VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Lapkričio 22 d. 18 val. Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaroma jaunosios kartos menininko Deivido Vytauto Aukščiūno paroda „Lūžti“. 

D. V. Aukščiūnas (g. 1996) šiuo metu gyvena ir dirba tarp Berlyno ir Vilniaus. Jaunasis menininkas dalyvavo programoje „Artists’ Film International“, buvo nominuotas „CIRCA Prize“, o 2021 m. laimėjo „JCDecaux“ premiją. Jo kūrybą galerija „Meno niša“ šiemet pristatė tarptautinėse meno mugėse Kopenhagoje ir Antverpene. 

„Lūžti“ – antroji asmeninė D. V. Aukščiūno paroda. Jos centre, sako menininkas, „tuščia, veikėjų apleista scena, kurios būsena byloja apie joje vykusį veiksmą. Ši erdvė alsuoja praeityje įvykusio lūžio, kurį suprantu kaip jautrumo ir įtampos dialektiką, atgarsiais. Kalbama tiek apie fizinę, tiek apie emocinę būsenas“. Parodos kuratorius – Povilas Gumbis.

Lapkričio 22 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre, 23 d. 18.30 val. Vilkaviškio kultūros centre – koncertinė programa „Endless Pleasure“ („Beribis malonumas“), į kurią įtraukti žinomiausi G. F. Händelio ir W. A. Mozarto kūriniai. 

Juos atliks solistė Lauryna Bendžiūnaitė, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir tarptautinis pučiamųjų instrumentų ansamblis. Koncertą diriguos britų senosios muzikos legenda vadinamas Trevoras Pinnockas, geriausiai žinomas kaip nuo 1972 m. muzikuojančio ankstyvosios muzikos orkestro „The English Concert“ įkūrėjas ir ilgametis (iki 2003 m.) jo vadovas. 

Maestro, originalių instrumentų ir istoriškai tikslaus atlikimo šiuolaikinėje scenoje pradininkas, aktyviai koncertuoja su ryškiausiais pasaulio muzikos kolektyvais (Vienos filharmonijos, Berlyno filharmonijos, Londono filharmonijos, Bostono, Birmingemo, San Francisko simfoniniais orkestras), yra nuolatinis kviestinis Leipcigo „Gewandhaus“ ir „Deutsche Kammerphilharmonie“ orkestrų dirigentas. Už nuopelnus menui T. Pinnockas apdovanotas Britanijos ordinu (CBE) 1992 m., o 1998 m. gavo Prancūzijos Meno ir literatūros ordiną („Ordre des Arts et des Lettres“). 

Šis koncertas – įžanga į 2025-ųjų pavasarį Vilniaus senajame teatre T. Pinnocko drauge su režisieriumi Gintaru Varnu statomą G. F. Händelio operą „Acis ir Galatėja“. 

Lapkričio 22 d. 19 val. Vilniuje, LVSO koncertų salėje, koncertuos „muzikos poetu“ vadinamas pianistas Dmitri Levkovichius. 

Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Ričardo Šumilos, pianistas atliks L. van Beethoveno Penktąjį, Imperatoriškąjį, koncertą, kuris, pasak jo paties, yra žmonijos lobis, niekada netapsiantis „savaime suprantamu“.

„Šis kūrinys – tarsi muziejuje saugomas lobis, laimėjimas, parodantis, ką geriausio gali sukurti žmonija“, – sako Ukrainoje gimęs, Kanadoje gyvenantis pianistas. 

Lapkričio 22 d. nuo 19 val. Vilniaus universiteto Aula Parva (Universiteto g. 3) jaunųjų mados talentų konkurso „Injekcija“ finalas. 

Savo kolekcijas pristatys mados dizaineriai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos bei Danijos, geriausieji jų gaus „kelialapį“ į pavasarį vyksiančią „Mados infekciją“. 

„Mada yra kultūra. Mada yra kalba. Mada yra politika“, – skelbia konkurso organizatoriai. Šių metų konkurso tema – p o w e r. Savo galią konkurse demonstruos ir rezultatus lems komisija, kurioje – latvių dizaineris, MAREUNROL‘S dueto narys – Rolands Peterkops, mados iliustratorė ir stilistė Goda Pelaitytė, dizainerė Urtė Kat, stilistė ir dizainerė Ieva Daugirdaitė bei konkurso sumanytoja, „Mados infekcijos“ kūrybos vadė, dizainerė Sandra Straukaitė. 

Lapkričio 22, 23 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – baigiamieji Lukaszo Twarkowskio režisuoto „Lokio“ spektakliai. 

Keturis „Auksinius scenos kryžius“ pelnęs spektaklis paskutinį kartą bus parodytas 2025 m. vasario 7, 8 dienomis. Kelionę LNDT scenoje netrukus baigs ir Oskaro Koršunovo režistuotas spektaklis „Miegantys“ – jis bus rodomas gruodžio 13, 14 d. ir 2025 m. kovo 20, 21 d. 

„Esame dėkingi šių spektaklių kūrėjams – tai buvo etapiniai, didelę įtaką pastarųjų metų Lietuvos teatro peizažui turėję pastatymai. Natūralu, kad spektakliai keičia vienas kitą, taigi, kviečiame žiūrovus dar kartą apsilankyti (o galbūt pamatyti pirmą kartą) šiuos svarbius LNDT spektaklius“, – teatro pranešime cituojami jo meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. 

