Gynybos pramonės atstovas: jei norime gyventi, turime investuoti – nėra kito pasirinkimo

Anot jo, Lietuvos saugumo ir gynybos pramonė sėkmingai vystosi, nors dėl įvairių buvusių apribojimų jai nebuvo paprasta išlikti.

„Tie trukdžiai buvo patys įvairiausi, pavyzdžiui, kultūrinis: požiūris, kad ši pramonė kažkoks „nešvarus“ dalykas, o finansavimo ribojimų prasme prilyginama prostitucijai ar prekybai narkotikais bei lošimams, t. y. ją buvo draudžiama finansuoti, negalima buvo prašyti fondų investicijų. Taip pat reguliavimo ir licencijavimo tvarkos buvo labai ribojančios, – pasakoja R. Juodka. – Pramonės pagrindinis reguliavimas buvo sukurtas ir ilgą laiką vyko pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuris buvo kurtas pistoletų savigynai įsigyti, laikyti ir remontuoti. Akivaizdu, kad tai buvo neadekvatu ir sukeldavo daug trukdžių.“

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys akcentuoja, kad Lietuva dėl tokio reguliavimo, kai buvo manoma, kad ginklai skirti ne gynybai, o nusikaltimams, neturi letalinių ginklų gamybos pramonės, o tik atskirų jų komponentų gamybą.

Turi dideles perspektyvas

Dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuvos gynybos pramonė, anot R.Juodkos, turi dideles perspektyvas.

„Vienas iš šiandienos reikšmingiausių privalumų – mes turime tiesioginį ryšį su Ukraina, su galutiniais ginklų naudotojais ir visi mūsų gynybos pramonės produktai vienaip ar kitaip testuojami kovos lauke. Todėl mūsų gamintojai, turėdami tiesioginius santykius su Ukrainos gynėjais, gauna operatyvų, vos kelių dienų, grįžtamąjį ryšį apie ginklus. Tai mums suteikia didelį konkurencinį pranašumą ir leidžia labai efektyviai tobulėti“, – teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regione yra didžiausia lazerių įmonių koncentracija pasaulyje, jei lyginsime pagal sukuriamą kapitalą vienam gyventojui. Čia išvystyti ir tyrimai, ir gamyba, kurie naudojami gynybos pramonėje.

„Puikiai užsirekomendavo ir Lietuvos antidroninių kovos technologijų gamintojai, kurie sėkmingai dirba nuo 2016 m., o taip pat termovizorių ir naktinio matymo prietaisų gamintojai. Visi jie susiję su lazerinėmis technologijomis, – pastebi R. Juodka. – Negalime nepaminėti ir Giraitės ginkluotės gamyklos, kurios produkcija vertinama ir reikėtų didesnių valstybės investicijų plėsti jos galingumams. Taip pat turime telekomunikacijas, kurios irgi susijusios su lazerių technologijomis.“

Jis priminė, kad esame stiprūs ir kosmoso technologijose, pvz., įmonė „Kongsberg NanoAvionics“ į kosmosą yra iškėlusi per 60 savo gamybos palydovų, o iš viso jos komponentai panaudoti daugiau kaip 100 palydovų.

Reikia ekosistemos

Į klausimą, ką šioje pramonėje pakeistų didesnis ir pastovus finansavimas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys, atsakė, kad valstybė turi sukurti sąlygas, infrastruktūrą, teisinį reguliavimą ir kultūrą, kad bet kuris sektorius galėtų vystytis. Be to, anot jo, gynybos pramonės užsakymai turėtų labai teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai.

„Jei sukuriame palankias sąlygas konkrečiam verslo sektoriui ir parodome iniciatyvą pritraukiant jo atstovus bei leidžiame jiems veikti, matome, kad pasiekiame nuostabių rezultatų. Todėl didėjantis finansavimas pagelbėtų su visa infrastruktūra kuriant ekosistemą, nes vienas konkretus verslas visko daryti negali, būtinas bendradarbiavimas, – tikina R. Juodka. – Pavyzdžiui, lazerių ekosistema ganėtinai išplėtota, bet dronų gamyboje reikia daugiau įmonių, gaminančių reikalingus komponentus ir agregatus, tarkim, variklius.“

Kas uždeda kokybės antspaudą gynybos pramonei

Anot jo, ir šiandien gynybos pramonės gamykloms dar galioja dideli reikalavimai: „Gamykla turi būti kaip seifas. Arba šiuos reikalavimus būtina atlaisvinti, arba sukurti tikslinius parkus su atitinkamus reikalavimus tenkinančiomis patalpomis ir infrastrukūra“. Šias patalpas galėtų nuomotis gynybos pramonės startuoliai. Tokiu atveju jiems atkristų dideli finansinių resursų reikalaujantys rūpesčiai, jie nesusidurtų su formalumais, kurie gali atrodyti neįveikiami.

„Gamintojams taip pat labai svarbu turėti ilgalaikių užsakymų, kad verslas žinotų kryptį. O norint patekti į pasaulinių užsakymų sukurį, būtina turėti pardavimų vietinėje rinkoje, t. y. sulaukti savo valstybės užsakymų. Tai tarsi nerašytas reikalavims, kad tarptautinių užsakymų sulauksi tik tuomet, kai būsi produkcijos pardavęs savo kariuomenei. Tokie pardavimai tartum uždeda kokybės antspaudą, todėl mūsų valstybė taip turėtų skatinti vietos gynybos verslus, – atskleidžia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys. – Beje, Lietuvos kariuomenė vis daugiau naudoja vietos gamintojų produkcijos ir atsiliepimai geri.“

R. Juodka apgailestauja, kad praradome daug metų, kol sudarėme šiandienines salygas Lietuvos gynybos pramonės plėtrai.

Lietuva patraukli gynybos pramonės investicijoms

Europos Sąjunga pasitvirtino gynybos pramonės strategiją, kurioje numatyta skirti 1,5 mlrd. Eur ir bent pusę viešųjų lėšų pirkimų išleisti Europoje, o Europoje parduoti ne mažiau 35% savo gynybai skirtos produkcijos.

„Tai labai maži pinigai. Europos gynybos pramonė beveik 30 metų ne tik kad buvo apleista, bet, sakyčiau, naikinama, ypač Vokietijoje, nors yra labai gerų produktų. Neturime masinės gamybos. Štai Rusija per metus pagamina apie 4,5 mln. sviedinių, o Europa žadėtų 1 mln. sviedinių Ukrainai iki šiol nepristatė, – apgailestauja R. Juodka. – Turime puikių inovacijų ir technologijų, bet serijinė gamyba – problema. O kare laimi kiekiai ir operatyvumas. Matome optimistinių tendencijų, bet priešas nelaukia.“

Jis akcentuoja, kad Lietuva gynybos pramonės investicijoms iš užsienio dabar itin patraukli, nes ji gauna trumpesnes logistikos grandines ir operatyvesnį grįžtamąjį ryšį iš realaus karo fronto.

„Jei gynybai nuo BVP skirtume 4% ir tokį finansavimą išlaikytume ilgai, tai būtų galimybė iš esmės išvystyti įvairius gynybinius pajėgumus ir pasiekti visai kitą šalies gynybos lygį. Juk ta pati pramonė prisidėtų prie BVP augimo ir tuo pačiu – gynybos finansavimo didinimo, – atkreipia dėmesį Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys. – Mes priešą, kuris daugiausia remiasi karių gausybe ir jų gyvybių nevertina, turime įveikti technologijomis ir modernesne karine technika. Jei norime gyventi, turime investuoti, – nėra kito pasirinkimo.“