Vadovų atsakomybės draudimas: didžiausių sumų iš vadovų paprastai reikalauja akcininkai

„Reguliacinė aplinka tampa vis kietesnė, vadovams kyla naujos civilinės atsakomybės rizikos. Tai susiję tiek su jau priimtais teisės aktais dėl duomenų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos, tiek dėl teisės aktų, kurie įsigalios artimiausiu metu“, – pažymi Linas Pikšrys, draudimo brokerio „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas.

Iki 2024 m. spalio 17 d. Lietuva į savo teisę turi persikelti Europos Parlamento ir Tarybos 2022 m. priimtą Tinklų ir informacinių sistemų (angl. Network and Information Systems) direktyvą. Ja siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį. Atitinkamai turi būti pakeistas Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas.

Anot L. Pikšrio, šioje direktyvoje kalbama ir apie tai, kad vadovui tenka asmeninė atsakomybė, jeigu jis tinkamai neparuoš savo bendrovės kovai su kibernetinėmis grėsmėmis.

Nuo 2025 m. sausio 17 d. turėtų įsigalioti Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA). Šis taisyklių rinkinys visas finansų sektoriaus bendroves įpareigoja tinkamai pasiruošti apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir susitvarkyti su kitais informacinių ir ryšių technologijų trikdžiais.

„Sankcijos ir baudos pagal šiuos naujus ES dokumentus gali būti skiriamos įmonėms, tačiau vadovas gali būti pripažintas atsakingu, jeigu elgėsi aplaidžiai“, – pabrėžia „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas.

Indrė Pelėdaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, taip pat pažymi, kad Lietuvoje sparčiai daugėja ginčų dėl vadovų atsakomybės. Dalį tokių ginčų pavyksta išspręsti taikiu būdu, dalį – tik teisminio proceso keliu. Ginčų sumos tampa reikšmingos net lyginant su Vakarų Europa. Vienoje iš tokių bylų Lietuvoje buvusiam įmonės vadovui buvo pareikštas 8,5 mln. Eur reikalavimas, o kitoje – net 21 mln. Eur dydžio reikalavimas.

„Vadovų civilinės atsakomybės ginčai turi ypatybę vėluoti – jie kyla tik praėjus kuriam laikui, paprastai ne ankščiau kaip po 2–3 ar net po 5 metų nuo kilusios rizikos“, – pasakoja „Sorainen“ ekspertė. Anot jos, dažniausiai tik po kurio laiko įvykę pokyčiai įmonės savininkų struktūroje ar vadovybėje lemia vadovo klaidos išaiškinimą, užtrunka vidinis ar valstybės institucijų tyrimas, jo rezultatų apskundimas, ilgai užtrunka ir ginčo procesas. I. Pelėdaitė taip pat priduria, kad naujai įsigaliosiantis reguliavimas vadovams nustatys naujas pareigas dėl prevencijos priemonių valdant kibernetines rizikas, tačiau tai, ar vadovai tinkamai jas įvykdys, paaiškės, ko gero, tik po kelerių metų.

Galutinio rizikų sąrašo nėra

Anot L. Pikšrio, visos vadovui kylančios rizikos, tame tarp ir naujos, gali būti apdraustos tradiciniu vadovo civilinės atsakomybės draudimu. Taip yra todėl, kad ši draudimo rūšis neturi baigtinio vadovui kylančių rizikų sąrašo. Draudimo apsauga įsijungia visais atvejais, kai vadovui pateikimas ieškinys atlyginti vieną ar kitą galimą žalą.

„Draudimo sutartyse svarbu numatyti, kad draudiminė apsauga galiotų draudimo poliso galiojimo metu pareikštoms pretenzijoms dėl praeityje įvykusių įvykių –– pataria „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas. – Taip pat svarbu, kad būtų išbraukti visi apribojimai dėl kibernetinių įvykių, reikia turėti apsaugą ir nuo reguliatoriaus veiksmų, jo skiriamų administracinių baudų.“

I. Pelėdaitė papildo, jog svarbi ne tik retroaktyvi draudimo apsauga, bet ir ilgametis vadovų civilinės atsakomybės draudimo sutarties atnaujinimas pas tą patį draudiką.

„Lietuvoje verslas vis dar yra linkęs kas metus keisti atsakomybės draudiką ar drausti vadovų atsakomybę su metų ar net kelerių pertraukomis. Tokiu būdu yra sukuriami tarpai be draudimo apsaugos. Būtent vadovų atsakomybės ginčų atveju nepertraukiama draudimo apsauga įgyja ypač svarbią reikšmę, nes tokiu atveju mažinama rizika, kad vadovo padaryta klaida, nors ir paaiškėjusi tik po kelerių metų, liks neapdrausta“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertė. Anot draudimo brokerio „Aon Baltic“, tam tikrais atvejais vadovų civilinės atsakomybės draudimo apsauga negalioja. Žala nekompensuojama, kai yra nustatyta, kad veiksmai atlikti tyčia, kai teismas pripažįsta, kad vadovas pažeidė įstatymus ir kyla baudžiamoji atsakomybė, ar kai draudimo sutartis sudaryta jau žinant, kad buvo padaryti pažeidimai.

