Kalėdos keliauja į sandėlius
Kalėdinio sezono prekės, taip pat ir dovanos jau pakeliui į sandėlius – iš Azijos šalių jos pas mus plaukia, traukdamos pro kinų ginkluotųjų pajėgų patruliuojamą Taivano sąsiaurį, išvengdamos taifūno Pietų Kinijos jūroje, aplenkdamos hučių apšaudomą Raudonąją jūrą ir sukdamos aplink Gerosios Vilties kyšulį, kol pasiekia didžiuosius Vakarų Europos uostus.
Jos keliauja ir sausumos keliu – geležinkeliais per Rusiją arba, siekiant išvengti kontakto su karą sukėlusios valstybės įmonėmis ir institucijomis, suka per vadinamąjį Vidurinį koridorių. Šis didelėms apkrovoms nepritaikytas maršrutas per daugybę valstybių, Kaspijos jūrą, Kaukazą ir Turkiją, sparčiai didina savo pajėgumą, tačiau ir toliau išlieka nepatrauklus dėl riboto pajėgumo, nekonkrečių terminų ir nepatrauklių įkainių.
VŽ kalbinami logistai sutartinai tvirtina, kad absoliuti dauguma Kalėdų sezono prekių atvyksta iš Kinijos. Šios „pasaulio gamyklos“ įtaką bandoma mažinti, ieškant įvairių diversifikacijos galimybių, tačiau rezultatai dar nėra matomi. Kiniška produkcija dominuos ir mūsų lauksiančiose dovanų pakuotėse.
Nuo praėjusių metų lapkričio, kai Jemeno hučiams šovė į galvą puldinėti vienu svarbiausių laivybos koridorių pasaulyje plaukiančius komercinius laivus, kelias iš Kinijos į Europą šiemet yra sudėtingesnis, labiau vingiuotas, ilgesnis ir brangesnis. Jokios apsaugos priemonės iki šiol neveikia, nors laivus sekančiuose žemėlapiuose matyti, kad Bab al Mandebo sąsiauriu tarp Raudonosios ir Arabų jūrų kiekvieną dieną kursuoja dešimtys krovininių laivų. Sukilėliai šaudo toli gražu ne į visus, bet netgi tų, į kuriuos pataiko, jau yra per daug.
Tačiau VŽ kalbinti logistikos specialistai tvirtina, kad esama prekių tiekimo iš Azijos padėtis, nors ir neparanki, jau suvaldyta. Be to, laivybos įkainius jau trečią mėnesį prie žemės spaudžia netgi prieš šventes nekylantis prekių srautas. Dėl to prekių siuntimo iš Azijos galimybė vėl atrodo gerėjanti, nors ir netvari.
Metų pabaigos prekybos pakilimas yra dovana, kurios laukia visi. Riebesnis ketvirtasis metų ketvirtis turėtų būti atlygis, kompensuojantis liesą metų pradžią, tačiau dabar ir vėl nėra aišku, ar jis tikrai toks bus.
Kalėdinis prekybos sezonas, daugiapoliame pasaulyje vadinamas tiesiog šventiniu sezonu, prasideda lapkritį nuo Vienišių dienos ir Juodųjų penktadienių, tačiau elektronikos prekių judėjimas iš sandėlių, pasak Arūno Bertašiaus, „Rhenus Logistics“ vadovo, kiekvienais metais auga jau nuo spalio vidurio. Kaip bus šiemet – dar pažiūrėsime.
Pasaulis gyvena ne pačius ramiausius laikus ir to negalima nematyti. Kimas Bartholdy, pasaulinės Danijos transporto grupės DSV bendrovės Lietuvoje vadovas, komentuodamas perspektyvas Baltijos valstybėse, pirštu baksnoja į įvairiausias pasaulio vietas: Rusiją, Vokietiją, Izraelį, JAV. Visi įvykiai susiję ir nuo jų daugiau ar mažiau priklauso mūsų Kalėdos.
Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas, tvirtina, kad visi Lietuvos mažmeninės prekybos ir prekių judėjimo duomenys rodo jau esamą ir numatomą augimą. Todėl pesimistinės įžvalgos, pasak jo, galėtų būti siejamos nebent su lūkesčiais, kurių nepateisino realūs prekių judėjimo pokyčiai.
VŽ nuomone, šventės neateina tiesiog su kalendoriaus data. Jas kuriame mes patys. Dabar atrodo, kad šiemet po eglute vėl galime nerasti ilgai laukiamo ekonomikos atšilimo. Bet niekas nesitęsia amžinai, netgi šaltas lapkričio lietus, dainavo mums „Guns N‘Roses“. Didieji lūkesčiai dar kartą nukeliami į geresnius laikus. ECB šią savaitę, o FED kitą planuoja mažinti palūkanų normas, o tai galėtų tapti impulsu vartojimui.
