L. Iržikevičienė. Ko verslai tikisi iš bankų

Verslai Baltijos šalyse vertina bankų gebėjimą įsiklausyti, prisitaikyti prie unikalių verslo situacijų ir pasiūlyti augimą skatinančius sprendimus – nuo finansinių priemonių iki skaitmeninių inovacijų. Tvarumas taip pat tampa vis svarbesne verslo strategijų dalimi. Vis dėlto Lietuvos įmonės išskiria didesnę verslo plėtrą ir užsienio bankų susidomėjimą, lyginant su Latvija ir Estija. Tai keli skirtumai ir panašumai, kuriuos išgirdome atlikę tarptautinį tyrimą – apklausėme 35 dideles ir vidutinio dydžio įmones Baltijos šalyse.

„OP“ banko kokybinio tyrimo, kurį atliko Suomijos tyrimų bendrovė „Red Note“, rezultatai rodo, jog visų Baltijos šalių verslams itin svarbu, kad bankai gerai suprastų jų veiklos sektorius ir specifiką, įsiklausytų į jų poreikius bei iššūkius. O turėti tam tikrų verslo sektorių finansavimo patirties bei stiprių rinkų, tokių kaip Skandinavijos ir Suomijos, sėkmingų verslo sektorių pavyzdžių – reikšmingas privalumas.

„Bankai itin kruopščiai analizuoja mūsų verslą. Derybų metu priimdami sprendimus vertiname jų patirtį, perimtą iš užsienio rinkų. Tai sukuria tvirtą pagrindą sklandžiam bendradarbiavimui ir ilgalaikiams santykiams,“ – pažymi įmonių atstovai.

Verslai taip pat išskiria gebėjimą sprendimus priimti greitai, o tai visada buvo svarbu dinamiškoje verslo aplinkoje. Greitį palaiko investicijos į pažangias technologijas, kurios spartina procesus ir didina produktyvumą. Niekas nemėgsta perteklinių ir laiko reikalaujančių procedūrų, todėl efektyvumas yra būtinas visiems – nuo bankų iki valstybės institucijų.

Apie tai kalba visų Baltijos šalių verslo atstovai. Jie pabrėžia ir tęstinumo poreikį – nors technologiniai sprendimai sparčiai vystosi, žmogiškasis ryšys verslo bankininkystėje išlieka itin reikšmingas. O pasitikėjimu grįsto santykio ir žmonių ryšio dirbtinis intelektas pakeisti negali.

Skaitmenizacijai ir tvarumui – vis daugiau reikalavimų

Esminis aspektas, jungiantis verslų poreikius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – siekis naudotis patogiomis, funkcionaliai išplėtotomis ir integruotomis skaitmeninėmis sistemomis.

„Galimybė duomenis iš banko platformos persikelti į savo sistemas ir su jais dirbti. Taip pat turime poreikį ir sudėtingesniems technologiniams sprendimams įmonės lėšoms valdyti“, – vardija Lietuvos įmonių atstovai.

Skaitmeninės sistemos nėra lemiamas kriterijus renkantis banką, tačiau jis tampa vis svarbesnis ir įmonės visose šalyse tikisi plačios prieigos prie finansinių paslaugų internete.

Žinome, kad Baltijos šalių įmonių atstovai verslą valdo sumaniai. Jie naudojasi efektyviausiais finansiniais įrankiais – sąskaitų sujungimu, investicinėmis priemonėmis, prekybos finansavimo produktais. Įmonių atstovai pabrėžia, kad teikiamų paslaugų ir finansinių sprendimų įvairovė yra svarbi, renkantis banką partnerį.

Tyrime išryškėjo dar vienas panašumas tarp Baltijos šalių – verslų susirūpinimas tvarumo klausimais. Įmonės nuogąstauja, jog nors tvarumo tema svarbi, joje vis dar daug neapibrėžtumo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslai sprendžia, kaip tvarumo principai turi būti struktūrizuoti ir integruoti į kasdienę verslo veiklą, ir susiduria su naujais iššūkiais. Vienas jų – šiemet įsigaliojusi įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva.

„Mes vis dar mokomės ir siekiame išsigryninti, kaip turime parodyti savo žaliąsias iniciatyvas, kaip teisingai įsivertinti rodiklius ir teikti tvarumo ataskaitas“, – svarsto įmonės Lietuvoje.

Verslams ieškant atsakymų į šiuos klausimus, bankų vaidmuo labai reikšmingas. Nuo diskusijų, kaip įmonėms įgyvendinti tvarumo standartus, iki žaliojo finansavimo užtikrinimo – bankinis sektorius yra grandis, rodanti pavyzdį savo lyderyste.

Daugiau dėmesio verslams iš užsienio žaidėjų

Stiprėjanti Lietuvos ekonomika didina įmonių poreikius augti ir investuoti į verslo plėtrą, todėl didėja ir finansavimo poreikis. Pozityvios ekonomikos tendencijos skatina ir kitų šalių bankų susidomėjimą vietos rinka, o finansavimas iš užsienio jau dabar pasiekia didžiąsias Lietuvos įmones, vykdančias veiklą ir svetur.

„Daugiau nei viena įmonė, turinti buveinę Lietuvoje, finansavimą gavo iš Vokietijos ar Lenkijos bankų“, – pastebi Lietuvos įmonės.

Dažniausiai jį gauna didieji verslai, veikiantys ir kitose Europos šalyse. Jie neretai jau būna išnaudoję savo skolinimosi limitus Lietuvos bankuose arba siekia išbandyti tarptautinių finansinių rinkų galimybes.

Tačiau apie tai nekalba įmonės Latvijoje ir Estijoje. Jos taip pat nepastebi ir naujų žaidėjų bankinio sektoriaus horizontuose

Verslo auginimą planuoja drąsiau

Verslų atstovai iš Lietuvos pažymi, kad dėmesys iš finansinių institucijų – išaugęs.

Pasak įmonių atstovų, pastaruoju metu padidėjo bankų aktyvumas bankų aktyvumas, vis daugiau jų suinteresuoti susisiekti ir pasiūlyti savo paslaugas.

Šiuo požiūriu Lietuvos verslo bankininkystės rinka skiriasi nuo kitų Baltijos šalių, nes Latvijoje kaip tik įmonės nekalba apie aktyvią konkurenciją tarp bankų. Estijoje įmonės labiau pastebi tai, kad dėl ekonominės aplinkos bankai tapo atsargesni.

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskyrė dar ir tuo, kad kalbinti įmonių atstovai nevertino šalies ekonominės situacijos neigiamai, ką pabrėžė Latvijos ir Estijos verslai. Pas mus įmonės drąsiai planuoja investicijas į augimą, veiklos plėtrą, kuria naujus technologinius sprendimus. Todėl bendras verslo atstovų nusiteikimas – pozityvus.

Apžvelgę tyrimo rezultatus ir bendrą rinkos situaciją matome, kad gebėjimas kurti profesionalius ir pasitikėjimu grįstus santykius, bankų tvarumo lyderystė, didėjanti konkurencija ir skaitmenizacijos poreikis – tik keli aspektai, kurie skatina Lietuvos bankinį sektorių vystytis. Augantys klientų lūkesčiai diktuoja naujas sąlygas, todėl bankams svarbu gebėti lanksčiai reaguoti ir vykdyti nuolatinę tendencijų ir poreikių kaitos stebėseną.

Komentaro autorė – Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė

Komentarai