Apmoka advokato išlaidas

Vadovo civilinės atsakomybės draudimą sudaro dvi dalys – visų pirma tai teisinei gynybai skirtos lėšos. Draudimas apmoka advokatų teisines paslaugas, vadovą bandoma apginti. Vakarų šalių statistika rodo, kad vadovams apsiginti pavyksta 85 atvejais iš šimto. Lietuvoje, anot L. Pikšrio, šis rodiklis gali būti ir aukštesnis. Jeigu teismą vadovas pralaimi, jam kompensuojamos skirtos administracinės baudos, priteista žala iki pasirinktos draudimo sumos bei priteistos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos. Jeigu vadovui taikoma baudžiamoji atsakomybė – draudimas negalioja.

„Jeigu po teismo paaiškėja, kad vadovas nubaudžiamas pagal Baudžiamajame kodekse esančius straipsnius, jis privalo grąžinti už jo gynybą išmokėtas draudikų lėšas, iš jo priteistos žalos draudimas taip pat nekompensuoja“, – perspėja L. Pikšrys. Anot „Aon Baltic“, susidomėjimas šia draudimo rūšimi didėja, auga ir žalų skaičius. „Jeigu prieš 5 metus tarp mūsų klientų žalų skaičius siekė 4–5 per metus, tai dabar jų yra 10–12“, – apie tendencijas kalba L. Pikšrys. Šia draudimo rūšimi yra apsidraudę apie 80% iš Lietuvos TOP 100 bendrovių vadovų, o iš TOP 1.000 jį turi apie 20% įmonių vadovų.

„Vis dažniau vadovų civilinės atsakomybės draudimo reikalauja patys vadovai kandidatuodami į naujas pozicijas. Šio draudimo produkto vadovas negali įsigyti asmeniškai, todėl tie verslai, kurie suteikia tokią draudimo apsaugą savo vadovams, turi pranašumą viliodami kompetentingus specialistus“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Žala – iki 5 mln. Eur

Vadovas gali būti apkaltintas, kad tinkamai nesilaikė asmens duomenų apsaugos reglamentavimo ar neužtikrino pinigų plovimo prevencijos. Pastaroji rizika ypač aktuali visam finansų sektoriui. Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus maksimali bauda vadovui siekia 5 mln. Eur. Taip pat vadovui gali tekti atsakyti, jeigu įmonėje netinkamai buvo kontroliuojami finansai, aplaidžiai prižiūrimas bendrovės turtas ir įmonė dėl to patyrė žalą. Vadovui didėja rizika iš darbuotojų pusės. Darbuotojai Lietuvoje vis geriau suvokia savo teises, todėl gali paduoti į teismą vadovą dėl darbo saugos pažeidimų, priekabiavimo, diskriminavimo ir nepriėmimo į darbą ar atleidimo iš jo.

„Dažniausiai ieškinius vadovams kelia įvairios valstybinės institucijos, o didžiausias sumas iš vadovų paprastai bando prisiteisti akcininkai“, – pažymi „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas. Akcininkams gali pasirodyti, kad vadovas pasirašė netinkamą sutartį ar priėmė kitą netinkamą sprendimą ir dėl to akcininkai galimai patyrė žalą.

„Akcininkų ar pačios įmonės reikalavimai vadovams dėl netinkamai atliktų pareigų dažniausiai būna susiję su ne rinkos sąlygomis sudarytais sandoriais – per pigiai parduotu ar per brangiai įsigytu turtu, nesėkminga verslo plėtra į užsienį, netinkamais vidiniais struktūriniais sprendimais dėl įmonės turto valdymo“, – vardina „Sorainen“ ekspertė. Nereti ir nemokumo administratorių reikalavimai buvusiam vadovui dėl įmonės nemokumo ar ne laiku iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos. Naujausios pretenzijos vadovams susijusios su sankcijų įgyvendinimu.

Patogu draustis užsienyje

Tokio draudimo metinė įmoka priklauso nuo pasirinktos draudimo žalos sumos. Jeigu draudimo sumos nėra didelės, įmoka gali siekti 500–600 Eur per metus, o kai draudimo suma siekia, tarkime, 50 mln. Eur, tuomet draudikui sumokama įmoka gali viršyti šimtą tūkstančių eurų. Didesnę vadovo civilinės atsakomybės draudimo pasiūlą randame tarp užsienio draudimo bendrovių. Jeigu klientas pageidauja gauti draudimo pasiūlymus iš užsienio draudimo įmonių, jis gali kreiptis į savo draudimo brokerį ir prašyti tarpininkauti.

„Pandemijos metu draudimo bendrovės buvo sunerimusios, kad įmonės patirs didelių nuostolių ir akcininkai bandys dalį jų prisiteisti iš vadovų, todėl jos metu klientui pavykdavo gauti 1–2 draudimo pasiūlymas, tačiau dabar jau viskas sugrįžo į sveikas vėžes ir klientai gali rinktis iš 5–10 pasiūlymų, o draudimo kainos palyginus su draudikams perkeliama rizika, yra protingos“, – pažymi „Aon Baltic“ atstovas.