Trakų Vokės dvaro sodyba iš bjauriojo ančiuko virsta gulbe
Trečiojo etapo rangos darbus atlieka MB „Virmalda“, jų vertė – 2,7 mln. Eur. Visi grandiozinio projekto darbai planuojami užbaigti 2021 m.
Atnaujinamas ne tik Trakų Vokės dvaras, bet ir buvęs nuostabaus grožio parkas, XIX a. pabaigoje suprojektuotas žymaus parkų architekto Edouardo Andre. Visai neseniai teritorijoje teritorijoje dar buvo apstu pastatų, nederančių architektūriniame ansamblyje, užpilti pagrindiniai vartai bei fontanas, dėl netinkamos ankstesnės priežiūros nudžiūvo medžiai. Tačiau pamažu Trakų Vokės dvaras atgimsta, ryškėja ir dvaro parko vizija.
Šį pavasarį parke buvo pasodinta per 500 liepų ir tujų gyvatvorė, „slepianti“ ne itin vaizdingą teritoriją su šiltnamiais. Dvaro teritorijoje pasodinta ir šimtai erškėtrožių, įvairių lanksvų, kaulenių, kukmedžių ir kitokių krūmų. Įveistas rožynas, rojaus obelų sodas, liepų gyvatvorė, atskirsianti sodą ir sudarysianti uždarą erdvę renginiams.
„Pamažu dvaro kompleksui grąžiname autentišką atmosferą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Tikimasi, kad sutvarkyta dvarvietė ilgainiui taps patrauklia poilsio ir kultūros erdve.
Šiuo metu VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ valdo rūmus, dalį istorinių arklidžių pastato, o 2019 m. pabaigoje perėmė parko vartus, tvoras, vandens bokštą ir sargo namelį. Iš viso tai – per 3.000 kv. m plotas arba 16 pastatų. Oficina, svirnas, tvartas, pirtis-skalbykla, kumetynas valdomi privačių savininkų.
Koplyčia-mauzoliejus ir raudonųjų vartų sargo namelis jau restauruoti, juos prižiūri Lentvario parapijos religinės bendruomenė.
Istorija trumpai
Istoriniuose šaltiniuose Vokė minima nuo 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočiai. 1396 m. Vytautas Didysis šiose vietose apgyvendino mūšiuose belaisviais paimtus totorius. Vokės žemės ilgą laiką buvo perduodamos vienų totorių kitiems, kol galiausiai XIX a. viduryje valdas iš tuometinių savininkų didikų Dombrovolskių įsigijo Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius.
Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų. Iš pradžių dvare jie lankydavosi tik vasarą, vėliau persikėlė gyventi nuolatos.
Prasidėjo statybos. Tiškevičiai pasamdė italų kilmės architektą Leonardą Janą Liudviką Markonį, kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį.
Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį – gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu. Dvaro vidus tviskėjo prabanga – ant sienų vertingi paveikslai, pagal užsakymą užsienyje pagaminti baldai, kambarius šildė marmuro židiniai, o šviesą skleidė krištolo sietynai. Po grafo J. V. Tiškevičiaus mirties 1892-aisiais dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas (1867–1903).
Į dvarą jis pasikvietė garsųjį landšafto architektą E. Andre, kuris dvaro parką pertvarkė taip, kad šiame atsirado net damoms ir džentelmenams skirtos akmeninės vonios, įtaisytos šlaito kaskadose.
Jonui Juozapui mirus dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Jonui Mykolui Tiškevičiui. Jis Trakų Vokėje gyveno su žmona Ona Janina Marija iš Radvilų. Per savo 43-ąjį gimtadienį 1939 m. iš Palenkės skubėjęs namo pas šeimą, įsiprašė į privatų pusbrolio grafo Stanislovo Zamojskio lėktuvą. Deja, kelionės tikslo nepasiekė. Žuvus vyrui, po kelių mėnesių žmona su trimis mažamečiais vaikais, Izabele, Zigmantu Jonu ir Ona Marija, baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į Vakarus.
Be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmų paveikslai, baldai, įstabūs krištolo sietynai, kiti vertingi daiktai buvo išgrobstyti, išorinė puošyba sunaikinta. Po karo 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila. Vėliau ? Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu.
2002 m. dvaras perleistas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Nuo 2014 m. čia įsteigta Vilniaus savivaldybei priklausanti VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“, nuo tų metų prasidėjo dvaro atgaivinimo darbai, jis tapo atviras visuomenei.
Dvare vedamos ekskursijos, vyksta įvairios parodos, koncertai, kiti kultūriniai bei privatūs renginiai. Dvare filmuotos vaidybinės kino juostos „Ana Karenina“, „Karas ir taika“ bei kt.
