Ar Vilniuje pasirašyta DI konvencija taps istorine?
Spartus DI vystymasis pastaraisiais metais kelia daug diskusijų dėl tinkamo šios technologijos naudojimo reguliavimo, su jos naudojimu susijusių etinių ir saugumo klausimų. Pasisakančių už tai, kad DI vystymasis turėtų tekėti sava vaga be jokių reguliacinių apribojimų ir taisyklių – vis mažiau.
DI neabejotinai yra didžiulį transformacinį potencialą turinti technologija, kuri jau keičia ir ateityje dar labiau pakeis įvairias žmogaus veiklos sritis. Ji gali būti gyvybiškai svarbi įveikiant tokius globalius iššūkius kaip klimato kaita, bet tuo pačiu potencialiai būti pasitelkta dezinformacijai, persekiojimui, išnaudojimui, manipuliacijai ir autoritarinių režimų įtvirtinimui. Todėl labai svarbu, sutarti dėl svarbiausių dirbtinio intelekto vystymo principų ir kontrolės mechanizmų.
Subjektyviai vertinant, DI neabejotinai suteikia didžiulių galimybių tobulėti įvairiose srityse, nuo sveikatos priežiūros iki klimato kaitos sprendimų. Vis dėlto šių galimybių suvaržymas dėl pernelyg griežtų reguliacinių mechanizmų kelia klausimą – ar mes tikrai pasirengę išnaudoti DI potencialą, kai jo pažangą gali stabdyti apribojimai? Reguliavimas yra būtinas siekiant apsaugoti visuomenę nuo piktnaudžiavimo naudojant DI, bet jis taip pat turės būti lankstus ir palankus inovacijoms. Kitu atveju yra rizika, kad šioje srityje pranašumą gali įgyti valstybės, kurios nesiims tokių apribojimų, todėl technologinė pažanga gali slinkti į kitus regionus.
Europos Tarybos konvencija dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisė viršenybės yra reikšmingas bandymas sukurti pagrindą su demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis derančio DI vystymui. Visgi tuo pačiu reikia pažymėti, kad dokumente netrūksta aptakių frazių, tokių kaip, pavyzdžiui, „pasitelkti tinkamas priemones“, kurių konkretus turinys yra neaiškus. Taip pat yra manančių, kad griežtas DI reguliavimas gali sulėtinti technologinį progresą ir konkurencinį pranašumą šioje srityje suteikti valstybėms, kurios konvencijos neratifikuos ir neįsipareigos laikyti kitų reguliacinių mechanizmų.
Kaip ir šiemet priimtas ES dirbtinio intelekto aktas, Europos Tarybos dirbtinio intelekto konvencija siekia įtvirtinti esminius principus, kurių būtų laikomasi vystant dirbtinį intelektą. Tiesa, jei ES dirbtinio intelekto aktas numato konkrečius kontrolės mechanizmus, Europos Tarybos konvencija yra labiau bandymas nubrėžti pagrindines dirbtinio intelekto vystymosi gaires ne tik ES. Abejais atvejais būtent Europa demonstruoja iniciatyvą ir lyderystę numatant DI vystymo kryptį ir skatinant ja sekti visą tarptautinę bendruomenę. Konvenciją rengė 46 Europos Tarybos valstybės narės, dalyvaujant visoms stebėtojų valstybėms: Kanadai, Japonijai, Meksikai, Šventajam Sostui ir JAV, taip pat Europos Sąjungai ir nemažam skaičiui valstybių, kurios nėra narės: Australijai, Argentinai, Kosta Rikai, Izraeliui, Peru ir Urugvajui. Siekiant platesniam ratui šalių priimtinų nuostatų buvo ieškoma kompromisų.
Prie konvencijos gali prisijungti visos atsakingo DI vystymo siekiančios šalys. Ratifikavus konvenciją jos principai taps nacionalinės šalių teisės dalimi ir taps pagrindu vystant bei panaudojant DI sprendimus. Tad tai, kad konvenciją pasirašė dirbtinio intelekto srityje pirmaujanti JAV, yra išties svarbus pasiekimas dokumente numatytus principus įtvirtinant realybėje.
Ko dar trūksta? Konvencija įsigalios praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai penkios valstybės, tarp jų bent trys Europos Tarybos valstybės narės, ją ratifikuos. Šalys iš viso pasaulio galės prisijungti prie šios sutarties ir įsipareigoti laikytis jos nuostatų. Žinant, kiek šalių rengė dokumentą, galima tikėtis plataus rato šį dokumentą ratifikavusių šalių ir istorinio jos statuso svarbaus ne tik Vilniui, bet ir visam pasauliui.
Komentaro autorius – Paulius Pakutinskas, „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, teisės profesorius
