciją ir vėliau buvo eksponuojamas L.A. Mayerio islamo meno muziejuje Jeruzalėje. 1983 m. laikrodis buvo pavogtas ir daugiau nei du dešimtmečius dingęs iš akiračio, 2008 m. buvo grąžintas į Jeruzalę.

Pasak sero Iano Blatchfordo, „Science Museum Group“ vykdomojo direktoriaus, „net mažiausios šio laikrodžio detalės atspindi kruopščią inžineriją ir atsidavimą žinioms bei grožiui – idealus, kurie atsispindi ir visoje parodoje, ir pačiame Versalyje“.

„Garsiausias pasaulyje laikrodis, pagamintas garsiausio istorijoje meistro, yra tikras šedevras, atkeliavęs iš ypatingų išradimų epochos“, – „Euronews“ cituoja Davidą Rooney, knygos „Apie laiką: civilizacijos istorija dvylikoje laikrodžių“ („About Time: A History Of Civilisation in Twelve Clocks“) autorių.

Parodoje bus eksponuojama daugiau nei 100 objektų, daugelis jų niekada anksčiau Jungtinėje Karalystėje nebuvo eksponuojami. Pasak muziejininkų, „parodos tikslas – parodyti jos lankytojams 120 metų trukusią mokslo raidą Versalyje ir tai, kaip monarchai Liudvikas XIV, Liudvikas XV ir Liudvikas XVI skatino mokslinius ieškojimus ir naudojosi savo laikų technologine pažanga, siekdami padidinti Prancūzijos prestižą ir išplėsti jos įtaką pasaulyje“.