Lapkričio 23 d. 19 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje skambės britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso chorinė siuita „Ginkluotas žmogus. Mišios už taiką“ („The Armed Man: A Mass for Peace“).

Koncertas yra muzikos edukacijos projekto „Klasika visiems“ dalis, jo rengėjų pagrindą sudaro VU chorai – „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“. Tradiciniame renginyje kviečiama pasiklausyti ir šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus Donato Zakaro mąslaus ir didingo choralo „Da pacem, Domine“. Koncerte jis suskambės dar įspūdingiau, nes bus atliekamas su šiam projektui specialiai sukurta aranžuote pučiamųjų orkestrui, kuri išryškins dar daugiau kūrinio atspalvių. Koncerto pradžioje VU pučiamųjų orkestras „Oktava“ atliks amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Sweeney pjesę „Earthdance“. 

23 d. 20 val. Vilniuje ir Kaune, „Forum Cinemas“ kino teatruose – tiesioginė transliacija iš Metropolitan operos Niujorke – skambės G. Puccini „Toska“. 

Melomanų pamėgtu formatu – tiesiogine transliacija iš META Niujorke, šįsyk papasakojama sena kaip pasaulis meilės trikampio istorija, vykstanti XIX a. pradžioje: operos primadona Toska įtaria savo mylimąjį, dailininką Karavadosį užmezgus romaną su jam pozuojančia gražuole. Nors tapytojas dievagojasi, kad myli tik ją, dainininkė nesijaučia saugi, mat jos pavydą ir įtarimus nuolat skatina Toską pats įsimylėjęs slaptosios policijos vadas, sadistas Skarpija. Kurpdamas savo žiaurų planą ir manipuliuodamas jaunuolių jausmais, Skarpija sulig kiekvienu žingsniu visus pagrindinius herojus artina prie neišvengiamo, tragiško finalo. 

Pagrindiniame vaidmenyje ir Metropoliteno scenoje debiutuoja Norvegijos sopranas Lise Davidsen. Davido McVicar’o režisuotoje operos versijoje debiutuos ir Karavadosio partijos alikėjas britų-italų tenoras Freddie‘is De Tommaso. Tragiškąjį meilės trikampį užbaigiančio Skarpijos partiją atliks amerikiečių baritonas Quinnas Kelsey‘is. Dirigentė – Xian Zhang.  

Lapkričio 24, 25 d. OKT/Vilniaus miesto teatre – Oskaro Koršunovo režisiuoto monospektaklio premjera „Šventoji“ pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Marija Egiptietė“. 

Spektaklio bendrautorė ir aktorė – Eglė Jackaitė. Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija – tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės. 

„Marija Egiptietė yra moteris, kuri niekada nepasiduoda. Ji eina į priekį, nors gyvenime patiria baisingą smurtą ir prievartą. Ši moteris man itin artima. Aš ją labai jaučiu, joje yra daug manęs. Tai nėra tik vaidmuo – tai mano sielos skrydis į bedugnę ir kartu atspirtis naujam gyvenimui. Man šis spektaklis padeda atsitiesti, galbūt tai padės ir kitiems“, – sako E. Jackaitė.

Spektaklis Vilniuje bus rodomas ir gruodžio 3, 4, 5, 11, 12 d., Klaipėdos dramos teatre - gruodžio 10 d.

Lapkričio 24 d. 14 val. Kudirkos Naumiestyje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Vinco Kudirkos muziejuje (V. Kudirkos g. 29), atidaroma Rimaldo Vikšraičio fotografijų paroda. 

Dalyvaus autorius, parodos kuratorė dr. Jolanta Bernotaitytė, fotografijos ekspertas Thomas Schirmböckas (Vokietija) ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis. 

R. Vikšraičio fotografijose fiksuojama provincijos, daugiausia Šakių ir Vilkaviškio apylinkių, kasdienybė XX a. 8 dešimtmetyje–XXI a. pradžioje. 2009 m. autorius buvo apdovanotas Europos fotografijos festivalio „Rencontres d’Arles“ Metų atradimo prizu, 2010 m. įvertintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija. Vis dėlto profesionalų auditoriją sužavėjusi kūryba visuomenėje nebuvo šiltai priimta – R. Vikšraitis dažnai kaltinamas neigiamai reprezentuojantis Lietuvos kaimą.

Tokį autoriaus braižą atpažįstantys lankytojai turėtų nustebti, nes parodai atrinktos fotografijos pristato mažiau žinomą jo kūrybos pusę. Joje tarsi nelieka noro rodyti šalies įvaizdį smukdantį visuomenės sluoksnį ir balansuoti ant etikos ribos.

Parodoje – pusšimtis beveik niekada viešai neeksponuotų darbų, kurių didžioji dalis yra R. Vikšraičio spaustos autorinės vintažinės fotografijos. Dalį rodomų atspaudų LNM įsigijo 2023 m. pabaigoje, kitus parodai paskolino autorius.

Šalia R. Vikšraičio darbų pristatoma daugiau nei šimtas etnografinių žaislų iš LNM rinkinio.