Socialdemokratiškas solidarumas
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d. Juose dalyvaus 17 politinių partijų, tačiau kol kas su jų programomis susipažinti kebloka: VŽ skaičiavimu, šiuo metu tik aštuonios paskelbė savo programines nuostatas.
Kaip VŽ rašė, bene dosniausius pažadus žarsto Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), pamažu jau pinanti sau rinkimų nugalėtojų vainikus.
Ši partija yra viena tų politinių jėgų, kuri dar prieš kelias savaites paskelbė savo išsamią rinkimų programą. Daugiau kaip 50 puslapių išdėstytoje programoje patys socialdemokratai išskiria 10 esminių punktų.
Tarp LSDP programoje skelbiamų pažadų – planai pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, leidžiant žmonėms nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus, siekiai mažinti mokesčius gyvenantiems iš darbo pajamų, nustatyti mažesnį PVM maisto produktams, taip pat papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikų turinčioms šeimoms, didinti finansavimą kelių ir tiltų priežiūrai, steigti valstybinį plėtros banką, skirtą smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti bei kt.
Ne pirmą kartą socialdemokratai kinko progresyvinių mokesčių „arkliuką“ – šįkart jie užsimojo progresyvumą didinti. O jei turite prabangaus turto – teks mokėti už jį mokesčius.
„Aiškus ir apgalvotas, bet reikšmingas prabangaus turto apmokestinimas (fizinių asmenų labai brangaus nekilnojamojo turto, ištaigingų automobilių ir kito prabangaus turto, skirto asmeninėms reikmėms) leis ne tik papildyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet ir prisidės prie Lietuvoje vis dar itin didelės pajamų ir turto nelygybės mažinimo“, – priduria socialdemokratai.
Kiek tai „leis papildyti“ valstybės ir savivaldybės biudžetus, socialdemokratai neužsimena. Partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė LRT televizijos eteryje aiškino, kad nesuskaičiavo, kiek kainuotų jų programos įgyvendinimas.
Tačiau jų „dosnumo“ kainą suskaičiavo Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Socialiniame tinkle „Facebook“ ji rašo, kad iš V. Blinkevičiūtės pasiūlytų idėjų paėmė 10 brangiausių ir apskaičiavo, kiek tai galėtų kainuoti valstybei.
Pavyzdžiui, nemenkus netekimus valstybės biudžetas patirtų dėl socdemų siūlomų lengvatinių tarifų maisto produktams – 585 mln. Eur. Panašiai kainuotų drąsesnis pensijų indeksavimas, MMA sulyginimas su NPD etc.
Sudėjus visus siūlymus, V. Blinkevičiūtės pasiūlymų suma siekia 2,56 mlrd. Eur.
Pasak finansų ministrės, šiais metais visos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių sudarė 13,8 mlrd. Eur. Tad socialdemokratų vedlės 10 idėjų įgyvendinimo išlaidos sudarytų penktadalį to, ką dabar surenkame.
„Suprantu, kad visad paprasčiau lengva ranka žarstyti pažadus ir būti geram. Bet pabandyti apskaičiuoti ir pagrįsti programinius įsipareigojimus premjero kėdę besimatuojančiai Vilijai būtų bent jau padoru“, – sako G. Skaistė.
Padoru tikrai būtų, tačiau jei tokie būtų, o dar ir sąžiningi, tai socialdemokratai, ko gero, rizikuotų gerokai mažesniu palankių rinkėjų „derliumi“. Todėl kur kas „geriau“ šiai partijai mulkinti patikliuosius efemeriškais blėniais.
Tai, kad V. Blinkevičiūtė sekmadienį laidoje „Savaitė“ išsisukinėjo nuo tiesaus vedėjos (ir rinkėjų) klausimo, kaip ketina įgyvendinti pažadus, rodo, kad tokio plano ji tiesiog neturi. Būtų daugiau košės galvoje, būtų galėjusi ką nors palementi, kaip augins šalies ekonomiką ir per turtingėjančią Lietuvos visuomenę bei augantį verslą surinks daugiau mokesčių dosniems pažadams finansuoti.
Tačiau ši elementari išsivysčiusių ekonomikų aksioma yra neįkandama nei sovietinėje mokykloje mokslus krimtusiai partijos veteranei, nei šio amžiaus pradžioje, matyt, ne itin stropiai matematiką studijavusiam jos amžinam šešėliui Gintautui Paluckui.
Tad nenuostabu, kad viena sugeba suskaičiuoti tik savo nuosavybėje turimus 3 butus (?), o kitam niekaip nesueina galai su valdomais sklypais, kol tuo nepasidomi žurnalistai. Tad ar reikia stebėtis, kad abu it mantrą vis kartoja apie mistinį solidarumą, kuris iškreiptuoju būdu reiškia ne visų piliečių pajamų auginimą, o mažinimą mokesčius didinant tiems begėdžiams, kurie yra per daug gyvenime atsiplėšę ir todėl „turi prisidėti daugiau“.
Tačiau jei finansų ministrė yra teisi skaičiuodama, kad socdemų pažadai ir ekonominiai siūlymai valstybei kainuotų 2,56 mlrd. Eur, šie savo rinkimų pasakų tokiu būdu vis tiek neįgyvendins net ir apiplėšę visą tautą.
Bėda, kad kitų partijų programose irgi nematome jokių racionalių pasiūlymų, kaip auginti šalies ekonomiką ir taip mažinti atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių, – tarsi atskirties mažinimas atimant iš kito būtų tas tikrasis kelias į gerovės valstybę. Na, bolševikai kažkada pabandė tokį eksperimentą didelėje teritorijoje ir su įvairiomis tautomis – negi užmiršome kuo jis baigėsi?
Turime reikalauti iš visų į valdžią besiveržiančių politikų aiškių atsakymų, kaip jie finansuos savo pažadus ir kaip užtikrins Lietuvos ekonomikos – konkurencingos pasaulyje – vystymą. Ši programų dalis turi būti privaloma visoms politinėms partijoms ir judėjimams.
Rinkėjams taip pat turi būti pateiktos už programų įgyvendinimą atsakingų (rinkimų sėkmės atveju) asmenų pavardės ir kompetencijų aprašymai, o ne išsisukinėjama taip, kaip minėtoje „Savaitės“ laidoje, atsakydama į klausimą, kas jos vyriausybėje būtų finansų ministras, „unguriavimą“ tobulai įvaldžiusi V. Blinkevičiūtė toliau žaidė žaidimą „turiu, bet nesakysiu“. Tada gal rinkimuose bus mažiau tikinčių, bet daugiau žinančių, ko nori ir ką realiai gaus per valdančiųjų kadenciją.
